Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. atstovei advokatei Agnei Labutytei Raškevičei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos S. L. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus skundą dėl Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. (toliau – ir Pareiškėja) Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubausta už tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. 00.00 val. iki 2025 m. vasario 2 d. 00.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdama Ą. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nepanaudojo tėvų valdžios vaikų atžvilgiu, tai yra, turėdama pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvų bei pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui, jo tėvams teikiančiais specialistais, vaikų tėvui E. U. inicijavus ryšio su vaikais atstatymą, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) specialistams, pastariesiems išsiuntus S. L. el. paštu informacinius laiškus su psichosocialinės paslaugos pristatymu, S. L. raštu atsisakė siūlomos pagalbos 2025 m. vasario 1 d., 2025 m. vasario 2 d. el. paštu pateikdama atsisakymą (duomenys neskelbtini). Tokiu savo elgesiu S. L. pažeidė vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, numatytą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje, atsisakė bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, taip nevykdė tėvų pareigos, numatytos VTAPĮ 31 straipsnio 9 dalyje, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, už ką S. L. paskirta nuobauda – įspėjimas.

2025 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjos S. L. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus skundas, kuriuo pašoma skundžiamą nutarimą panaikinti.

Skunde nurodyta, kad Pareiškėja nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja paaiškino, jog paties tėvo veiksmais buvo nutrauktas ryšys su vaikais, kurio tėvas nesistengia atstatyti. Pažymėtina, kad tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra nustatyta teismo sprendimu, tačiau jis pats šios tvarkos nesilaiko, nepasiima vaikų per atostogas, lanko, kada panorėjęs. Nepaisant tokio tėvo elgesio, Pareiškėja nedraudžia vaikams matytis su tėvu, sudaro sąlygas bendrauti ir ne tam skirtu metu, tačiau tėvas su vaikais bendrauja netinkamai, dėl ko šie atsisako su juo net pasivaikščioti. Institucijai yra žinoma, jog vaikai atsisako bendrauti su tėvu dėl praeityje patirtų neigiamų emocijų, todėl šiuo atveju, turėtų būti atsižvelgiama ir į vaikų nuomonę, kuri yra itin svarbi. Vaikų nuomonės svarbą patvirtina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis, kuriame nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu, nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio, į vaiko nuomonę privaloma deramai atsižvelgti, jeigu yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.164 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, jog sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Šiuo atveju nėra paisoma vaikų interesų. Pareiškėja šiuo atveju nepažeidė savo vaikų teisių, o tokius sprendimus priėmė gindamasi nuo nuolatinių E. U. skundų. Institucija visiškai nevertina aplinkybių, dėl kurių vaikai patys nenori bendrauti su tėvu. E. U. kreipimasis į (duomenys neskelbtini) neparodo jo noro atkurti santykį su vaikais, kadangi jis žino, kad vaikai nenori būti vedžiojami po įstaigas. E. U. pats susikūrė iliuziją, kad taip siekia atkurti ryšį su vaikais. Šiuo atveju vaikai nori turėti paprastą vaikystė, eiti į mokyklą, lankyti būrelius, gyventi be įtampos. Rūpestingam tėvui tai turėtų būti suprantama. Pažymėtina, kad E. U. ilgą laiką prieš vaikus naudojo psichologinį, fizinį smurtą prieš vaikus. Analizuojant skundžiamą nutarimą matyti, kad Institucija verčia Pareiškėją imtis veiksmų, nesuderinamų su vaikų interesais. Tėvų valdžios panaudojimas yra svarbus, kad vaikai jaustųsi saugiai, žinodami, kad jų tėvai rūpinasi jų gerove ir vystymusi. Šiuo atveju egzistuoja faktinė aplinkybe, susijusi su vaikų pozicija dėl atsisakymo bendrauti su tėvu, tai yra, netinkamas tėvo elgesys vaikų atžvilgiu. Atkurti santykius tarp vaikų ir skyriumi gyvenančio jų tėvo, kuris nesiima jokių veiksmų dėl savo negatyvaus elgesio vaikų atžvilgiu įvertinimo ir keitimo, neatitinka geriausių vaikų interesų, tai yra, iš esmės siekiama, kad vaikai pašalinių asmenų būtų įtikinti keisti požiūrį į jų teises pažeidžiantį tėvą. Pareiškėja vaikus vedė pas psichologus, kad šie padėtų atstatyti vaikų ryšį su tėvu, įkalbinėjo juos bendrauti, tačiau paties E. U. veiksmais ryšys nutrūko ir vaikai tėvo vengia, atsisako su juo susitikti. Institucija laikosi neteisėtos pozicijos, jog tik E. U. parinkti (duomenys neskelbtini) psichologai gali padėti atkurti vaikų ryšį su tėvu, o vaikų nenukreipimas pas šiuos specialistus automatiškai reiškia tėvų valdžios nepanaudojimą. Pareiškėja nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ji neprivalo kiekvieną kartą bendradarbiauti su buvusiu sutuoktiniu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų bei ištirtų įrodymų visuma.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjos S. L. atstovė advokatė Agnė Labutytė Raškevičė nurodė, kad ANK 73 straipsnis numato atsakomybę už tėvų valdžios panaudojimą ar nepanaudojimą, kuomet yra pažeidžiami vaikų interesai. Pareiškėja vaikų interesų nepažeidė, jos prioritetas yra vaikų emocinė sveikata bei saugi aplinka vystymuisi. Pareiškėja visuomet bendradarbiauja su institucijomis, kurios teikia vaikams pagalbą. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) el. laišku Pareiškėją informavo, kad vaikų tėvas E. U. kreipėsi dėl psichosocialinės pagalbos. Laiške buvo nurodytos įstaigos teigiamos paslaugos. Pareiškėja, atsakydama į įstaigos laišką, nurodė, kad jeigu E. U. paprašė paslaugų, jos ir turėtų būti teikiamos jam. Kategoriškai ji neatsisakė, Pareiškėja tiesiog siekia apsaugoti vaikus nuo nuolatinio jų vežiojimo į įvairias įstaigas bei bendravimo su svetimais žmonėmis. Pareiškėja niekada neatsisakė bendradarbiavimo vaikų poreikių gerinimui, visada atvyksta kviečiama, atveža vaikus. Pareiškėja visuomet kalbasi su vaikais, kad jie turi bendrauti su tėvu, suruošia juos vykti pas tėvą. Tai, kad vaikai aiškiai išsako, jog nenori bendrauti su tėvu, yra paties E. U. veiksmų pasekmė. Pareiškėja negali priversti vaikų bendrauti su tėvu, tačiau ji nedraudžia bendrauti, nesudaro kliūčių tėvo ir vaikų bendravimui. Vaikų tėvas šiuo metu naudoja institucinį smurtą prieš Pareiškėją, kadangi jis nuolat teikia institucijoms skundus. Visgi, Pareiškėja jokiais veiksmais nepažeidė vaikų teisės bendrauti su tėvu. Pats E. U. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nepaisant to, Pareiškėja sudaro sąlygas jam bet kuriuo bendrauti su vaikais. Siekiant atstatyti ryšį su vaikais, tėvas turėtų dalyvauti mokymuose, tobulinti savo įgūdžius, o vėliau palaipsniui įsilieti į vaikų gyvenimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė J. T. pristatė atsiliepimą. Papildomai nurodė, kad skyriuje nėra duomenų, jog Pareiškėja kažkaip kitaip aktyviais veiksmais stengtųsi atstatyti vaikų ryšį su tėvu. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė žinoma įstaiga, teikianti psichosocialines paslaugas, dirba tiek su vaikai, tiek su vaikais. Mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija neteigia, kad Pareiškėja yra bloga motina ar nesirūpina vaikais. Atstatant ryšį tarp tėvų ir vaikų yra reikalinga specialistų pagalba. Pareiškėjai buvo išsiųstas teisių ir pareigų išaiškinimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad abiejų tėvų pareiga yra rūpintis vaikais bei ryšiu su jais. Šiuo metu Institucija neturi duomenų, patvirtinančių, kad vaikai negali matytis su tėvu. Vien vaikų nenoras gali reikšti vieno iš tėvų įtaką bei nuteikimą prieš skyriumi gyvenantį kitą iš tėvų.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius teismui pateiktu skundu nesutinka su tuo, kad S. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. 00.00 val. iki 2025 m. vasario 2 d. 00.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdama Ą. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nepanaudojo tėvų valdžios vaikų atžvilgiu, tai yra, turėdama pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvų bei pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui, jo tėvams teikiančiais specialistais, vaikų tėvui E. U. inicijavus ryšio su vaikais atstatymą, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) specialistams, pastariesiems išsiuntus S. L. el. paštu informacinius laiškus su psichosocialinės paslaugos pristatymu, S. L. raštu atsisakė siūlomos pagalbos 2025 m. vasario 1 d., 2025 m. vasario 2 d. el. paštu pateikdama atsisakymą (duomenys neskelbtini). Tokiu savo elgesiu S. L. pažeidė vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, numatytą VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje, atsisakė bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, taip nevykdė tėvų pareigos, numatytos VTAPĮ 31 straipsnio 9 dalyje, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, už ką S. L. paskirta nuobauda – įspėjimas.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, ir užtraukia įspėjimą tėvams. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra, atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, CK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kt., nustatytų tėvų pareigų ir kartu vaiko teisių pažeidimą. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šią normą, būtina nurodyti ir kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė, tačiau nėra būtina nustatyti, kad atitinkamais veiksmais buvo sukelti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-594/2024).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta vaiko teisė gyventi su savo tėvais, bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais ar vienu iš jų, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

VTAPĮ 31 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

VTAPĮ 31 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. sausio 9 d. E. U. prašymu kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių. Prašyme nurodė, kad siekiant atstatyti jo ir nepilnamečių vaikų ryšį, kuris buvo nutrauktas/reikšmingai sutrikdytas dėl ilgalaikio ir intensyvaus vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą, prašo inicijuoti atvejo vadybos posėdį, įtraukti specialistus, kurie galėtų padėti išspręsti situaciją, organizuoti susitikimus ir konsultacijas, skirtas ryšio su vaikais atstatymui (b. l. 125–126).

2025 m. sausio 31 d. 17.02 val. (duomenys neskelbtini) socialinis darbuotojas M. R. Pareiškėją S. L. el. paštu informavo apie E. U. kreipimąsi dėl psichosocialinės paslaugos teikimo, tarpininkaujant specialistams atkuriant tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, padedant spręsti šeimai iškylančius konfliktus. 2025 m. vasario 1 d. 12.57 val. Pareiškėja pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad vaikai aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvų, kadangi jis pats nekūrė ryšio su vaikais, prieš juos naudojo fizinį, psichologinį smurtą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jeigu vaikų tėvui yra reikalingos paslaugos, jos ir turėtų būti teikiamos jam, tačiau ji nemato pagrindo į tai įsitraukti. 2025 m. vasario 2 d. 07.34 val. Pareiškėja pateikė atsakymo papildymą, kuriame, be kita ko, dar kartą patvirtino, jog nemato jokio teisinio pagrindo, kodėl ji turėtų būti įtraukta į paslaugų, reikalingų E. U., teikimą. Be to, prašė daugiau su ja nesusiekti be aiškaus teisinio pagrindo (b. l. 127–129). Tai yra, Pareiškėja neišreiškė aiškaus sutikimo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš

Pareiškėjos atstovai advokatai tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad E. U. pats nesistengė kurti ryšio su nepilnamečiais vaikais, dėl jo veiksmų vaikai jo bijo, nenori su juo bendrauti. Tuo tarpu Pareiškėja niekaip nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, netgi skatina juos susitikti, tačiau negali vaikų priversti leisti laiką su tėvu. Pareiškėja visuomet bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, kviečiama pristato pati bei pristato vaikus. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėja neatsisakė bendradarbiauti, o tik nurodė, kad ryšio su vaikais praradimas yra nulemtas paties E. U. veiksmų ir jis pats turėtų dėti pastangas tam, kad ryšis būtų atkurtas, todėl nemato pagrindo, kodėl į ryšio atkūrimą turėtų būti įtraukta ir ji.

Teismas Pareiškėjos argumentus, jog ji tik siekė apginti vaikų interesus, kadangi vaikai aiškiai išreiškia norą nebendrauti su tėvu, nes jo bijo, atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamu atveju, be subjektyvios Pareiškėjos nuomonės, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad E. U. bendravimas su Ą. U. ir E. U. kenktų vaikų interesams. Be to, vaikams yra būtinas bendravimas su abiem tėvais ir abu tėvai turi dėti nuoseklias pastangas ryšiui su vaikais atstatyti. Tai reiškia, kad ir pati Pareiškėja turi pareigą dėti sąžiningas bei aktyvias pastangas, siekdama užtikrinti vaikų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad Pareiškėja 2025 m. vasario 1 d. 12.57 val. el. laišku neišreiškė aiškaus sutikimo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) dėl tėvo ryšio atkūrimo su nepilnamečiais vaikais ir tokią savo poziciją dar kartą patvirtino 2025 m. vasario 2 d. 07.34 val. el. laišku. Tokiu būdu Pareiškėja neįvykdė savo pareigos, numatytos VTAPĮ 31 straipsnio 9 dalyje, tai yra, nesutiko bendradarbiauti vaikų teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu užtikrinimo srityje ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir S. L. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.