- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-1965-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15877-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. I. K.
- Ieškovas
- A. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovei A. I. K. dėl žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės A. I. K. vienašalį 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą dėl 11,2274 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti A. I. K. vykdyti 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 2) uždrausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis 11,2274 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis; 3) įpareigoti A. I. K. vykdyti 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės vyksta dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio 11,2274 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuomos. Ši sutartis atsakovės vienašališkai nutraukta ir juridinis faktas dėl žemės sklypo nuomos išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu nuomos nutraukimo pagrindą, tačiau, kol bus nagrinėjama teisme byla, atsakovė turėtų galimybę ginčo žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims ar sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis. Ginčo žemės sklypas yra patręštas organinėmis trąšomis ir paruoštas rudens sėjos metu sėti žieminius kviečius. Dabar sėjos metas ir žieminių kviečių sėją reikia atlikti kuo skubiau. Nepasėjus žieminių kviečių nustatytu laiku, 11,2274 ha žemės sklypas liks dirvonuoti, dėl ko atsirastų didelė žala, ir sprendimo vykdymas tik pasunkėtų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymui užtikrinti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas); draudimas atsakovei sudaryti 11,2274 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas); įpareigoti A. I. K. vykdyti 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi iš dalies tenkino A. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės A. N. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės A. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir draudimą atsakovei A. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždrausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis, kitoje dalyje prašymą atmetė.
3. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį reikalavimo pagrindą ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas preliminariai yra pagrįstas.
4. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog jai, kaip veiklą vykdančiai ūkininkei, atsakovės veiksmai, kuriais vienašališkai nutraukta 11,2274 ha žemės sklypo nuomos sutartis, sukelia nuostolius, nes į ginčo žemės sklypą yra investuota – jis yra patręštas organinėmis trąšomis ir paruoštas rudens sėjos metu sėti žieminius kviečius. Be to, atsakovei nusprendus perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims ar sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis, o teismui priėmus sprendimą, palankų ieškovei, bylos išnagrinėjimas turėtų įtakos asmenų, neįtrauktų dalyvauti byloje, teisėms bei pareigoms ir žymiai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymo galimybes.
5. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei draudimo atsakovei dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždrausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis 11,2274 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai, 2 dalis).
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovei A. I. K. vykdyti 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – pažeistų bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes bylos nagrinėjimo laikotarpiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme prilygtų ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinosios apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovei A. I. K. vykdyti 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė A. I. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y., kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia pareikšti ieškinio reikalavimai. Ieškovė prašo pripažinti 2020 m. birželio 9 d. raštą Nr. 1827 negaliojančiu, tačiau neginčija sandorio, kurio pagrindu atsakovei yra atsiradusi nuosavybės teisė į žemės sklypą. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to kam priklauso ar turi priklausyti atsakovės žemės sklypas, todėl negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios riboja savininkui teisę disponuoti daiktu, šiuo atveju perleisti nuosavybės teisę, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Atsakovės vertinimu, draudimas perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą yra neproporcinga priemonė, kuri pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę ir prieštarauja ekonomiškumo principui.
7.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.559 straipsnyje yra numatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutartis buvo registruota viešajame registre, todėl netgi atsakovei ją perleidus, o teismui priėmus ieškovės naudai palankų sprendimą, nuomos sutartis galiotų naujajam žemės savininkui.
7.3. Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo žinoma, kad 2020 m. spalio 16 d. yra sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kuria susitarta už 60 000 Eur perleisti žemės sklypą pirkėjai I. K. ir kuri yra sumokėjusi avansu visą žemės sklypo kainą. Atsakovė dar 2019 metais tokiomis pačiomis sąlygomis ketino parduoti žemės sklypą ir su ieškove buvo sudariusi preliminarią sutartį, ieškovė tuo metu turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, tačiau pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl pirkėjos (ieškovės) kaltės. Todėl tiek ieškinys, tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdus piktnaudžiavimo teise pavyzdys, nes ieškovė pati atsisakė pirkti žemės sklypą ir tuo pačiu paprašė uždrausti ieškovei jį parduoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad sudaryta nauja preliminarioji ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo, draudimas atsakovei perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą yra neproporcinga priemonė.
7.4. Atkreipė dėmesį, kad dar 2020 m. liepos 8 d. (iš anksto) per advokatą ieškovės buvo paprašyta, kad pasibaigus sutarčiai ji būdama atidžia ir rūpestinga nesinaudotų žemės sklypu, nes visas išlaidas žemės sklypo įdirbimui, tręšimui, sėjai ir pan. patirtų savo rizika ir sąskaita, ką patvirtina su atskiruoju skundu pateikiamas 2020 m. liepos 8 d. raštas. Ieškovė nors ir buvo įspėta, nesielgia, kaip sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo ir netgi paprašė tais motyvais, kad patręšė žemę ir paruošė rudens sėjai, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau gauto rašto nepridėjo. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl žemės įdirbimo.
7.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neatitinka ekonomiškumo principo ir yra nesavalaikės, nes atsakovė dar iki jų pritaikymo sudarė tiek žemės sklypo nuomos sutartį (2020 m. spalio 9 d.), tiek preliminariąją sutartį dėl žemės pirkimo-pardavimo (2020 m. spalio 16 d.). Atsakovė pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad pagal preliminariąją sutartį jai avansu yra sumokėta 60 000 Eur. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jeigu nuostoliai ir galėtų atsirasti, jie atsirastų ne ieškovei, o atsakovei, kuri pažeistų nuomos ir preliminariąją sutartį. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ir žemės sklypo nuomininkės I. K. teises, kas taip pat prieštarauja ekonomiškumo principui.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. N. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo prijungti naujus įrodymus, atsakovės atskirąjį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas vertina, ar tenkinus ieškinį bus įmanomas jo vykdymas tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašo įpareigoti atsakovę A. I. K. vykdyti 2018 m. liepos 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį. Daugiau nei akivaizdu, kad tuo atveju, jei atsakovė sklypą perleistų tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu vien dėl tos priežasties, kad pasikeitė sklypo savininkas - atsakovė negalėtų vykdyti sutarties dėl sklypo, kuris jai nepriklauso. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo atsakovei disponavimo teisę ginčo žemės sklypu iki ginčo sprendimo pabaigos.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė nesutinka su atskirajame skunde pateiktu su CK 6.559 straipsnyje nurodytos teisės normos aiškinimu. Esminė CK 6.559 straipsnio taikymo sąlyga yra ta, kad žemės sklypo nuomos sutartis galioja naujajam savininkui tik tuo atveju, jei savininkų pasikeitimo momentu ji yra įregistruota viešajame registre. Šiuo konkrečiu atveju 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutartis jau išregistruota iš viešojo registro ir įrašas apie jos registraciją yra tapęs istoriniu, todėl nurodyta sutartis niekaip neįpareigotų ir nesaistytų naujo žemės sklypo savininko, kuris sudarydamas sutartį nemato jokios nuomos sutarties registracijos. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė prašo įpareigoti atsakovę vykdyti 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutartį, toks įpareigojimas gali būti taikomas tik atsakovei ir jo veikimas negali būti išplečiamas didesniam asmenų ratui.
8.3. Atsakovė apeliuoja į tai, kad 2020 m. spalio 16 d. yra sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis, kuria susitarta už 60 000 Eur perleisti žemės sklypą pirkėjai I. K., kuri yra sumokėjusi avansu visą žemės sklypo kainą. Nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Todėl argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neatitinka ekonomiškumo principo ir yra nesavalaikės, nes atsakovė dar iki jų pritaikymo sudarė tiek žemės sklypo nuomos sutartį, tiek preliminariąją sutartį dėl žemės pirkimo-pardavimo, yra atmestinas, nes negali būti panaudotas prie trečiuosius asmenis ir negali būti įrodinėjamas remiantis kitais įrodymais.
8.4. Teiginiai, kad ieškovė atsisakė pirkti atsakovei priklausantį žemės sklypą ir siekia uždrausti sklypą parduoti kitiems, yra nepagrįsti, nes ieškovė neatsisakė sklypo pirkti ir yra sumokėjusi avansą, kuris jai nėra grąžintas. Pagrindinės sutarties sudarymo procesas kažkiek užstrigo dėl banko paskolos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovės A. I. K. įgalioto atstovo advokato E. Jautakio 2020 m. liepos 8 d. raštą ieškovei A. N. dėl sutarties nutraukimo, 2020 m. spalio 9 d. žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, 2020 m. spalio 16 d. preliminariąją sutartį, operacijos išrašą apie I. K. atliktą pinigų pervedimą 60 000 Eur sumai atsakovei A. I. K. pagal sudarytą 2020 m. spalio 16 preliminarią sutartį. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos, kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovė savo procesinę poziciją bei ją pagrindžiančius įrodymus galėjo pateikti tik teikdama atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės A. I. K. vardu registruotam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir draudimą atsakovei A. I. K. dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždrausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis. Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės kaip žemės sklypo, dėl kurio nuomos kilo ginčas, savininkės teises ir trečiojo asmens I. K., išsinuomojusios ir ketinančios įsigyti žemės sklypą, teises.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovei ginčijant abiejų sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas žemiau pasisako tiek dėl tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo, tiek dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, taip pat ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo bei ekonomiškumo.
Dėl preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumo
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-943/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės įvykdyto vienašalio 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ieškovei siekiant tęsti 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutarties su atsakove pagrindu atsiradusius žemės nuomos sutarties teisinius santykius. Taigi, šioje byloje dar tik bus vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės kaip žemės sklypo savininkės teise vienašališkai nutraukti 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutartį atsižvelgiant į byloje šalių pateiktus įrodymus. Objektyvių prielaidų, sudarančių pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir toks ieškinys apskritai negalėtų būti tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
15. Kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant grėsmę teismo sprendimo vykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
16. Sprendžiant ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos dvejopo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. draudimas atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
18. Dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymą pagrindžia būtinybė išsaugoti kuo mažiau pakitusią situaciją iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypo nuomos. Nors atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 9 d. jau yra sudaryta nuomos sutartis, tačiau byloje nėra duomenų, kad asmuo, kuriam išnuomota dirbama žemė, t. y. I. K., verstųsi žemės ūkio veikla. Tuo tarpu į bylą yra pateiktas ieškovės A. N. ūkininko pažymėjimas leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovė yra suinteresuota žemės sklypo, dėl kurio nuomos ieškovei yra kilęs ginčas, naudojimu pagal paskirtį. Todėl siekiant ateityje išvengti dar didesnių ginčų, susijusių su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuoma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog draudimas atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis gali būti taikomas kaip konservacinė priemonė siekiant išsaugoti nepakitusią susidariusią situaciją, dėl kurios kilo ginčas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai išvadai ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, kurių laikino draudimo prašė ieškovė.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-514-943/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus principus, pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis - neigiamai nepaveiks atsakovės interesų dėl 2020 m. spalio 9 d. su I. K. sudarytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuomos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad minėtos nuomos sutarties 8 punkte šalys numatė, jog nuomos mokestis 100 Eur už 1 ha per metus pradedamas mokėti tik nuo 2022 m. gegužės 1 d. Taigi, nors atsakovės su ieškove 2018-07-01 sudarytoje žemės sklypo nuomos sutartyje nurodomas nuomos mokestis - 0 Eur, tačiau iki 2022-05-01 atsakovė pagal naujai sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat negaus pajamų. Darytina išvada, kad pajamos iš žemės sklypo nuomos nėra pagrindinis atsakovės interesas, o kitų interesų, kuriuos pažeistų taikomi draudimai atsakovė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad laikini ribojimai, kuriuos lemia pritaikyti draudimai, kaip nors reikšmingai pažeidžia atsakovės interesus ar yra neekonomiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu trečiojo asmens I. K. teisės ir teisėti interesai dėl nustatytų draudimų taip pat nebus pažeisti, nes byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų pradėjęs kokią nors veiklą žemės sklype, kurį išsinuomojo 2020-10-09 sutartimi.
21. Tuo tarpu dėl kitos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios priemonės taikymas nepagrįstai riboja atsakovės kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teisę disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad žemės sklypo, dėl kurio nuomos byloje kilo ginčas, perleidimo atveju nesant Nekilnojamojo turto registre registruoto 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutarties su ieškove A. N. fakto, ieškovė yra netekusi CK 6.559 straipsnyje nurodytos nuomininko teisių apsaugos. Pažymėtina, kad ieškovei CK 6.559 straipsnyje nurodyta nuomininko teisių apsauga priklauso ne vien tik nuo įrašo Nekilnojamojo turto registre buvimo, bet ir nuo to, ar 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutartis turi būti toliau vykdoma. Minėta aplinkybė bus nustatyta tik išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ir ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jei bus konstatuotas 2018-07-01 žemės sklypo nuomos sutarties tęstinumas, įrašas Nekilnojamojo turto registre gali būti atkurtas vadovaujantis įteisėjusiu teismo galutiniu procesiniu sprendimu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas). Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo riboti atsakovės nuosavybės teisių, susijusių su disponavimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
22. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį toje dalyje, kurioje tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės A. I. K. vardu registruotam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šį prašymą atmetant. Kitoje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies.
Ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei A. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždrausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas žemės dirbimo sutartis.
Nutarties kopiją siųsti šalims ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties kopija.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.