Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-268-506/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
T-268-506/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24955-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Advokatai
Viačeslavas Jevmenovas
Kategorijos
  • 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. 1-268-506/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24955-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14. (S)
VILNIAUS miesto apylinkės TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2430-506/2020 J. P. (J. P.) nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje; taikytos BK 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 – iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto; iš J. P. išieškotas 280 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimas V. G.

Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo ir yra vykdomas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-02-15 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 335 straipsniu, prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-536-626/2020.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka dalyvauja gynėjas. Nagrinėjamu atveju J. P. apeliacijoje gynė advokatas Viačeslavas Jevmenovas, tačiau gynėjas nebuvo kviečiamas nuteistojo iniciatyva. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteisiamos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020-06-26 įstatymas Nr. XIII-3180, įsigaliojęs nuo 2020-07-15), teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo, o priimdamas šį sprendimą, gali atsižvelgti tik į kaltinamojo turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra būtina. Nagrinėjamu atveju byloje apeliacinės instancijos teisme, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. P. net ir neturėjo galimybės pasirinkti savo gynėju pageidaujamą advokatą.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, tad antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. P. (J. P.) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-536-626/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja