Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2019 m. gruodžio 2 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 23.10 val. jam buvo nustatytas 2,66 ‰ girtumas, o 23.26 val. jam buvo nustatytas 2,60 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. nuo 12–13 val. buvo pas savo bendradarbį D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur vartojo alkoholį – gėrė alų ir degtinę. Dviese išgėrė apie 4 litrus alaus ir 2 butelius degtinės (po 0,7 litro talpos). Dėl girtumo tiksliai nepamena nei kaip grįžo į namus, nei kaip įsėdo į savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei kada ir kur juo vyko. Mano, kad į namus grįžo taksi automobiliu, nes jo automobilis stovėjo prie namų ((duomenys neskelbtini) gatvėje), o grįžęs sėdo už savo automobilio vairo ir kažkur važiavo. Tuo metu buvo girtas ir labai apsvaigęs nuo alkoholio. Žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl apsvaigimo ir prieš tai išgerto alkoholio, žinojo, kad už tai gali būti konfiskuotas jo automobilis, tačiau tuo metu apie visa tai negalvojo, todėl sėdo už savo automobilio vairo. Būtinybės važiuoti automobiliu jam nebuvo, todėl negali tiksliai nurodyti tokio savo elgesio motyvų. Pamena, kad vairuodamas savo automobilį sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „BMW“ (šio automobilio markės nepamena, apie ją sužinojo tik iš spaudos). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Tiksliai nepamena, koks girtumas jam buvo nustatytas pirmo patikrinimo metu, bet antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,60 ‰ girtumas. Su tokiu jam nustatytu girtumu sutiko. Taip pat pamena, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, nes jam skaudėjo kaklą, tačiau gydytojai nustatė jam kaklo raiščių patempimą ir išleido jį gydytis ambulatoriškai. Tokį savo neatsakingą poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu alkoholį vartoja labai retai (paskutinį kartą vartojo per Naujuosius Metus). Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykti į darbą, nes jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), darbas yra pamaininis, kartais reikia dirbti naktimis, todėl šiuo metu nuvykimą į darbą derina su kolegomis, o jeigu niekas nevyksta į darbą, jam pačiam savarankiškai nuvykti į darbą nėra galimybės. Neprieštarauja dėl automobilio konfiskavimo, juolab, kad jis padarė įstatymo uždraustą veiką, automobilis yra apgadintas. Jo mėnesinės pajamos sudaro apie 750 Eur, savo nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su savo mama, turi finansinių įsipareigojimų – moka įmokas lizingo bendrovei už savo automobilį. Palaiko mamos prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mano, kad mama yra tinkama laiduotoja.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. A. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (104 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (5, 40, 94 b. l.), apžiūrų protokolai (7–11, 12–15 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo ir patikros sertifikato fotonuotraukos (11 b. l.), nutarimas grąžinti daiktus (16–17 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (19 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (20 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu (26–31 b. l.), informacija apie automobilį (34 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (35 b. l.), liudytojo L. P. apklausos protokolas (38–39 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (46, 48 b. l.), kaltinamojo A. A. apklausos protokolas (59–60 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą (63–64, 66–67, 69–70 b. l.), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (74–75 b. l.), kaltinamąjį A. A. charakterizuojanti medžiaga (78–86, 88–89, 93 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (104 b. l.), pareiškimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su priedais (135–142 b. l.), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių nusižengimų registro išrašai (143, 144 b. l.).

2.4. Kaltinamajam A. A. nustatytas girtumas (2,66 ‰ ir 2,60 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. A. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės. Tokį savo supratimą kaltinamasis A. A. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. A. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Kaltinamajam A. A. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis, be kita ko, 2019 m. gruodžio 2 d. važinėjo (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tačiau šios aplinkybės neįrodytos byloje esančiais duomenimis. Byloje esančiais duomenimis įrodyta tik tai, kad kaltinamasis A. A. 2019 m. gruodžio 2 d. apie 23 val. pirmiau paminėtą automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Atsižvelgiant į tai, neįrodytos aplinkybės šalinamos iš A. A. pareikšto kaltinimo ir atitinkamai koreguojamas kaltinimas.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.7. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė kaltinamojo A. A. mamos J. A. prašymą (pareiškimą) atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (J. A.) atsakomybei (135–142 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. ir laiduotoja J. A. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu su ja, tame pačiame bute, jie veda bendrą ūkį, matosi kasdien, kaltinamasis dirba. Jie yra artimi, svarbiais klausimais sūnus tariasi su ja, jie priima bendrus sprendimus. Jų dviejų nuomonės dažniausiai sutampa, bet jeigu nuomonės išsiskiria, sūnus nebūna kaprizingas. Sūnus su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja J. A. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji bus atsakinga už sūnaus elgesį ir turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, nenuolaidžiauti jam. Anksčiau kaltinamasis A. A. nėra nusikaltęs ar pasielgęs panašiai, jai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo A. A. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo, po to, kai sūnus grįžo į namus iš areštinės. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, apie įvykį jai pasakojo verkdamas. Jie kalbėjo apie įvykį ir sūnus suprato, ką jis padarė. Savo sūnaus poelgį ji vertina blogai. Pastaruoju metu sūnus retai vartoja alkoholį, paskutinį kartą jis vartoti alkoholį galėjo per Naujuosius Metus. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje ji charakterizuojama kaip darbšti, sąžininga, tvarkinga, sugebanti bendrauti ir kolektyve mėgstama darbuotoja (137, 138, 139, 143, 144 b. l.). Pasak pačios laiduotojos J. A., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sūnaus laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo mamos J. A. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką savo sūnui – kaltinamajam A. A..

3.4. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis A. A. neteistas, prieš įvykį administracine tvarka buvo baustas 1 kartą, paskirtą nuobaudą (15 Eur baudą) įvykdė nedelsdamas, jis dirba, charakterizuojamas tik teigiamai, kaip atkaklus, darbštus, stropus, punktualus darbuotojas, 2008 metais buvo gydytas dėl sveikatos sutrikimo (78–86, 88–89, 93, 141 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo A. A. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. A. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (jos mėnesinės pajamos sudaro apie 950 Eur, kurių pakanka pragyvenimui ir apie 400 Eur pavyksta sutaupyti; ji turi butą, kito nekilnojamojo turto neturi ir kitokių pajamų negauna), laiduotojos nuomonę (teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad galėtų sumokėti iki 1000 Eur dydžio užstatą), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos J. A. (mamos) atsakomybei su 1000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas sunkus girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Svarbu įvertinti kaltinamojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – jis apgadino kito asmens turtą (automobilį „BMW“). Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. A. administracine tvarka baustas už KET pažeidimą, padarytą naudojantis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, paskirtą baudą jis sumokėjęs. Anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Šiuo konkrečiu atveju ne mažiau svarbu tai, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus kaltinamasis apgadino kito asmens automobilį, todėl būtina įvertinti švelnesnės, t. y. administracinės atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vairuojant automobilį neblaiviu (kai vairuotojui nustatomas girtumas neviršija 1,5 ‰) griežtumą – už tokį nusižengimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 ir 4 dalys numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nusikalstamą veiką padariusiam kaltinamajam A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, švelnesnę už administracinę atsakomybę, būtų neteisinga. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, į nusikalstamos veikos pasekmes ir kitas svarbias pirmiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam A. A. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kurios terminas atitinka tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 3 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu kaltinamajam A. A. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (66–67 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 3 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamojo A. A. vairuota transporto priemonė yra jo paties (34 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam A. A. buvo nustatytas sunkus girtumas, savo nusikalstama veika jis sukėlė pavojų kitų asmenų (pavyzdžiui, automobilio „BMW“ vairuotojo) gyvybei ar sveikatai, apgadino kito asmens turtą (automobilį „BMW“). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į paties kaltinamojo A. A. poziciją (teisiamojo posėdžio metu jis neprieštaravo automobilio konfiskavimui) ir siekiant kaltinamajam A. A. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Kaltinamajam A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (63–64, 66–67, 69–70 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.1. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas ir 357 straipsnio 6 dalis);

6.2.2. kaltinamajam A. A. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;

6.2.3. kompaktinis diskas su vaizdo registratoriaus įrašais (15 b. l.) paliekamas saugoti kartu su byla;

6.2.4. vaizdo registratorius „Toguard“, grąžintas kaltinamajam A. A. (7–11, 12–15, 16–17 b. l.), paliekamas kaltinamajam A. A..

6.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo A. A. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo A. A. neišieškomos.

6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. A. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- A. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;

- kompaktinį diską su vaizdo registratoriaus įrašais palikti saugoti kartu su byla;

- vaizdo registratorių „Toguard“, grąžintą A. A., palikti A. A..

Išaiškinti A. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.