- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-40-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3606-934/2019 pagal ieškovo E. U. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. E. U. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą (toliau –Advokatų garbės teismo sprendimas) drausmės byloje 42/2018, 43/2018, 44/2018 (toliau – drausmės byla), kuriuo nuspręsta ieškovui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, arba pripažinti, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Advokatų garbės teismas sprendimą priėmė konstatavęs, kad ieškovas pažeidė advokato profesinę etiką, nes klientui netinkamai parengė ieškinį, teismui nustačius ieškinio trūkumus, ilgą laiką neteikė klientui teisinės pagalbos, teismas grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui. Be to, sprendime nurodyta, kad ieškovas, kuris yra įrašytas į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašą, teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra.
Atsiliepimas
2. Lietuvos advokatūra (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti sprendimą už akių ieškovui nepateikus procesinių dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį. Atsiliepimą grindė tuo, kad ieškovas buvo oficialiai paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) teikti antrinę teisinę pagalbą, nevykdė savo, kaip advokato pareigų, nes parengė klientui procesinį dokumentą, neatitinkantį bendrųjų reikalavimų, o apylinkės teismui nustačius ieškinio trūkumus, per nustatytą terminą jų nepašalino, todėl pateiktas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Ieškovas taip pat nepateikė atsakovei paaiškinimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atstovavimo byloje) V. D., kuris neturėjo teisės tokią pagalbą gauti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-14645-528/2017, nustatyta, kad ieškovas jam nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino – nesuformulavo tinkamai ieškinio reikalavimo, o tai buvo nurodyta teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė dar vieną neaiškiai suformuluotą ieškinio reikalavimą, kurio neapmokėjo žyminiu mokesčiu, taip pat neištaisė kitų minėtoje teismo nutartyje nurodytų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas paskyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, nurodė šalims, kad jei jos be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateiks paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus procesinių dokumentų teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad byla ieškovo inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis, todėl laikytina elektronine teismo proceso byla. Procesiniai dokumentai ieškovui išsiųsti ir įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – EPP). Ieškovas nepateikė dubliko, nenurodė duomenų, dėl dubliko nepateikimo esant objektyvioms ir pateisinamoms priežastims, prašymo dėl termino dublikui pateikti pratęsimo taip pat nepateikė.
4. Teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame atsisakė panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, ir pripažinti, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Sprendime už akių teismas pažymėjo, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais pagrindo tenkinti ieškinį nėra, byloje esančios Kauno apylinkės teismo nutartys paneigia ieškovo argumentus dėl tinkamai suteiktų teisinių paslaugų. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad įstatymas nedraudžia advokatui, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, teikti teisines paslaugas ir kitiems asmenims, neturintiems teisės tokią pagalbą gauti, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 17 straipsnio nuostatos bei 2005 m. balandžio 28 d. tarp VGTPT Kauno skyriaus ir ieškovo sudarytos sutarties sąlygos numatė, kad ieškovas pasirinko už pastovų užmokestį teikti antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojo iki 2018 m. vasario 21 d., o Kauno apylinkės teismas ieškovo parengtą ieškinį dėl nustatytu terminu nepašalintų trūkumų grąžino 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi, kai iki VGTPT sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo pabaigos buvo likę dar 9 mėnesiai, todėl atmetė ieškovo argumentą, jog jis nebegalėjo teikti antrinės teisinės pagalbos, nes buvo pasibaigęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo galiojimo laikas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodė, kad ieškovas yra sąžiningas proceso dalyvis, kuris siekė dalyvauti byloje ir išsakyti savo poziciją, nes jis pats inicijavo bylą, todėl buvo suinteresuotas, kad jo ieškinio reikalavimai būtų sprendžiami. Ieškovas negavo teismo pranešimo apie pareigą pateikti dubliką, todėl įvykusi techninė klaida, kai teismo procesiniai dokumentai nebuvo jam atsiųsti, neturėtų užkirsti kelio ieškovui dalyvauti šios civilinės bylos nagrinėjime ir apginti savo teises.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog Advokatų garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė profesinę etiką, kadangi parengė klientui M. L. ieškinį, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, o Kauno apylinkės teismui nustačius ieškinio trūkumus, jų nepašalino. Ieškovas kliento ieškinio trūkumų nepašalino, nes pastarasis negalėjo pateikti dokumentų, reikalingų ieškinio trūkumų pašalinimui. Ieškovo teigimu, nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas klientui ilgą laiką neteikė teisinės pagalbos ir teismas nevertino aplinkybės, kad vėliau gavus reikalingą informaciją, trūkumai buvo pašalinti ir bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme vyko dalyvaujant advokatui. Vykstant bylai pasibaigė sprendimo dėl teisinės pagalbos terminas, klientas nepratęsė sprendimo suteikti teisinę pagalbą galiojimo nustatyta tvarka ir advokatas tolimesniam bylos nagrinėjime nedalyvavo. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių nenustatė bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atmesti ieškinį, todėl spendimas už akių naikintinas. Teismo išvada apie tai, kad ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus suteikdamas paslaugas asmeniui, neturinčiam teisės gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nėra pagrįsta, kadangi teisės aktai leidžia advokatams, teikiantiems paslaugas asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, teikti paslaugas ir kitiems asmenims. Be to, teismas nepagrįstai vertino, jog Lietuvos advokatūra parinko tinkamą drausminę nuobaudą, kadangi ieškovas nepadarė Advokatų garbės teismo sprendime nurodytų pažeidimų, be to, paskirta nuobauda yra per griežta.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atmesti ieškovo pareiškimą bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą už akių. Atsiliepime nurodė, kad sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Pažymėjo, kad kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, jog jis teismo pranešimo apie jo pareigą pateikti dubliką negavo, nes teismo procesiniai dokumentai per EPP sistemą tą pačią dieną buvo išsiųsti ieškovui ir atsakovei, ir atsakovė minėtus dokumentus gavo. Ieškovas į bylą nepateikė dubliko ar duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog dubliko nepateikimą sąlygojo objektyvios ir pateisinamos priežastys, taip pat nepateikė prašymo dėl termino dublikui pateikti pratęsimo. Pažymėjo, kad ieškovas, nepateikdamas per teismo nustatytą terminą dubliko, elgėsi nesąžiningai teismo ir atsakovės atžvilgiu, nes būdamas aukštos kvalifikacijos teisininku ir žinodamas civilinio proceso nuostatas, kad jis, kaip bylos šalis, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, savalaikiai rinkti ir teikti į bylą įrodymus, teikti paaiškinimus, vykdyti teismo įpareigojimus. Ieškovas šių pareigų, kylančių iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, nevykdė ir teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galimai siekė teismui perkelti atsakomybę dėl galimai aplaidaus ir neatsakingo savo elgesio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarė netenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovas inicijavo elektroninę teismo proceso bylą. Teismo pranešimas ieškovui įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis EPP. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, tiek 2019 m. gegužės 9 d. pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovui išsiųsti 2019 m. gegužės 9 d., todėl laikytina, jog procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gegužės 10 d. Teismas sprendė, kad pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovui įteiktas tinkamai, tačiau ieškovas dubliko nepateikė bei nenurodė jo nepateikimą pateisinančių priežasčių.
9. Teismas nustatė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, nepagrįsta objektyviais duomenimis (pvz., pateikiant proceso įvykių eigą, matomą ieškovo e. byloje ir pan.), todėl vien tuo pagrindu negalima daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Kita vertus, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas gavo tą pačią dieną siųstą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, netiesiogiai įrodo, jog ieškovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Ieškovas, būdamas profesionaliu teisininku, elgėsi pasyviai, laiku nepateikė dubliko.
10. Teismas vertino šias ieškovo pareiškime nurodytas aplinkybes: 1) ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, kadangi ieškovas M. L. nepateikė reikiamos informacijos, reikalingos trūkumams pašalinti; 2) teismas nevertino tikrovės neatitinkančių ir nepagrįstų M. L. teiginių, kad ilgą laiką nebuvo teikiama teisinė pagalba; 3) teismas nevertino aplinkybės, jog gavus reikiamą informaciją, trūkumai buvo pašalinti ir bylos nagrinėjimas vyko dalyvaujant advokatui; 4) vykstant bylos nagrinėjimui pasibaigė sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo terminas, kuris nebuvo pratęstas; 5) ieškovas suteikė teisines paslaugas asmeniui, kuris neturi teisės į antrinę teisinę pagalbą, tačiau jos buvo suteiktos pro bono ir jokie asmenys dėl to nepatyrė neigiamų padarinių ar žalos.; 6) paskirta nuobauda yra per griežta.
11. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog tam tikrų aplinkybių neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi prie pareiškimo nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes. Ieškovas pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą, deklaratyviai nurodydamas aplinkybes, kurios, jo įsitikinimu, nebuvo įvertintos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi buvo nustatęs terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumams pašalinti, be kita ko, papildomai ieškovui išaiškino jo procesinę naštą įrodinėti. Tačiau ieškovas nenurodė naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimo nurodymą.
12. Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą už akių, ne tik formaliai, bet visapusiškai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus bei išvadą, jog nebuvo tinkamai suteiktos teisinės paslaugos, padarė remiantis Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-14645-528/2017. Ieškovo argumentai, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, kadangi ieškovas M. L. nepateikė reikiamos informacijos bei teismas nevertino nepagrįstus M. L. teiginius, kad ilgą laiką nebuvo teikiama teisinė pagalba, nesudaro pagrindo vertinti nagrinėjamos situacijos kitaip, nei ji buvo įvertinant priimant sprendimą už akių. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovui trūko dokumentų tinkamai pareikšti ieškinį, ieškovas pirmiausia turėjo juos surinkti, kad ieškinys atitiktų įstatymo reikalavimus, o negalint jų gauti, pateikus ieškinį prašyti teismo juos išreikalauti, atitinkamai argumentuojant negalimumą tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Tačiau iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. nutarčių turinio matyti, jog ne tik pirminis, bet ir pakartotinis pakoreguoto ieškinio pateikimas neatitiko CPK reikalavimų, o duomenų, jog netinkamą ieškinio pateikimą sąlygojo objektyviai pateisinamos priežastys, ieškovas nenurodė. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su atidumo, rūpestingumo reikalavimais bei įrodo, jog ieškovas nebuvo pakankamai įsigilinęs į ginčo objektą, ieškinį pateikė skubotai. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. e2-14645-528/2017 ginčo dalykas nėra sudėtingas tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, todėl nebuvo sudėtinga tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką.
13. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teismas neįvertino tai, kad gavus reikiamą informaciją, trūkumai buvo pašalinti ir bylos nagrinėjimas vyko dalyvaujant advokatui (bylos Nr. e2-1347-950/2018), įrodo, jog jeigu ieškovas būtų įsigilinęs į ginčo dalyką, būtų parengęs ieškinį atitinkantį CPK reikalavimus. Įrodymų, kurių pagrindu teismas aptariamą situaciją galėtų vertinti kitaip, ieškovas nepateikė.
14. Teismas, atmesdamas ieškinį vertino ne tik ieškovo atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-14645-528/2017, bet ir ieškovo vengimą bendradarbiauti, tačiau pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų sprendime nurodytas aplinkybes bei turėtų įtakos sprendimo už akių priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui.
15. Nors ieškovas pripažino, jog suteikdamas teisines paslaugas asmeniui, kuris neturi teisės į antrinę teisinę pagalbą, padarė pažeidimą, tačiau jo įsitikinimu, tai nesukėlė neigiamų padarinių ar žalos, todėl neturėtų būti vertinamas kaip profesinių įsipareigojimų pažeidimas. Teismas iš dalies sutiko, jog jeigu nagrinėjamu atveju būtų susiklosčiusi situacija, kuomet butų vertinami ieškovo veiksmai tik aptariamu aspektu, galėtų būti svarstomas klausimas dėl paskirtos baudos pakeitimo. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendimu paskirta bauda ne tik įvertinus aptariamą pažeidimą, bet ir kitus pažeidimus – vengimą bendradarbiauti, netinkamą procesinių dokumentų parengimą, pažeidimų pakartotinumą bei ieškovo požiūrį į prisiimtų pareigų vykdymą.
16. Teismas vertino, kad ieškovo teiginys, jog paskirta nuobauda per griežta, nepagrįstas faktiniais duomenimis. Tačiau teismas, konstatuodamas, jog paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, įvertino pažeidimo pobūdį, jo pakartotinumą bei byloje nustatytų aplinkybių visumą. Vien ieškovo abstraktaus pobūdžio teiginys, jog paskirta nuobauda per griežta, nesudarė pagrindo spręsti, jog ji neatitinka proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
18. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2- 3606-934/2019 nagrinėjimą iš esmės. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
18.1. Ieškovas inicijavo bylą, todėl buvo suinteresuotas, kad jo ieškinio reikalavimai būtų sprendžiami. Ieškovas neturi tiesioginių įrodymų kad jis teismo pranešimo apie pareigą pateikti dubliką negavo. Galimybė įrodyti šią informaciją yra ribota, nes EPP sistema ieškovui tokių duomenų neteikia. Įvyko techninė klaida, kai teismo procesiniai dokumentai nebuvo jam atsiųsti.
18.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė profesinę etiką, kadangi parengė klientui M. L. ieškinį, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, o teismui nustačius trūkumus, jų nepašalino. Ieškinį parengė pagal jam pateiktus dokumentus ir paaiškinimus. Teismui nustačius trūkumus ir įpareigojus juos pašalinti, apie tai ieškovas informavo klientą M. L. ir paprašė pateikti dokumentus / informaciją, reikalingus ieškinio trūkumų pašalinimui. Trūkumai buvo susiję su tuo, kad pareiškėjas negalėjo pateikti reikiamų duomenų. Teismas nevertino, kad tikrovės neatitinkantis yra M. L. teiginys, kad ilgą laiką pareiškėjui nebuvo teikiama pagalba. Teismas nevertino, kad šiai aplinkybei pagrįsti M. L. nepateikė įrodymų. Priimdamas sprendimą už akių, teismas nevertino ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad gavus reikalingą informaciją, trūkumai buvo pašalinti ir bylos nagrinėjimas vyko dalyvaujant advokatui. Vykstant bylai pasibaigė sprendimo dėl teisinės pagalbos terminas ir M. L. nepratęsė sprendimo galiojimo nustatyta tvarka ir advokatas tolimesniam bylos nagrinėjime nedalyvavo.
18.3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, jį priėmė nesant nustatytoms bylos aplinkybėms, t. y. nesant įrodymų apie egzistavusias aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atmesti ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, sprendė, kad ieškovas pažeidė profesinę etiką, kadangi suteikė teisines paslaugas asmeniui, kuris neturi teisės į antrinę teisinę pagalbą. Vien tik tas faktas, kad ieškovas suteikė paslaugas nurodytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė profesinius įsipareigojimus. Paslaugos suteiktos laiku, kokybiškai, pro bono, jokie asmenys dėl šių paslaugų suteikimo nepatyrė žalos ar kitų neigiamų padarinių. Teisės aktai leidžia advokatams, teikiantiems paslaugas asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, teikti paslaugas ir kitiems asmenims, t. y. paslaugų teikimas nėra imperatyviai draudžiamas.
18.4. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai vertino, kad Lietuvos advokatūra parinko tinkamą drausminę nuobaudą. Parenkant drausminę nuobaudą ir jos griežtumą turi būti atsižvelgiama į kiekvieno konkretaus atvejo reikšmingas aplinkybes, kad paskirta drausminė nuobauda būtų adekvati padarytam pažeidimui. Skundžiamu sprendimu drausmės byloje paskirta nuobauda yra per griežta. Advokatų garbės teismo sprendimas drausmės byloje naikintinas, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas padarė sprendime nurodytus pažeidimus. Jei teismas vertins, kad ieškovas padarė sprendime nurodytus pažeidimus, pripažintina, kad paskirta nuobauda, – papeikimas, – per griežta.
Atsiliepimas
19. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, jog jis teismo pranešimo apie jo pareigą pateikti dubliką negavo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis dėl pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu išsiųsta 2019 m. gegužės 9 d. per EPP sistemą ne tik ieškovui, tačiau ir atsakovei, kuria, be kita ko, ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo procesinio dokumento gavimo pateikti atsiliepimą į atsakovės pareikštą atsiliepimą (dubliką), o atsakovei – 14 dienų terminas nuo procesinio dokumento – ieškovo dubliko gavimo – triplikui pateikti.
19.2. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė dubliko ar duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog dubliko nepateikimą sąlygojo objektyvios ir pateisinamos priežastys. Taip pat ieškovas nepateikė prašymo dėl termino dublikui pateikti pratęsimo. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė sutiko, jog ieškovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismas priimtų sprendimą už akių, todėl sprendimas už akių priimtas pagrįstai.
19.3. Ieškovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Ieškovas, nepateikdamas per teismo nustatytą terminą dubliko, elgėsi aplaidžiai, nesąžiningai tiek teismo, tiek ir priešingos šalies atžvilgiu. Ieškovui – aukštos kvalifikacijos teisininkui, besiverčiančiam advokato profesine praktika, yra gerai žinomas civilinis procesas, kad jis, kaip bylos šalis, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku rinkti ir teikti į bylą įrodymus, teikti paaiškinimus ir vykdyti teismo įpareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pirmosios instancijos teismas, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino nustatęs, kad ieškovui tinkamai įteikti procesiniai dokumentai dėl dubliko pateikimo, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu, procese elgėsi pasyviai. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jo nurodytas aplinkybes, o procesinių dokumentų negavo dėl techninės klaidos.
22. Išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių pažiūrėjimo, teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 3, 4 dalys).
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių egzistavimo
23. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
24. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą (tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
25. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai).
26. Byloje nustatyta, kad teismas, priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovė prašė priimti sprendimą už akių ieškovui nepateikus procesinių dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, o ieškovas, jį informavus apie pareigą pateikti dubliką, jo nepateikė. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismui ieškinį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, byla buvo užvesta ir tvarkoma elektronine forma. Pateikdamas ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovas patvirtino, kad jam priimtinas procesinių dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl teismo pranešimai ieškovui buvo siunčiami būtent šiomis priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas yra advokatas, o įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas advokatams jų profesinėje veikloje procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu bei 2019 m. gegužės 9 d. pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovui elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti 2019 m. gegužės 9 d., taigi pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, laikytina, kad procesinio dokumento įteikimo diena po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (2019 m. gegužės 10 d.). Terminas dublikui pateikti baigėsi 2019 m. gegužės 24 d. 2019 m. birželio 4 d. priimtas sprendimas už akių.
28. Kadangi ieškovas buvo išreiškęs savo valią dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo, be to, yra teisininkas profesionalas, spręstina, kad ieškovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Ieškovo teiginys, kad jis procesinių dokumentų negavo dėl techninės klaidos, nepagrįstas įrodymais, todėl negali būti vertintinas, kaip sudarantis pagrindą abejoti tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė siųstus procesinius dokumentus gavo.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių. Nėra duomenų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes, todėl taip pat yra pagrindas spręsti, kad ieškovas procese elgėsi pasyviai, inicijavęs civilinį procesą jo tinkamai nevedė.
30. Pažymėtina, kad vien asmens procesinio pasyvumo konstatavimo nepakanka atmesti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jeigu yra pagrindo manyti, jog tam tikrų aplinkybių neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teismas papildomai vertina, ar tokios aplinkybės byloje buvo.
Dėl ieškovo pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
31. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
32. Įstatymų leidėjas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodė, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Akcentuotina, jog turi būti vertinami tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti (arba kartu su juo pateikti) įrodymai ir jų įtaka priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė kokie įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
33. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apelianto atskirasis skundas yra iš esmės analogiškas apelianto pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantas pakeitė tik procesinio dokumento pavadinimą, papildė dokumentą keliais sakiniais apie procesines pareiškimo pateikimo aplinkybes, suformulavo prašymą apeliacinės instancijos teismui, o minėtų procesinių dokumentų motyvai yra analogiški.
34. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimą drausmės byloje arba pripažinti, kad paskirta nuobauda yra per griežta, pagrįstumo. Ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi dviem aplinkybėmis – pirma, ieškovas klientui netinkamai parengė ieškinį, teismui nustačius ieškinio trūkumus, ilgą laiką neteikė klientui teisinės pagalbos, teismas grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui. Antra, kad ieškovas, kuris yra įrašytas į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašą, teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nebendradarbiavo su Lietuvos advokatūra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abi šios aplinkybės nustatytos tinkamai, ieškovas nepateikė jas paneigiančių duomenų, todėl nuobauda skirta pagrįstai ir nėra per griežta.
35. Vertindamas skundžiamos nutarties motyvus dėl pirmosios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti Vilniaus apygardos teismo išvadai, jog nebuvo tinkamai suteiktos teisinės paslaugos. Šią išvadą teismas pagrįstai padarė remdamasis Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-14645-528/2017. Teismas pagrįstai sprendė, kad teisinės paslaugos suteiktos netinkamai, įvertinus tai, kad ne tik pirminis, bet ir patikslintas ieškinys laikyti neatitinkantys įstatymo jiems keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovo elgesį vertino kaip nesuderinamą su atidumo, rūpestingumo reikalavimais. Taip pat pagrįstas teismo teiginys, kad pats faktas, jog ieškinys buvo priimtas, įrodo, jog jis galėjo būti parengtas tinkamai. Kaip jau minėta, ieškovas nei kartu su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepateikė ir nenurodė duomenų, galinčių paneigti šią išvadą.
36. Dėl antrosios aplinkybės, apeliantas teigia, kad įstatymas nedraudžia advokatui, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, teikti teisines paslaugas ir kitiems asmenims, neturintiems teisės tokią pagalbą gauti. Su šiuo argumentu taip pat nesutiktina, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 17 straipsnio nuostatos bei 2005 m. balandžio 28 d. tarp VGTPT Kauno skyriaus ir ieškovo sudarytos sutarties sąlygos (2.2.1. papunktis) aiškiai numato, kad ieškovas pasirinko už pastovų užmokestį teikti antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Apelianto teiginys, kad tai nesukėlė neigiamų padarinių ar žalos, todėl neturėtų būti vertinamas kaip profesinių įsipareigojimų pažeidimas, nėra pagrįstas, nes, viena vertus, žala nėra būtinoji drausminės atsakomybės taikymo sąlyga, kita vertus, neigiami padariniai dėl apelianto veiksmų advokato profesijos prestižui neabejotinai kilo. Todėl teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Advokatų garbės teismo sprendimo skirti drausminę nuobaudą teisėtumo ir proporcingumo, yra pagrįsta, kadangi apeliantas privalo laikytis advokatų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir prisiimtų įsipareigojimų. Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo papildomai pastebėtina, kad ji paskirta ne tik įvertinus aptariamą pažeidimą, bet ir kitas aplinkybes – vengimą bendradarbiauti, pažeidimų pakartotinumą.
37. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.