- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-108-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00538-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta V. J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui bei nukentėjusiesiems susitaikius, remiantis BK 38 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 str. V. J. K. vieneriems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Nuspręsta patvirtinti V. J. K. ir nukentėjusiojo D. L. įstatyminės atstovės V. L. sudarytą 2014-11-03 pareiškimą dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: V. J. K. 2014-05-24 apie 08.21 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 63, vairuodamas UAB „D" (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį Hyundai i20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas Geležinio Vilko gatve antra eismo juosta nuo Žalgirio gatvės, ir pradėjęs sukti į dešinę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima pirma eismo juosta važiavusiam motociklui Yamaha XQ125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. L., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui D. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais V. J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 111 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto <...>. Tokiais savo veiksmais V. J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. J. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nurodo, kad su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Apeliantas pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad savo sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apylinkės teismas motyvavo tuo, kad apelianto padaryta nusikalstama veika yra susijusi su transporto priemonės vairavimu, kad nusikalstama veika buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Apeliantas mano, kad toks teismo nurodytas formalus pagrindas dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai neįvertinus kitų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą apsprendžiančių aplinkybių, šiuo atveju sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013) ši baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apeliantas nurodo, kad jokių šių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, apeliantas nesiekė sukelti sunkių padarinių, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, apeliantas padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis sistemingai pažeidinėtų KET ar piktnaudžiautų jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai, iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (b. 1. 68-69) matyti, kad iki aptariamo įvykio padarymo nuo 1970 metų, kuomet įgijo teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tai yra 2005 ir 2007 metais, kas reiškia, kad paskutinis pažeidimas padarytas prieš septynerius metus, jokių galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus apeliantas neturi. Pasak apelianto, taigi jis neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliantas mano, kad esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog negaliojantys prieš septynerius ir daugiau metų padaryti pažeidimai negali turėti įtakos sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo jam klausimą. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad po aptariamo įvykio praėjo daugiau kaip pusė metų ir byloje nėra duomenų, jog per šitą laikotarpį naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones apeliantas būtų padaręs naujų KET pažeidimų. Apeliantas pažymi, kad šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jo padaryti KET pažeidimai nėra ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys.
Apeliantas nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriškai atlygino visą nukentėjusiajam D. L. padarytą žalą, su juo bei kitu nukentėjusiuoju A. L. (motociklo savininku) susitaikė, jokių pretenzijų jie neturi. Šiuo metu apeliantas dar dirba UAB „D“ (duomenys pakeisti), darbo funkcijoms atlikti jam būtinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi apeliantas turi važinėti po įvairius objektus darbo reikalais, netekęs teisės vairuoti transporto priemones apeliantas neteks darbo, o esant jo amžiaus akivaizdu, jog kitą darbą susirasti butų neįmanoma. Apeliantas pažymi, kad nekentėjusiajam D. L. jis atlygino daugiau negu 30000 litų, todėl dar netekus ir darbo, jam sukeltos neigiamos pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios.
Pasak apelianto, vien tai, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Apeliantas mano, kad įvertinus visas paminėtas aplinkybes akivaizdu, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę šiuo atveju nėra proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas ir apeliantui skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams - panaikinta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. K. ir jo gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras Linas Gružas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę.
BK 281 str. 3 d. nustatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 67 str. 2 d. 1 p. nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal BK 68 str. 1 d. nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuspręsta V. J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui bei nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, V. J. K. vieneriems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors V. J. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, apeliantas padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus apeliantas neturi, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino padarytą žalą, tačiau visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos ir V. J. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. K. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vairuodamas automobilį, pradėjęs sukti į dešinę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima pirma eismo juosta važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė, taip gana šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarydamas eismo įvykį, dėl to nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (nustatytas atviras daugiaskeveldrinis dešinio blauzdikaulio kūno artimojo trečdalio sąnarinis ir kairiojo blauzdikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinis bei abiejų šeivikaulių artimųjų galų bei kairiojo raktikaulio lūžiai), taip pat apgadintos abi transporto priemonės. Be to, iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 68-69) matyti, kad V. J. K. anksčiau du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą jis buvo baustas 2007 m. pagal ATPK 127 str. 2 d. už eismo įvykio sukėlimą.
Nors V. J. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „D“ (duomenys pakeisti), darbo funkcijoms atlikti jam būtinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nurodyta aplinkybė, taip pat V. J. K. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, susiję su jo sveikatos būkle, nėra pagrindas atsisakyti skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti apeliantą, nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką.
Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas minimaliam 1 metų terminui suteiks V. J. K. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje nepažeisti KET reikalavimų.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. K. apeliacinį skundą atmesti.