- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2-6746-217/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01336-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. 2 389,65 Eur skolą, 1 714,07 Eur palūkanas, 13,75 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV nuo pagrindinės skolos sumos (2 090,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-056708-EG nuo pagrindinės skolos sumos (299,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1–4). Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, ieškinyje iškeltus reikalavimus pateikė. Byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovės UAB „Gelvora“ atstovui (CPK 246 straipsnis).
Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-095360-EG, pagal kurias pradinis kreditorius atsakovui suteikė sutartyse nurodyto dydžio kreditą. Pasirašydamas sutartis, atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartis, todėl pradinis kreditorius jas nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą, palūkanas, delspinigius ir kitas, su sutartimis susijusias pinigines sumas. 2018 m. spalio 2 d. „pradinis kreditorius „Swedbank“, AB ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, pagal kurią 2009 m. balandžio 27 d. „Swedbank“, AB perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovą pagal sutartis. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytas sutartis, tačiau atsakovas savo pareigojimų tinkamai neįvykdė, po raginimo sumokėjo ieškovei 419,92 Eur, kuriais buvo padengti delspinigiai ir palūkanų delspinigiai. Likusi atsakovo nesumokėta skola – 4 103,72 Eur. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. taip pat paaiškino, kad 8.1. Nors sutartis su atsakovu sudaryta 2007 m. rugsėjo 3 d., tačiau ieškinio senaties terminas nepraleistas, senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo gautą 419,92 Eur įmokų sumą sudaro: 2012 m. rugsėjo 7 d. įmoka 57,92 Eur, 2012 m. spalio 10 d. įmoka 57,92 Eur, 2012 m. lapkričio 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2012 m. gruodžio 12 d. įmoka 43,44 Eur, 2013 m. sausio 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. vasario 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. kovo 8 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. balandžio 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. gegužės 9 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. birželio 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. liepos 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. rugpjūčio 8 d. įmoka 28,96 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad dalinius mokėjimus ieškovui atliko. Gautomis įmokomis, kaip ir nurodyta ieškinyje, buvo padengti pradinio kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos, taip pat dalis ieškovo paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki paskutinės iš ieškovo gautos įmokos dienos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo atliktų mokėjimų fakto. Atsakovas, atlikdamas aukščiau nurodytus mokėjimus, patvirtino, kad pripažįsta savo prievolę, todėl ieškinio senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas.
CK 1.125 straipsnyje nurodytų ieškinio senaties terminų ieškovas nepraleido, nes bendrasis senaties terminas reikalavimui būtų suėjęs 2023 m. rugpjūčio 8 d. Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas būtų pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nesuėjus pagrindinio reikalavimo senaties terminui, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo buvo atmestas neapgrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad dirba, tačiau įsipareigojimo pagal kredito sutartis nevykdė, šiuo metu augina tris vaikus, vedęs, atlyginimas nedidelis, apie 1000 Eur, prašo skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, priešingai, nukentės šeimos ir nepilnamečių vaikų interesai. Kitaip negalės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, prašė palūkanas mažinti.
Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš jo nepagrįstai buvo bandoma išvilioti daug didesnes pinigines sumas nei prašoma ieškinyje. Tartis su ieškove nebuvo įmanoma, ieškovė nesileido į kalbas, atsakovui pradėjus mokėti skolą, skolos suma nemažėjo, o tik didėjo. Nesutarus su ieškove dėl galutinės skolos sumos atsakovas nustojo mokėti skolą. Vėliau ieškovė skolos išieškojimą vilkino, delsė kreiptis į teismą skolos išieškojimo, tuo pačiu didindama delspinigius. Ieškovės darbuotojai atsisakė bendradarbiauti su atsakovu. Kiekvieną kartą atsakovui siųstuose raginimuose sumokėti skolą, ieškovė nuolat keitė skolos sumas, tai jos didėjo, tai mažėjo. Paėmus paskolą iš pirminio kreditoriaus, prasidėjo ekonominė krizė, kurios metu atsakovas neteko darbo, tuomet jis negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui. Ieškovė reikalavimą į atsakovo skolą iš pradinio kreditoriaus perėmė 2009 m., tačiau į teismą kreipėsi po 10 metų nuo įgytos teises reikalauti gražinti iš atsakovo skolą. Ieškinio tenkinimo atveju prašo skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB ir atsakovas E. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Lt (kas atitinka 2 896,20 Eur), galutinis kredito grąžinimo terminas – 2011 m. rugpjūčio 12 d. (el. b. l. 15–17). Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB ir atsakovas E. M. 2007 m. rugsėjo 10 d. taip pat sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-095360-EG, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 000 Lt (kas atitinka 289,62 Eur) kredito limitas (el. b. l. 12–13). Atsakovas įsipareigojo minėtose sutartyse nustatyta tvarka kreditus grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant sutartis, pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2009 m. balandžio 15 d. minėtas sutartis nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo (el. b. l. 14, 18). 2008 m. birželio 18 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią 2009 m. balandžio 27 d. „Swedbank“, AB perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtas sutartis (el. b. l. 5–9). Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie skolos reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis. Atsakovas pervedė ieškovei 419,92 Eur įmokų suma, kuria ieškovė padengė delspinigius ir palūkanų .
Sutartis su atsakovu sudaryta 2007 m. rugsėjo 3 d., tačiau ieškinio senaties terminas nepraleistas, senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo gautą 419,92 Eur įmokų sumą sudaro: 2012 m. rugsėjo 7 d. įmoka 57,92 Eur, 2012 m. spalio 10 d. įmoka 57,92 Eur, 2012 m. lapkričio 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2012 m. gruodžio 12 d. įmoka 43,44 Eur, 2013 m. sausio 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. vasario 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. kovo 8 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. balandžio 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. gegužės 9 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. birželio 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. liepos 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. rugpjūčio 8 d. įmoka 28,96 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad dalinius mokėjimus ieškovui atliko. Gautomis įmokomis, kaip ir nurodyta ieškinyje, buvo padengti pradinio kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos, taip pat dalis ieškovo paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki paskutinės iš ieškovo gautos įmokos dienos. Atsakovas, atlikdamas aukščiau nurodytus mokėjimus, patvirtino, kad pripažįsta savo prievolę, todėl ieškinio senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas.
CK 1.125 straipsnyje nurodytų ieškinio senaties terminų ieškovas nepraleido, nes bendrasis senaties terminas reikalavimui būtų suėjęs 2023 m. rugpjūčio 8 d. Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas būtų pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nesuėjus pagrindinio reikalavimo senaties terminui, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo buvo atmestas neapgrįstai.
Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Gelvora“ prašoma priteisti 2 389,65 Eur skola atsirado atsakovo E. M. ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 07-096131-GV ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytos EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 07-095360-EG pagrindu. Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2009 m. kovo 26 d. reikalavimais pareikalavo atsakovo sumokėti skolas pagal aukščiau nurodytas sutartis vėliausiai iki 2009 m. balandžio 14 d. Bankas taip pat informavo atsakovą, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartis iki 2009 m. balandžio 14 d., bankas vienašališkai nutrauks minėtas sutartis ir kreipsis į teismą dėl skolų priteisimo. Taigi, atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 07-096131-GV ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 07-095360-EG laikomos nutrauktomis 2009 m. balandžio 15 d. 2009 m. balandžio 27 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtas sutartis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Gelvora“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė teismui argumentus dėl kitokio ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepagrįstai šioje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, delspinigiai gali būti priteisiami už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo. Reikalavimui priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas būtų pareikštas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, kadangi kreditoriaus teisės pažeidžiamos kiekvieną mėnesį. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo atsakovui dėl delspinigių priteisimo, todėl nėra pagrindo spręsti prašomų priteisti delspinigių senaties klausimo. Ieškovė ieškinyje be pagrindinės skolos taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, kurių bendra ieškovės paskaičiuota suma – 1 714,07 Eur. Teismas su ieškovės argumentais dėl to, kad nagrinėjamu atveju palūkanoms privalo būti taikomas penkerių metų senaties terminas, vertina, kad pagal CK 1.135 straipsnį, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jiems pareikšti nustatyti ieškinio senaties terminai dar ir nėra suėję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013 m. sausio 8 d. apžvalga Nr. AC-37-1).
UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovas) su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl 2 090,31 Eur skolos, 1 491,39 Eur palūkanų, 13,75 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (2 090,31 Eur) pagal Sutartį Nr. 07-096131-GV priteisimo bei 299,34 Eur pagrindinės skolos, 222,68 Eur palūkanų, 15 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (299,34 Eur) pagal Sutartį Nr. 07-095360-EG priteisimo ir žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų iš atsakovo E. M. (toliau – atsakovas) priteisimo. Ieškinio reikalavimai tenkinti.
Dėl ieškinio sumos
2007-09-10 atsakovas sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-095360-EG, kuri buvo nutraukta 2009-04-14, 2007-09-03 atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV, kuri buvo nutraukta 2009-04-14 (toliau – Sutartys). 2008-10-02 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-08-738/08-20-15 priėmimo perdavimo aktu pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2009-04-27 perleido reikalavimo teisę ieškovui UAB „Gelvora“ į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartis.
Ieškinyje, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo akte bei pirmos instancijos teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovo buvo gautos įmokos įsiskolinimui pagal Sutartis dengti, kurių suma sudaro 419,92 Eur. Iš atsakovo gautą 419,92 Eur įmokų sumą sudaro: 2012-09-07 įmoka 57,92 Eur, 2012-10-10 įmoka 57,92 Eur, 2012-11-12 įmoka 28,96 Eur, 2012-12-12 įmoka 43,44 Eur, 2013-01-10 įmoka 28,96 Eur, 2013-02-12 įmoka 28,96 Eur, 2013-03-08 įmoka 28,96 Eur, 2013-04-10 įmoka 28,96 Eur, 2013-05-09 įmoka 28,96 Eur, 2013-06-12 įmoka 28,96 Eur, 2013-07-10 įmoka 28,96 Eur, 2013-08-08 įmoka 28,96 Eur. Atsakovas bylos Nr. e2-22574-722/2019 nagrinėjimo metu patvirtino, kad dalinius mokėjimus ieškovui atliko. Gautomis įmokomis, kaip ir nurodyta ieškinyje, buvo padengti pradinio kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos, taip pat dalis ieškovo paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2013-02-09 iki 2013-08-08, t.y. iki paskutinės iš ieškovo gautos įmokos dienos.
Sutartis su atsakovu sudaryta 2007 m. rugsėjo 3 d., tačiau ieškinio senaties terminas nepraleistas, senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo gautą 419,92 Eur įmokų sumą sudaro: 2012 m. rugsėjo 7 d. įmoka 57,92 Eur, 2012 m. spalio 10 d. įmoka 57,92 Eur, 2012 m. lapkričio 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2012 m. gruodžio 12 d. įmoka 43,44 Eur, 2013 m. sausio 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. vasario 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. kovo 8 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. balandžio 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. gegužės 9 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. birželio 12 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. liepos 10 d. įmoka 28,96 Eur, 2013 m. rugpjūčio 8 d. įmoka 28,96 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad dalinius mokėjimus ieškovui atliko. Gautomis įmokomis, kaip ir nurodyta ieškinyje, buvo padengti pradinio kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos, taip pat dalis ieškovo paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki paskutinės iš ieškovo gautos įmokos dienos. Atsakovas, atlikdamas aukščiau nurodytus mokėjimus, patvirtino, kad pripažįsta savo prievolę, todėl ieškinio senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas.
CK 1.125 straipsnyje nurodytų ieškinio senaties terminų ieškovas nepraleido, nes bendrasis senaties terminas reikalavimui būtų suėjęs 2023 m. rugpjūčio 8 d. Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas būtų pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nesuėjus pagrindinio reikalavimo senaties terminui, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo buvo atmestas neapgrįstai.
Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Gelvora“ prašoma priteisti 2 389,65 Eur skola atsirado atsakovo E. M. ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 07-096131-GV ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytos EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 07-095360-EG pagrindu. Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2009 m. kovo 26 d. reikalavimais pareikalavo atsakovo sumokėti skolas pagal aukščiau nurodytas sutartis vėliausiai iki 2009 m. balandžio 14 d. Bankas taip pat informavo atsakovą, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartis iki 2009 m. balandžio 14 d., bankas vienašališkai nutrauks minėtas sutartis ir kreipsis į teismą dėl skolų priteisimo. Taigi, atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 07-096131-GV ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 07-095360-EG laikomos nutrauktomis 2009 m. balandžio 15 d. 2009 m. balandžio 27 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtas sutartis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Gelvora“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė teismui argumentus dėl kitokio ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepagrįstai šioje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, delspinigiai gali būti priteisiami už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo. Reikalavimui priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas būtų pareikštas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, kadangi kreditoriaus teisės pažeidžiamos kiekvieną mėnesį. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo atsakovui dėl delspinigių priteisimo, todėl nėra pagrindo spręsti prašomų priteisti delspinigių senaties klausimo. Ieškovė ieškinyje be pagrindinės skolos taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, kurių bendra ieškovės paskaičiuota suma – 1 714,07 Eur. Teismas su ieškovės argumentais dėl to, kad nagrinėjamu atveju palūkanoms privalo būti taikomas penkerių metų senaties terminas, vertina, kad pagal CK 1.135 straipsnį, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jiems pareikšti nustatyti ieškinio senaties terminai dar ir nėra suėję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013 m. sausio 8 d. apžvalga Nr. AC-37-1).
UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovas) su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl 2090,31 Eur skolos, 1491,39 Eur palūkanų, 13,75 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (2090,31 Eur) pagal Sutartį Nr. 07-096131-GV priteisimo bei 299,34 Eur pagrindinės skolos, 222,68 Eur palūkanų, 15 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (299,34 Eur) pagal Sutartį Nr. 07-095360-EG priteisimo ir žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų iš atsakovo E. M. (toliau – atsakovas) priteisimo. Atsakovas skolos neneigia, nors yra nurodęs, jog dėl skolos mokėjimo nepavyko susiderinti su ieškove, kuri skolą ir mažino, ir didino dėl nesuprantamų jam priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolos neginčija, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2090,31 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 07-096131-GV ir 299,34 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 07-095360-EG.
Dėl palūkanų
LR CK 6.261 str. nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą (toliau – mokėjimo arba pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str., toliau – kompensuojamosios arba procesinės palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005).
LR CK 6.872 str. 1-2 d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu o, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.). Pabrėžtina, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakovu sudarė Sutartis, kuriose susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 15 proc. (pagal 2007-09-10 Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-095360-EG dėl 1 000 Lt kredito) ir 13,75 proc. (pagal 2007-09-03 Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV dėl 10 000 Lt kredito ir 2008-09-18 susitarimo Nr. 07-096131-GV/20080918 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo dėl 13 117,01 Lt bendros kredito sumos) dydžio metinių palūkanų. Sutartyse numatyta, kad gavėjas įsipareigoja grąžinti kreditą ir priskaičiuotas palūkanas sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties Nr. 07-095360-EG 17.4 punktas)/ sumokėti iki kredito pabaigos paskaičiuotus mokėjimus (Nr. 07-096131-GV 11.3 punktas).
CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama aptartus argumentus, pagrindžiančius poreikį keisti esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Taigi teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į Kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką dėl palūkanų priteisimo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.
Nagrinėjamu atveju atsakovo su pirminiu kreditoriumi Hansabankas (Swedbank) buvo sudarytos dvi sutartys:
- 2007-09-10 Ego kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 07-095360-EG dėl 1 000 Lt (289,62 Eur) kredito, kuria šalys susitarė, kad kreditas grąžinamas iki 2009-08-31, mokant po 50 Lt (14.48 Eur) kas mėnesį; bendra kredito suma 1 461,10 Lt (423,16 Eur). Sutartyje numatyta 15 proc. metinė palūkanų norma.
- 2007-09-03 Vartojimo kredito sutartis Nr. 07-096131-GV dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kredito ir 2008-09-18 susitarimas Nr. 07-096131-GV/20080918 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo dėl 13 117,01 Lt (3 798,94 Eur) bendros kredito sumos. Sutartyje numatyta 13,75 proc. metinė palūkanų norma. Šalys susitarė, kad kreditas grąžinamas iki 2011-08-17.
Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Atsakovui netinkamai vykdant sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, pirminis kreditorius abi sutartis 2009-04-15 nutraukė. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2009-04-27 reikalavimą į atsakovą perleido ieškovei. Iš reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-08-738 priedo nustatyta, kad ieškovei buvo perleista skola: pagal 2007-09-10 sutartį Nr. 07-095360-EG – 1 033,57 Lt (299,34 Eur) paskolos ir 4,3 Lt (1,25 Eur) palūkanų įsiskolinimas; pagal 2007-09-03 sutartį Nr. 07-096131-GV ir jos pakeitimą Nr. 07-096131-GV/20080918 – 7 217,43 Lt (2 090,31 Eur) paskolos ir 764,47 Lt (221,41 Eur) palūkanų įsiskolinimas.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, nors pagal abi su skolininku sudarytas sutartis kredito grąžinimo terminai buvo pasibaigę jau kreipimosi į teismą metu, taigi, skolininkui tinkamai vykdant sutartis kreditorius nebebūtų galėjęs pagrįstai tikėtis ateityje gauti kredito sutartyse nurodyto pelno, per laikotarpį nuo reikalavimo teisės perėmimo. Nuo reikalavimo perėmimo dienos skolininkui papildomai buvo priskaičiuota dar 221,43 Eur palūkanų pagal sutartį Nr. 07-095360-EG ir 1 269,98 Eur palūkanų pagal sutartį 2007-09-03 sutartį Nr. 07-096131-GV ir jos pakeitimą Nr. 07-096131-GV/20080918, t. y. 1 491,41 Eur suma, sudaranti daugiau nei pusę pagal abi kredito sutartis suteiktų kreditų sumos (2 534,97 Eur), nors atsakovas 2012 m. rugsėjo 7 d. - 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei sumokėjo 419,92 Eur įmokų. Ieškovės teigimu, gautomis įmokomis buvo padengti pradinio kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos bei dalis ieškovo paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki paskutinės iš ieškovo gautos įmokos dienos. Tačiau pradinio kreditoriaus paskaičiuoti ir perimti delspinigiai sudarė tik 7,9 Lt (2,29 Eur) pagal 2007-09-03 sutartį Nr. 07-096131-GV ir jos pakeitimą Nr. 07-096131-GV/20080918, kai tuo tarpu ieškovė už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos 2009-04-27 iki 2009-05-06 atsakovui siųstuose pranešimuose dėl reikalavimo perleidimo paskaičiavo atsakovui atitinkamai - 13,5 Lt (3,91 Eur) ir 107,31 Lt (31,08 Eur) delspinigių vos už devynias dienas (sutartyse numatyti 0,10 proc. delspinigių per dieną). Be to, kaip matyti iš ieškovės pateikto delspinigių paskaičiavimo akto, atsakovo 2012 – 2013 m. m. sumokėtą 419,92 Eur sumą užskaitė savo paskaičiuotus už du laikotarpius po 180 dienų delspinigius bei pirminio kreditoriaus perleistus delspinigius. Kadangi ieškovė nurodo, jog iš ieškovo sumokėtų įmokų užskaitė pirminio kreditoriaus reikalavimo perleidimo dienai paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, laikytina, kad atsakovas yra sumokėjęs iki 2009 m. balandžio 27 d. paskaičiuotus delspinigius ir palūkanas.
Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos perėmėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos perėmėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo naujai formuojamą ir keičiamą praktiką dėl palūkanų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas pagal sutartis privalėjo mokėjimus vykdyti iki sutarties pabaigos, t. y. iki 2009-08-31 pagal sutartį Nr. 07-095360-EG ir iki 2011-08-17 pagal sutartį Nr. 07-096131-GV. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir pradiniam kreditoriui nutraukus sutartis anksčiau termino 2009-04-14, atsakovui išliko pareiga vykdyti iki sutarties galiojimo pabaigos prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokėti sutartimis susitartas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti. Ieškovė, perimdama reikalavimo teisę į atsakovą, įgijo teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iki perimtų sutarčių pabaigos.
Tolesnis tokių palūkanų skaičiavimas, nors jos ieškovės paskaičiuotos, atsižvelgiant į senaties terminą, už penkerius metus, laikytinas nesąžiningu. Ieškovei nuo reikalavimo teisės perėmimo dešimt metų nesikreipiant į teismą ir/ arba septynerius metus nuo atsakovo dalinių įmokų mokėjimo (2013 m.) pabaigos, teismui sudaro pagrindą spręsti, kad tokiu atveju paskolos perėmėjas turi pagrindą nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Juolab pasikeitus valiutai bei sudėtingėjant ekonominėms sąlygoms.
Taigi remiantis Kasacinio teismo naujai formuojama praktika atsakovės reikalavimas dėl 221,43 Eur palūkanų pagal sutartį Nr. 07-095360-EG ir 1 417,40 Eur palūkanų pagal sutartį Nr. 07-096131-GV priteisimo už 1 800 dienų už laikotarpį nuo 2014-09-05 iki 2019-08-10 atmestinas.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į naujai teismų formuojamą praktiką dėl palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistinos mokėjimo (pelno) palūkanos perimtos reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus ir paskaičiuotos iki perimtų sutarčių pabaigos, t. y. 2009-08-31 pagal sutartį Nr. 07-095360-EG – 15,62 Eur (299,34x0,15/365x127) nuo reikalavimo perleidimo 2009-04-27 iki sutarties termino pabaigos 2009-08-31 (127 dienos) ir pagal sutartį Nr. 07-096131-GV - 664,60 Eur (2090,31x13,75/365x844) nuo reikalavimo perleidimo 2009-04-27 iki sutarties termino pabaigos 2011-08-17 (844 dienos), viso – 680,22 Eur.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 13,75 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV nuo pagrindinės skolos sumos (2 090,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-056708-EG nuo pagrindinės skolos sumos (299,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija <...>, sprendžia, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą poziciją dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo nutraukus sutartį, ieškovės reikalavimas dėl 13,75 procentų dydžio sutartinių palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-096131-GV nuo pagrindinės skolos sumos (2 090,31 Eur) ir 15 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-056708-EG nuo pagrindinės skolos sumos (299,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, nustojus galioti sutartiniams santykiams.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 680,22 Eur palūkanos.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės (procesinės) palūkanos už priteistą sumą (3 069,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 92,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas – 169,40 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį tenkinus iš dalies (41,99 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistina 38,63 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, atsakovui iš ieškovės priteistina 98,27 Eur jos patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atlikus mokėjimų užskaitą, iš ieškovės atsakovui priteistina 59,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl vykdymo išdėstymo
Teismo posėdyje atsakovas prašė priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis per 12 mėnesių, kadangi šiuo metu augina tris vaikus, yra vedęs, atlyginimas nedidelis, apie 1 000 Eur.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsakovas pateikė jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kad po santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo, jam liko ir skolinių įsipareigojimų, 2020 m. kovo mėnesį šeima įsigijo sodo sklypą su sodo pastatu ir trūkstamą 2 000 Eur sumą yra įsipareigojusi mokėti dalimis po iki rugpjūčio. VSDFV per Lietuvos teismų sistemą Liteko duomenimis jo mėnesio atlyginimas yra apie 1 000 – 1 500 Eur. Be to atsakovas turi tris nepilnamečius išlaikytinius. Nors atsakovas savalaikiai prievolės laiku nevykdė, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu ieškovas rodo iniciatyvą atsiskaityti su ieškove per 12 mėnesių, o ieškovė pakankamai ilgą laiką į teismą nesikreipė, todėl ir išdėsčius atsakovo skolą mokėti jo prašomam laikotarpiui, tai atitiktų šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.
Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, į tai, jog iš esmės ginčo tarp šalių dėl skolos mokėjimo išdėstymo nėra, nes bet kokiu atveju atsakovas neturėtų galimybės skolą sumokėti iškart, tenkina atsakovo E. M. prašymą, priteistos skolos 3 069,87 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių, kas mėnesį sumokant po 255,82 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 255,85 ir 5 procentus procesinių palūkanų, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Procesinių dokumentų įteikimo iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ į. k. 125164834 iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 090,31 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų 31 ct) skolos ir 664,60 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 60 ct) palūkanų pagal Sutartį Nr. 07-096131-GV, 299,34 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 34 ct) skolos ir 15,62 Eur (penkiolika eurų 62 ct) palūkanų pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-056708-EG, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 069,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį sumokant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ į. k. 125164834, po 255,82 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 82 ct), paskutinį mėnesį sumokant 255,85 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 85 ct) ir 5 procentus procesinių palūkanų, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ į. k. 125164834, atsakovui 59,64 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.