- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-26841-820/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- T. S.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuotieji šios bylos asmenys: VĮ Turto bankas, V. N., I. N. ir I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio B. N. palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinis mirė 1994 m. spalio 25 d. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs, todėl po jo mirties įstatyminiams įpėdiniams atsirado teisė priimti palikimą. Palikėjo turtą sudaro ½ buto, esančio Gelvonų g. 20 - 7, Vilniuje. Nurodyta, jog butas buvo įgytas santuokoje. Dėl palikimo priėmimo pareiškėja niekur nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo. Po sutuoktinio mirties pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė palikėjo turtą, nes jame gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, pagerino jo būklę
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas nustatė, jog B. N. mirė 1994 m. spalio 25 d. (e. b. l. 6). Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė (e. b. l. 5). Testamentų registre nėra duomenų apie įregistruotus B. N. sudarytus testamentus ar palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 8).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Kadangi palikėjas mirė 1994 m. spalio 25 d., t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000).
„Pagal CK, patvirtinto 1964 07 07 įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu) 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, nepraleidusi CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti visą aukščiau nurodytą butą iškart po sesers mirties (palikėjai ir įpėdinei gyvenus tame pačiame bute, kitokie įpėdinės veiksmai nebūtų įmanomi). Pradėdama faktiškai valdyti turtą, likusį po sesers mirties, pareiškėja priėmė palikimą Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 07 07 įstatymu, 587 str. 2 d. nurodytu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas, kaip šiuo atveju – namo dalies užrakinimas, dalies tėvų daiktų paėmimas – reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko ( bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d nutartis. civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po palikėjo mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Perėmė palikėjo nekilnojamą turtą – ½ buto, esančio Gelvonų g. 20 - 7, Vilniuje, jame gyveno nuo 1982 metų, liko gyventi po palikėjo mirties ir gyvena iki šiol. Pareiškėja turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, administravimo paslaugas, pagerino buto būklę (e. b. l. 10 – 40, 46 - 47). Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą (dalį buto) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys (palikėjo vaikai) neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas, nes sutinka, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, todėl tikrai priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes B. N. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį 37,50 EUR. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. N. (gim. 1917-01-07) mirties 1994 m. spalio 25 d. priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.