- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prie ežero“
- Advokatai
- Jurga Šakienė
- Kategorijos
- 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie ežero“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-543-267/2010 pagal L. V. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Prie ežero“ buvo nutarta atlikti UAB „Prie ežero“ veiklos tyrimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą ir, ar nutartimi, kuria išsprendžiamas juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumo klausimas, turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010-09-16 nutartimi nutarė atlikti UAB „prie ežero“ veiklos tyrimą. Ieškovė turi teisę inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, kadangi valdo didesnę kaip 1/10 dalį (44,6 proc.) įstatinio kapitalo (CK 2.124 str.).
Juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 str. nustatyto asmens abejonė, ar juridinis asmuo kaip toks, ar šio asmens valdymo organai veikia tinkamai. Toks veiklos tyrimas inicijuojamas, kai turinčiam teisę kreiptis į teismą asmeniui kyla abejonių, kad jo kapitalas, įdėtas į bendrovės veiklą, duos ekonominę naudą.
Ieškovė išdėstė, kokius, jos nuomone, netinkamus veiksmus atliko atsakovas. Faktus, kad UAB „Prie ežero“ gresia bankrotas, įmonės veiklos nuostoliai paskutiniais metais ženkliai padidėjo, o viešbučio lankytojų skaičius ir veiklos apimtys sumažėjo, atsakovas pripažino. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai dokumentai: 2010-02-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Prie ežero“ 2008, 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, bendrovės balansai, finansinės ataskaitos ir metinių pranešimų duomenys. Šalių paaiškinimai, teismui pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų I. N., A. A. parodymai leidžia teismui konstatuoti, jog byloje nustatyti faktai, kad bendrovės vadovas J. U. nuolat gyvena Vokietijoje ir deramai nesirūpina bendrovės ūkinės – komercinės veiklos organizavimu (pradėjo viešbučio remonto darbus ir juos užvilkino, uždarė viešbučio restoraną, nesilankė viešbutyje nuo 2009 metų gruodžio mėn. pradžios iki 2010-02-20, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, spaudoje paskelbė apie vienintelio bendrovės turto – viešbučio pastatų pardavimą) įrodo, jog atsakovas ignoruoja bendrovės akcininkės L. V. interesus, tinkamai neinformuoja jos apie visą bendrovės veiklą ir tai pagrindžia ieškovės teiginius, jog yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Todėl ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas (CK 2.125 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Prie ežero“ prašo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl juridinio asmens tyrimo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. CK 2.125 straipsnis nedetalizuoja netinkamos veiklos požymių, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys, prašantys atlikti tyrimą. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens turimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2010). Apygardos teismas nepagrįstai vertino atsakovo vadovo veiksmus kaip įrodytus netinkamus veiksmus, be to, nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų.
2. Apygardos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės (44,6 proc. akcijų turinčios akcininkės) teisę gauti informaciją apie visą atsakovo veiklą. Atsakovo vadovas pagrįstai suteikė ieškovei dalį informacijos apie bendrovės veiklą (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 str.).
3. 2009-02-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paėmė bendrovės 2007-2008 m. finansinius dokumentus, todėl nebuvo galimybės laiku parengti metinio finansinių ataskaitų rinkinio. Finansinių nusikaltimų tarnybos tyrimui užsitęsus ir tapus aišku, kad visuotinio akcininkų susirinkimas įstatymų nustatytais terminais nebus galima sušaukti, laiku nebus, visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ne per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos, o 2009-09-11. Akcininkams buvo pateikta pagal turimus dokumentus parenti preliminarūs 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, siūlant tvirtinimą atidėti iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba grąžins bendrovės dokumentus.
Dėl pavėluotai sušaukto visuotinio akcininkų susirinkimo kalta pati ieškovė ir liudytojas A. A., kadangi būtent dėl šių asmenų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-156/2010, kurioje jiems pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
4. Galiojantys teisės aktai nenustato pareigos įmonės vadovui gyventi Lietuvoje ar darbe fiziškai būti kiekvieną dieną. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad įmonės vadovas apribojo atsakingų darbuotojų teisę ir pareigą bendrauti su klientais, priiminėti užsakymus.
5. Užsakymų viešutis gauna mažiau ne dėl blogo vadovavimo, o dėl ekonominės krizės. Be to, ieškovė bendrovei vadovavo 16 metų ir per tą laiką bendrovės veikla niekada nebuvo pelninga. Be to, teismų praktikoje įmonės nepelningumas nelaikomas pakankamu pagrindu atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-725/2009).
Šalies argumentai
6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įmonės vadovas ketina parduoti įmonės pastatus. Įmonės vadovui yra žinoma, kad be akcininkų sprendimo to padaryti jis negalėtų, be to, šiam turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad įmonės vadovas vilkina remonto darbus. Įmonės vadovas, skirtingai nei ieškovė, finansiškai prisideda (yra suteikęs įmonei paskolą) prie to, kad būtų savalaikiai atsiskaityta už remonto darbus.
8. Teismo posėdžio metu nebuvo užtikrintas vertimas įmonės vadovui į vokiečių kalbą. Vertimą atliko jo atstovas advokatas, kuris nėra vokiečių kalbos vertėjas.
9. Nutartimi nepagrįstai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (ieškovei turėtos išlaidos priteisto iš atsakovo).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Sprendžiant, ar yra pagrindas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, yra analizuojama, ar egzistuoja prielaidos manyti, jog juridinio asmens veikla gali būti netinkama. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo veikla yra organizuojama netinkamai ir faktus vertino tik pagrįstų prielaidų prasme.
2. Ieškovė į atsakovą kreipėsi pagal ABĮ 18 straipsnį, o vadovaudamasi CK2.126 straipsniu, todėl atsakovas turėjo pateikti ne bet kokią, o būtent atsakovės teiginius ir prielaidas patvirtinančią arba paneigiančią informaciją apie atsakovą. Be to, nei pilnos (nei dalies) informacijos ieškovė negavo. Ji gavo tik atsakovo vadovo nuomonę.
3. Atsakovo vadovo nurodytos aplinkybės (tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tyrimą dėl įmonės veiklos) nesudaro pagrindo nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo ABĮ nustatytais terminais (ABĮ 24 str.).
4. Įmonės vadovo kompetencijos apimtis ir turinys sąlygoja būtinybę nepertraukiamai rūpintis bendrove. Šias pareigas vadovas gali tinkamai atlikti tik nuolat dirbdamas bendrovėje.
5. Įmonė gali veikti ir išsilaikyti ir be finansinės paramos. Atsakovo vadovas vienasmeniškai nusprendė suteikti įmonei paskolą.
6. Ieškovės vadovavimo metu susidaręs nuostolis buvo sąlygotas turto nusidėvėjimo, o pasikeitus įmonės vadovui, stipriai išaugo įmonės išlaidos bei nuostoliai, o pelnas sumažėjo, todėl ieškovė ir siekia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių.
7. Tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą, atsakovo teisių nepažeidė ir nenulėmė neteisėto sprendimo priėmimo. Atsakovas yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, teisme jį atstovavo advokatas ir atsakovo vadovo, nesuprantančio lietuvių kalbos, dalyvavimas teismo posėdyje apskritai nebuvo būtinas. Be to, prieš prasidedant posėdžiui, atsakovo atstovas patvirtino, kad vertėjas nereikalingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šiomis įstatymo nuostatomis juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas.
Atskirajame skunde keliamas juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumo klausimas. CK 2.124 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jeigu nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nustatytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi pagal šią įstatymo normą juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardytų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo arma šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai. Teismų praktikoje netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. CK 2.86 straipsnis įtvirtina juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą, o CK 2.87 straipsnis - juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys, prašantys atlikti tyrimą.
Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio ketvirtosios dalies bei 2.124 straipsnio nuostatomis, teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu konstatuoja, jog pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo turinys - juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o tokio tyrimo pagrindas - aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad tokia veikla yra netinkama. Vertindamas šias aplinkybes, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008).
Teisingam šio atskirojo skundo išnagrinėjimui, visų pirma, svarbu nustatyti, ar ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra pakankamas ir tinkamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Ieškovė, prašydama atlikti atsakovo veiklos tyrimą, nurodė, kad bendrovės vadovas J. U. daug laiko praleidžia Vokietijoje ir deramai nesirūpina bendrovės ūkinės – komercinės veiklos organizavimu (pradėjo viešbučio remonto darbus ir juos užvilkino, uždarė viešbučio restoraną, nesilankė viešbutyje nuo 2009 metų gruodžio mėn. pradžios iki 2010-02-20, įstatymo nustatytais terminais nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, spaudoje paskelbė apie vienintelio bendrovės turto – viešbučio pastatų pardavimą).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės dar neįrodo juridinio asmens veiklos netinkamumo, tačiau vertintinos kaip pagrindas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Viena iš aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą – aplinkybė, kad vadovas įstatyme nustatytu terminu nesušaukė juridinio asmens visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str.). Kadangi atsakovas turi tik du akcininkus (vadovas ir Lietuvoje gyvenanti, bendrovei anksčiau vadovavusi ieškovė), eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo būti sušauktas minimaliomis organizacinėmis pastangomis bei operatyviai. Tačiau, kaip teigiama ieškinyje, atsakovo vadovo ir ieškovės (vieninteliai bendrovės akcininkai) bendravimas galimai nebuvo nei operatyvus, nei sklandus. Šios aplinkybės, bei kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės (atsakovo vadovo ilgas nebuvimas Lietuvoje, galimai nesirūpinimas viešbučiu nepertraukiamai, galimas organizacinių kliūčių priimti užsakymus sudarymas ir kt.) savaime dar neįrodo, kad atsakovo vadovas neveikia sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), tačiau gali būti vertinamos kaip pagrindas suabejoti atsakovo veiklos atitikimu sąžiningumo bei protingumo kriterijams.
Tai, kad juridinio asmens veiklos nuostolingumas, kai yra pagrindo abejonėms, jog nuostolingumą lemia juridinio asmens vadovo ar organų veiksmai arba neveikimas, gali būti kartu su kitomis aplinkybėmis vertinamas kaip vienas iš pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, ne kartą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008). Todėl atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad įmonės nepelningumas nelaikomas pagrindu atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą ir pažymėtina, jog juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, ar atsakovo valdymo organas veikė sąžiningai ir protingai, kad būtų pasiekti atsakovo įstatuose numatyti veiklos tikslai, tarp jų - pelno siekimas.
Išdėstyti motyvai yra pakankami, kad pripažinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nutarta atlikti UAB „Prie ežero“ veiklos tyrimą, teisėta bei pagrįsta, todėl dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumu, teisėjų kolegija nebepasisako.
Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad teismo posėdžio metu nebuvo užtikrintas vertimas įmonės vadovui į vokiečių kalbą. Teismo 2010-09-02 posėdžio protokole užfiksuota, kad atsakovo atstovas advokatas patvirtino, jog galima bylą nagrinėti be vertėjo, taigi teismas neatsisakė teismo posėdžio metu užtikrinti vertimą į atsakovo vadovui suprantamą kalbą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens veiklos tyrimu siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo vadovas veikia netinkamai. Tik konstatavus, kad veikla yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai teismas pasisakė dar tik dėl tikslingumo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, byla dar nėra išnagrinėta ir dar nėra galimybės CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties naikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Prie ežero“ (įmonės kodas 110431039, buveinė Raudondvario kaimas, Radviliškio r. sav., a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) 132 Lt (šimtą trisdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir 35,23 Lt (trisdešimt penkis Lt dvidešimt tris ct.) pašto išlaidų valstybei.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.