Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eurotestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Eurotestas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas (kreditorius) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2010-11-24 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (t. 1, b.l. 1-3).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-11-25 teismo įsakymu (t. 1, b.l. 64) priteisė iš atsakovo (skolininko) UAB „Eurotestas“ 41 604,68 Lt skolos, 2657,67 Lt delspinigius, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2010-11-25) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 332 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB „Eurotestas“ 2010-12-20 pateikė prieštaravimus (t. 1, b.l. 72-73) dėl 2010-11-25 teismo įsakymo, nurodė dalį įsiskolinimo - 20 000 Lt ir 5073,73 Lt - apmokėjęs atitinkamai 2010-11-24 ir 2010-12-09.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ginčas tarp šalių kilo dėl 2007-09-28 nuomos sutarties 6.3 p. aiškinimo. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl svarbių bylai įrodymų - atsakovo parodymų apie tai, kad dėl sutarties 6.3 p. taikymo tarp šalių vyko derybos ir sutartį rengęs ieškovas sutiko, kad įprastinė jam šio punkto formuluotė būtų pakeista. Atsakovas išlygo, kad nuomos mokesčio indeksavimas būtų taikomas ne lyginant einamojo laikotarpio VKI padidėjimą lyginant jį su 2006- 2007 metų laikotarpiu, ir tai, kad nuomos mokesčio padidėjimas pradedamas taikyti tik nuo 2008-07-01. Kitoje panašioje ieškovo sutartyje su UAB „Norfos mažmena“, dėl kurios vyko bylinėjimasis ir teismas rėmėsi joje nustatytomis aplinkybėmis, buvo įprastinė ieškovui šio punkto formuluotė. Nepaisant to, ieškovas nesąžiningai tiek šios, tiek anos sutarties atveju vienodai ir sau palankiai traktuoja punktą apie nuomos mokesčio indeksavimą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas reguliariai mokėjo nuomos mokestį taip, kaip jis manė esąs išlygęs sutartimi, ir nuosekliai siekė su ieškovu kilusį nesusipratimą išspręsti geranoriškomis derybomis. Ieškovas nesąžiningai, žinodamas aplinkybę, kad atsakovas nesutinka mokėti už nuomos kainos padidėjimą, daugumą gautų įmokų įskaitė būtent šioms ginčijamoms sąskaitoms padengti.Sutarties 6.3 p. formuluotės iš tikrųjų yra pagrindas skirtingam sutarties aiškinimui. Tačiau, įvertinant bylos medžiagą, vadovaujantis sutarčių teisės principais, sulygtą 6.3 p. formuluotę teismas turėjo įvertinti labiau taip, kaip ją suprato atsakovas, negu kaip ieškovas. Jei dėl VKI parinkimo sutartyje iš tikrųjų nėra pakankamai aiškiai pasisakyta, tai nuostata, kad padidėjęs nuomos mokestis gali būti taikomas tik nuo 2008-07-01, yra akivaizdi. Teismas privalėjo į tai atsižvelgti, ir net jei manė, kad ieškovo pateikta skaičiuotė yra teisinga, ją turėjo perskaičiuoti, atmesdamas reikalavimą dėl padidinto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30. Ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros neatitiko sutarties teksto ir tikrųjų šalių susitarimų. Atsakovas turėjo teisę ir pagrįstai atsisakė jas priimti bei neturėjo pareigos jas apmokėti. Ieškovas, siekdamas gauti padidėjusius nuompinigius, turėjo išrašyti šalių suderintą valią atitinkančias PVM sąskaitas-faktūras pagal sutarties 6.5 p. arba kreiptis į teismą būtent dėl šio ginčo išsprendimo. Delspinigiams taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, todėl net ir nustačius, kad prievolė yra pažeista, ieškovui nesutinkant su priskaičiuotomis netesybomis, teismas turėjo perskaičiuoti netesybas atsižvelgiant į senaties terminą. Atsakovas neatsisako mokėti padidinto nuomos mokesčio, jeigu šis padidėjimas bus apskaičiuotas taip, kaip buvo sulygta pasirašant nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas apskųstoje teismo sprendimo dalyje (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia sutarties sąlygos dėl nuompinigių indeksavimo aiškinimo ir įmokų užskaitymo tvarkos klausimus, taip pat prašo įvertinti iš jo atsakovo naudai priteistų netesybų nustatymo už pavėluotą vykdyti prievolę dydį. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Byloje nustatyta, kad pagal negyvenamųjų patalpų 2007-09-28 nuomos sutartį (t.1, b.l. 42-49) ieškovas įsipareigojo atsakovui už išnuomotas patalpas mokėti nuomos mokestį, apskaičiuojamą priklausomai nuo patalpų ploto, kuris galėtų būti vėliau tikslinamas patalpų priėmimo-perdavimo akte (3.1. p.), taip pat atskirai apmokėti už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją, telefono ryšį, vandenį ir kitus energetinius išteklius bei paslaugas (6.6. p – 6.8. p.). Nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas 30 Lt už 1 kv.m.. t.y. 3596,70 Lt per mėnesį, taip pat apeliantas įsipareigojo papildomai sumokėti į valstybės biudžetą nustatyto dydžio PVM (6.1. p. ). Dar vienu sutarties punktu – 6.3. p., šalys sulygo, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos būtų perskaičiuojamas kiekvienais metais, ir nNuo 2008-07-01 patalpų nuomos mokestis už einamąjį laikotarpį indeksuojamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (VKI). Šalių ginčas kilo būtent dėl šios sutarties nuostatos aiškinimo, dėl VKI skaičiavimo principų, dėl palyginamojo laikotarpio pradžios, nes apeliantas nesutinka su indekso palyginimui taikomu 2006 – 2007 metų laikotarpiu, teigdamas, kad šalys derybose tokios sąlygos atsisakiusios. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus pripažįsta teisingais ir konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, be išlygų vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutarties, priimtos c.b. Nr. 2A-725/2010 (t.1, b.l. 203-209), išaiškinimais, neatkreipė dėmesio į tai, kad faktinės nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nors ir yra pakankamai panašios, tačiau vis tik nėra visiškai tapačios (identiškos). Apeliantas pagrįstai savo skunde atkreipia dėmesį į sutartinių nuostatų, reglamentuojančių VKI taikymą bei jo skaičiavimą, skirtingumus (abiejų sutarčių 4.3. p. formuluotes). Jas galima palyginti, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje sutarties 4.3. p. yra pacituotas pažodžiui. Akivaizdu, kad toje byloje nuomininko pareiga mokėti VKI buvo tiesiogiai susieta su konkrečiai įvardintais kalendoriniais metais - 2006 m. ir 2007 m., o nagrinėjamos bylos atveju kalbama tik apie nuomininko ar nuomotojo rizikos prisiėmimą esant infliacijai ar defliacijai ir apie kurios nors iš šalių, tokią nustačius, teisių ar pareigų pasikeitimą. Kolegija sutinka ir su tokia apelianto pozicija, kad ginčytina sutarties sąlyga aiškintina prisijungusios prie sutarties šalies (t.y. apelianto) naudai.

Vadinasi, teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant nuomos mokesčio pasikeitimo (jo padidėjimo arba sumažėjimo) nuo tiesiogiai sutartyje įvardinto momento - nuo 2008-07-01 klausimą, yra ta, ar po sutarties sudarymo sekusiais paskesniais kalendoriniais metais šalyje buvo fiksuojama infliacija/defliacija, lyginant su praėjusiais kalendoriniais metais, ir koks yra jos dydis. Tokiu atveju 2008 m. lyginami su buvusia 2007 m. padėtimi, 2009 m. lyginami su buvusia 2008 m. padėtimi, o 2010 m. (ieškinyje nurodoma skolos skaičiavimo laikotarpio pabaiga) lyginami su 2009 m. padėtimi. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, lyginant 12 mėnesių periodais arba kalendoriniais metais, kitaip VKI, 2008 m., lyginant juos su 2007 m., buvo 10,9 proc. (užfiksuota infliacija), 2009 m., lyginant juos su 2008 m., jau buvo ženklai sumažėjęs iki 4,5 proc., o 2010 m. užfiksuota dar mažesnė infliacija, lyginant su 2009 m. - viso labo 1,3 proc. (duomenys nurodomi Statistikos departamento internetiniame tinklapyje). Būtent šie dydžiai ir priimtini domėn, apskaičiuojant nuomos mokesčio apeliantui padidėjimą, kaip indeksacijos priemonė kainų padidėjimui kompensuoti, kadangi toks buvo šalių susitarimas (CK 6.156 str. 4 d., 6.193 str.). Visiškai atleisti apeliantą nuo tokios pareigos nėra įstatyminių prielaidų, priešingu atveju būtų paneigtas sutarties šalių laisvės sutartiniuose santykiuose principas. Kiekviena iš šalių prisiėmė prievolę kitai sandorio šaliai kompensuoti kainų padidėjimą ar sumažėjimą, tokio susitarimo nenuginčijus sandorių negaliojimo pagrindais, jis turi būti vykdomas. Sutarties 6.3. p. tikslas apsaugoti kiekvienos iš sandorio šalių interesus, taigi iš esmės pati sąlyga yra protinga ir sąžininga, atitinkanti abiejų šalių - nuomotojo ir nuomininko - interesų pusiausvyrą.

Prieš apskaičiuojant, koks yra apelianto (nuomininko) įsiskolinimo nuomotojui (ieškovui) dydis, būtina pasisakyti dėl ginčo kilmės. Nors ieškovas tvirtina, kad apeliantas jam nesumokėjo tik mažos dalies VKI, o yra ženklai įsiskolinęs pagrindinio nuomos bei kitų mokesčių už paslaugas, šie teiginiai teisės požiūriu nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovui teisę į įmokų įskaitymą, apmokant seniausiais ieškovo pateiktas sąskaitas. CK 6.55 str., nustatantis įmokų paskirstymą kai yra kelios neapmokėtos skolos, leidžia kreditoriui įskaityti skolininko mokamas sumas už seniausias jo skolas. Tačiau tokia kreditoriaus teisė nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik dviem atvejais: kuomet skolininkas mokėdamas nepareiškia, kokią skolą gražina; kuomet nėra kitokią tvarką nustatančio šalių susitarimo. Šioje konkrečioje byloje teise atlikti seniausių skolų įskaitymo kreditorius (ieškovas) pasinaudoti negalėjo, nes apeliantas, iškilus jo ir nuomotojo ginčui dėl VKI skaičiavimo, mokėdamas nurodydavo kokią prievolę vykdo ir kokią sąskaitą bei už ką apmoka (t.(t.2, b.l.5-38), taip pat grąžindavo atskirai nuo kitų mokėjimų išrašomas PVM sąskaitas-faktūras, o tokią jo valią paneigiančio šalių susitarimo, leidžiančio ieškovui padengti iš įmokų seniausiais skolas, sutartyje nėra. Apelianto nesutikimą dėl ieškovo laikomų skolomis sumų apmokėjimo patvirtina ir mėginimai inicijuoti derybas dėl minėto 6.3 p. aiškinimo bei taikymo (t.1, b.l. 184-186). Todėl kitoks ieškovo skaičiavimo principas bei apelianto prievolių vertinimas, kaip matyti iš skolų apskaičiavimo lentelių (t.1, b.l. 50-55, 198), neturi teisinės reikšmės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju ginčas kilęs dėl VKI skaičiavimo ir jo mokėjimo, o ne dėl nesumokėto iki 2010-12-31 nuomos mokesčio.

Taigi, kaip buvo nurodyta, šalys susitarė dėl nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo per metinį VKI, šio sutarties punkto formuluotė itin paprasta, nereikalaujanti jokių papildomų interpretacijų, o ir pats ieškovas, pateikdamas apmokėjimui sąskaitą už 2008 m., taip pat taikė metinio VKI principą, nes ją už 2008 metus išrašė tik kitais kalendoriniais metais - 2009 m. ( t.1, b.l. 41), nors kartu visiškai nepagrįstai nurodė ir laikotarpį iki 2008-07-01, už kurį pagal susitarimą dar neturėjo būti skaičiuojama kompensacija dėl infliacijos. Apskaičiuojant mokėtiną VKI sumą, kolegija atsižvelgia į nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties c.b. Nr.2A-725/2010 išaiškinimą dėl to, kuri nuomos mokesčio dalis – su PVM ar be jo, turi būti indeksuojama (ši sąlyga abejose sutartyse išdėstyta identiškai). Kadangi PVM į nuomos kainą neįtrauktas ir skaičiuojamas atskirai, indeksuotinas tik 3596,70 Lt nuomos mokestis (PVM neindeksuotinas ir priskaičiuotinas po indeksavimo).

Minėta, kad infliacija 2008 m., lyginant su praėjusiais, buvo 10,9 proc., o PVM – 18 proc. Todėl už 2008 m. šešis mėnesius mokėtina VKI suma yra 2775,64 Lt ( [3596,70 Lt x 10,9 proc.] x 6 mėn. = 2352,2418; 2352,2418 x 18 proc. = 423,40352; 2352,2418 + 423,40352 = 2775,64 Lt). 2009 m. infliacija, lyginant su praėjusiais, buvo 4,5 proc., o PVM – 19 proc. Tokiu atveju už 2009 m. mokėtinas VKI yra lygus 2311,24 Lt ( [3596,70 Lt x 4,5 proc.] x 12 mėn. = 1942,218; 1942,218 x 19 proc. = 369,02142; 1942,218 + 369,02142= 2311,24 Lt). 2010 m. infliacija sudarė 1,3 proc., o PVM – 21 proc., atitinkamai už šiuos kalendorinius metus mokėtina 678,91 Lt VKI suma ([3596,70 Lt x 1,3 proc.] x 12 mėn. = 561,0852; 561,0852 x 21 proc. = 117,8789; 561,0852 + 117,8789 = 678,91 Lt).

Iš viso VKI skola už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 (ieškinyje nurodytas jos susidarymo laikotarpis) yra lygi 5765,79 Lt. Iki šios sumos ir sumažintina skundžiamu teismo sprendimu teismo priteista suma. Be to, esant šalių susitarimui dėl 0,04 proc. netesybų (sutarties 10.1. p.), nuo priteistinos 5765,79 Lt sumos apskaičiuotini ir delspinigiai už pusės metų (ieškinio senaties) laikotarpį, sumažinant priteistų delspinigių sumą iki 415,14 Lt ([5765,79 Lt x 0,04 proc.] x 180 d.). Visiškai atleisti nuo netesybų mokėjimo, kaip to siektų apeliantas, nėra įstatyminio pagrindo, konstatavus jo prievolės ieškovui egzistavimą bei esant susitarimui dėl delspinigių mokėjimo ir dydžio (CK 6.63 str. 1 d., 1 p. – 3 p., 6.71 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tokios savo pareigos mokėti padidintą nuomos mokestį iš esmės neneigia ir pats apeliantas, apie tai pasisakęs apeliaciniame skunde.

Pakeitus teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir sumažinus ieškovui priteistas sumas, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Sprendimas dalyje dėl palūkanų paliktinas nepakeistas, jų priteisimo klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas. Ieškovas atstovavimo išlaidų jam kompensuoti neprašė ir tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Jo naudai priteistos žyminio mokesčio išlaidos sumažintinos iki apskaičiuotos nuo 6180,93 Lt (5765,79 Lt + 415,14 Lt) sumos, t.y. iki 185 Lt.

Apeliantas pateikė įrodymus apie 2000 Lt su atstovavimu susijusias išlaidas pirmosios instancijos teisme ( t.1, b.l. 216). Sutartis su advokate sudaryta tik 2011-07-12 (t.1, b.l. 213, 216), taigi ši advokatė parengė tripliką, už kurį maksimaliai galėtų būti priteista 1400 Lt (Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 p. ir 8.3 p.), taip pat ji dalyvavo teismo posėdyje, kurio trukmė – 2 val., o tai reiškia- dar 240 Lt maksimaliai galimų kompensuoti apeliantui išlaidų (Rekomendacijų 8.18 p.). Apelianto naudai išnagrinėta 76 proc. ginčo, todėl proporcinga dalis maksimaliai galimų 1640 Lt atstovavimo išlaidų apeliantui ir priteistina iš ieškovo - 1246,40 Lt (CPK 98 str.).

Pašto išlaidos - 19 Lt dėl nedidelės jų sumos šalims nedalintinos, jos paliktinos priteistos tik iš apelianto, nes ieškovo procesinis elgesys, kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, iš esmės esamoje situacijoje buvo tinkamas (CPK 92 str., 96 str.).

Apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie turėtas atstovavimo išlaidas nei viena iš šalių nepateikė, todėl jų paskirstymo šalims klausimas nekyla. Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 766,48 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l. 84), taigi jo naudai iš ieškovo priteistina 76 proc. laimėto ginčo bylinėjimosi išlaidų dalis – 583 Lt (CPK 93 str. 3 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 97), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurotestas“ 5765,79 Lt skolą, 415,14 Lt delspinigius, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą 6180,93 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2010-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 185 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1246,40 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas atsakovo UAB „Eurotestas“ naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurotestas“ 19 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 583 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo UAB „Eurotestas“ naudai.