- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A-524-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01164-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir prašė išbraukti jį iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija) bei praėjus vieneriems metams, tačiau Marijampolės PN Drausmės komisija 2017 m. gruodžio 18 d. posėdyje atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, jog apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra priimtas sprendimas dėl Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo įrašyti M. M. į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktorius rezoliucija patvirtino Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdžio protokolą Nr. 14/07-5578. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. I-2497-428/2018, 2018 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, kad Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija patvirtinti Drausmės komisijos siūlymą vien tik dėl to, kad yra priimtas sprendimas teisminiame ginče, yra neteisėta ir nemotyvuota. Atsižvelgiant į tai, rezoliucija buvo panaikinta ir Marijampolės PN buvo įpareigoti iš naujo svarstyti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą.
3. M. M. pažymėjo, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. 30 d. jis neteisėtai buvo įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą ir tai jam sudarė didelius nepatogumus, kadangi jis visada privalėjo nešioti asmens ženklą, taip pat neturėjo galimybės trumpalaikei išvykai į namus. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį stresą, nemigą, nusivylimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, depresiją, sutriko virškinimas, pablogėjo sveikata; jis tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusią baimę aplinkai. M. M. nuomone, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 įrodė, jog Marijampolės PN direktoriaus sprendimas yra neteisėtas, dėl tokio sprendimo priėmimo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pažymėjo, kad daugybę kartų kreipėsi į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą, tačiau dėl nežinomų priežasčių jo kreipimaisi nebuvo fiksuojami.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo nuomone, M. M. visiškai neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyviais išsireiškimais. Pažymėjo, kad neturtinės teisės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o atsakovo atstovo Psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių.
6. Atsakovas pažymėjo, kad M. M. nei į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą, nei į būrį prižiūrintį specialistą ar į įstaigos administraciją dėl tariamai sukeltų išgyvenimų, depresijos ar kita, kuriuos galėjo sukelti įrašymas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, nėra kreipęsis. Nors pareiškėjas nurodė, kad neteko galimybės gauti trumpalaikių išvykų, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsniu, jis negalėjo netekti galimybės į trumpalaikę išvyką, kadangi tokios teisės neturėjo. Minėto kodekso 140 straipsnio 10 punktas nustato, kad nuteistiesiems paskatinimo tvarka gali būti suteikiamos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Atsižvelgiant į tai, tariami M. M. išgyvenimai dėl trumpalaikių išvykų yra tik paties pareiškėjo fantazijų pasekmė. Pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė suteikti išvyką arba jos nesuteikti nuteistajam, įrašytam į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, tačiau M. M. ginčo laikotarpiu tokio prašymo neteikė.
7. Marijampolės PN nuomone, institucija veikė tinkamai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o nesant neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė negali kilti. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą patenkino ir dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
9. Teismas nustatė, kad M. M. su 2017 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir prašė jį išbraukti iš asmenų, linkusių užpulti, įskaitos, kadangi jau praėjo vieneri metai. Marijampolės PN Drausmės komisija 2017 m. gruodžio 18 d. vykusiame posėdyje nutarė atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra priimtas sprendimas teisminiame ginče dėl Marijampolės PN direktoriaus sprendimo įrašyti nuteistąjį M. M. į nuteistųjų, linkusiųjų užpulti, įskaitą, Marijampolės PN direktoriui pasiūlė palikti pareiškėją šioje įskaitoje. Marijampolės PN direktorius Drausmės komisijos siūlymą patvirtino rezoliucija ir pareiškėją paliko nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje. M. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti rezoliuciją, Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 20/07-1309 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-315. Teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 M. M. skundą patenkino iš dalies ir Marijampolės PN direktoriaus rezoliuciją, kuria buvo patvirtintas Marijampolės PN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siūlymas bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-315 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl jo išbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos. (Bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 20/07-1309 buvo nutraukta). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, kad Drausmės komisija, priimdama 2018 m. gruodžio 18 d. protokolinį nutarimą, apsiribojo tik tuo, jog yra neišnagrinėta administracinė byla dėl sprendimo, kuriuo M. M. buvo įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo prašymo jį iš šios įskaitos išbraukti, taip pat nevertino M. M. elgesio per metus nuo jo įrašymo į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, galimo polinkio į naujų nusikaltimų padarymą. Teismas padarė išvadą, kad toks Marijampolės PN Drausmės komisijos siūlymas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstu bei tinkamai motyvuotu. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.
10. Aptaręs Instrukcijos 139 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad M. M. pagrįstai nurodė, jog jo įrašymas nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, pareiškėjui sukėlė nepatogumus, kadangi buvo taikomi teisės aktuose nustatyti suvaržymai, t. y. jis visada turėjo nešioti asmens ženklą. M. M. teiginys, kad dėl nurodytų priežasčių jis negalėjo turėti trumpalaikės išvykos į namus, buvo atmestas, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl trumpalaikės išvykos suteikimo. Tai patvirtino ir atsakovo atstovas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad nagrinėjat M. M. 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl jo išbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, Marijampolės PN pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reguliuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai ir taip atliko neteisėtus veiksmus, o tai nulėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
12. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl neteisėto jo įrašymo nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, jautė nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nors Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. 55/04-530 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. į Psichologinę tarnybą nesikreipė, tačiau iš M. M. pateikto vienkartinio leidimo eiti pas psichologą 2018 m. kovo 7 d. 10 val. matyti, kad jis buvo kreipęsis dėl psichologinės pagalbos suteikimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrodymų, jog būtent dėl įrašymo į linkusių užpulti įskaitą M. M. būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas sprendė, kad M. M. patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų turi būti vertinama 250 Eur. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas taip pat atsižvelgė į M. M. teisių pažeidimo pobūdį, laiką, į tuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, jis padarė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma jo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo. Likusius M. M. ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais bei neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui, todėl jų detaliau neanalizavo.
III.
13. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
14. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai atsižvelgė į jo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus. Teismas nurodė argumentus dėl M. M. kreipimosi į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., tačiau šios aplinkybės neįvertino, kadangi pažymėjo, jog M. M. nepateikė jokių įrodymų, jog būtent dėl įrašymo į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai. Teigia, kad Marijampolės PN akivaizdžiai melavo dėl jo kreipimosi į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kadangi šiuo laikotarpiu į minėtą tarnybą jis kreipėsi ne vieną kartą, tačiau tai nebuvo fiksuojama. Be to, tokie kreipimaisi yra konfidencialūs – negali būti viešinama, dėl ko asmuo kreipėsi į psichologą.
15. M. M. nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog psichologiški sveikatos sutrikimai jam pasireiškė miego sutrikimu, nervingumu, įtampa, stresu. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės PN Psichologinės tarnybos darbuotojai nėra medicinos tarnybos psichologai, todėl negali spręsti apie nuteistojo sveikatos būklę.
16. M. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino fakto, kad dėl Marijampolės PN veiksmų, neišbraukiant jo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, pareiškėjui buvo užkirsta galimybė kreiptis į Marijampolės PN administraciją dėl trumpalaikės išvykos į namus, kadangi papildomi režimo reikalavimai būnant įrašytam į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą tai draudžia.
17. Pareiškėjas pažymi, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog nuteistųjų galimybės rinkti ir pateikti įrodymus yra stipriai apribotos ir todėl teisė paneigti skunde nurodytas aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus tenka atsakovo atstovui. Mano, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė tik jam.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Šalies argumentai
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundo dalis buvo patenkinta, ir neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
20. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti M. M. neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Atsakovo įsitikinimu, teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas neįrodė galbūt patirtai neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų, o pateiktų įrodymų visuma įrodo, jog M. M. nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyviais išsireiškimais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ar jautė nepatogumus, padarė remdamasis vien jam išduotu vienkartiniu leidimu eiti pas psichologą, tačiau neatsižvelgė, kad toks leidimas visiškai nereiškia, jog M. M. jaučia dvasinius išgyvenimus, tuo labiau, kad leidimu pareiškėjas nepasinaudojo.
21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad neturtinė žala nėra bet kokie išgyvenimai, tam, kad neturtinė žala būtų įvertinta pinigais, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas tikrai dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, kuris buvo apčiuopiamas, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ar ši dvasinė skriauda pasireiškė vienu arba keletu iš išvardintų elementų. Marijampolės PN nuomone, M. M. tariami išgyvenimai nepasiekia tokio lygio, kad neturtinė žala būtų atlyginta pinigais. Tokių įrodymų administracinėje byloje nėra. Teigia, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių. Atsakovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis, nei pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
22. Atsakovas teigia, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o nesant neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė negali kilti. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
23. Atsakovas pažymi, kad nei teismas, nei jis neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų atliekant bausmę, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų patalpų užpildymas. M. M. dėl buities sąlygų ar su tuo susijusių problemų į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą nesikreipė.
24. Pareiškėjas M. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ginčija tik sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o jo apeliaciniame skunde yra nurodyta neteisinga informacija dėl M. M. kreipimosi į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą.
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas klaidina teismą, kadangi administracinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl M. M. neišbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, o jokios buities sąlygos nebuvo ginčijamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. laikant pareiškėją įrašytą į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su dalies faktinių aplinkybių vertinimu ir priteistos neturtinės žalos dydžiu bei prašo jo skundą tenkinti visiškai, o atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas galbūt patirtos neturtinės žalos nepagrindimu.
28. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
29. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).
30. Pareiškėjo skundo turinys suponuoja išvadą, kad jis prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN direktoriaus rezoliucijos, kuria buvo patvirtintas Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siūlymas palikti nuteistąjį M. M. nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje. Ši rezoliucija buvo priimta išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą išbraukti jį iš minėtos įskaitos, praėjus vieneriems metams nuo įtraukimo į įskaitą. Minėta rezoliucija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 buvo panaikinta ir Marijampolės PN buvo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. M. 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl jo išbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 5–6). Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN Drausmės komisija, priimdama 2017 m. gruodžio 18 d. protokolinį nutarimą, apsiribojo tik tuo, jog yra neišnagrinėta administracinė byla dėl sprendimo, kuriuo M. M. buvo įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo elgesio per metus nuo jo įrašymo į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą, galimo polinkio į naujų nusikaltimų padarymą. Teismas sprendė, kad toks Marijampolės PN Drausmės komisijos siūlymas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstu bei tinkamai motyvuotu ir dėl šios priežasties Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija buvo panaikinta ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą. Šioje byloje Regionų apygardos administracinis teismas ( Kauno rūmų teisėjų kolegija) nesprendė bylos iš esmės, o Marijampolės PN direktoriaus rezoliuciją 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino dėl motyvų trūkumo.
31. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau tekste – ir Instrukcija) 140 punkte įtvirtinta, kad suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad Marijampolės PN Drausmės komisija turėjo vertinti duomenis, kad įrašytas į įskaitą suimtasis ar nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti ar neatsisakė, turėjo būti pateiktas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažyma, Psichologinės tarnybos specialisto charakteristika.
32. Marijampolės pataisos namų Drausmės komisija, atsižvelgusi į tai, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistės 2018 m. gegužės 8 d. pateiktą pareiškėjo charakteristiką Nr. 55/04-309 bei Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2018 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. 14/07-2734, 2018 m. gegužės 15 d. protokole Nr. 14/07-2749 padarė išvadą, kad M. M. emocinė būklė yra stabili, atsirado realistiniai ateities planai, jis ėmėsi iniciatyvos prisidėti prie gyvenimo būryje sąlygų gerinimo; nesant duomenų, jog nuteistasis norėtų ar turi ketinimų užpulti kitą asmenį ar pareigūną bei į tai, jog Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 14/07-2737 padaryta išvada dėl nuteistojo išbraukimo iš linkusių užpulti įskaitos buvo remtasi tik 2016 m. gruodžio 9 d., beveik prieš dvejus metus, nuteistojo išsakytais grasinimais bei ankstesniais vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais, buvo padaryta išvada Marijampolės PN siūlyti išbraukti 14 būrio nuteistąjį M. M. iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 21–22). Marijampolės PN direktorius 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 7/07-486 įsakė išbraukti pareiškėją iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 23).
33. Taigi, iš aptarto protokolo matyti, kad išvados priėmimo metu 2018 m. gegužės 15 d. protokolu Nr. 14/07-2749 buvo vertinama M. M. emocinė būklė, jo elgesys, planai, t. y. tos aplinkybės, kurios egzistavo 2018 m. gegužės 15 d. Pažymėtina, kad minėtoje 2018 m. gegužės 15 d išvadoje ir Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme expressis verbis nėra nurodyta, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą išbraukti jį iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, buvo atsiradusios jau iki Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo (siūlymo neišbraukti iš nuteistųjų, linkusių užpulti) priėmimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kada atsirado minėtos aplinkybės, kurios būtų suteikusios pagrindą pareiškėją išbraukti iš minėtos įskaitos, todėl nenustačius, kad šios aplinkybės egzistavo jau 2017 m. gruodžio 18 d. dėl kurių būtų buvęs pagrindas pareiškėją išbraukti iš minėtos įskaitos 2017 m. gruodžio 18 d. Marijampolės PN direktoriui priimant rezoliuciją, negalima daryti išvados, kad pareiškėjui jo nurodytas neigiamas pasekmes lėmė Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija, kuria buvo patvirtintas Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolu priimtas siūlymas neišbraukti pareiškėjo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos.
34. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų pažymų, kuriomis remiantis buvo surašytas protokolas, taip pat nėra kitų duomenų, kurie leistų prieiti prie išvados, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą išbraukti pareiškėją iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, buvo atsiradusios jau iki Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolu užfiksuoto siūlymo priėmimo.
35. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, ar pirmiau nurodytos aplinkybės buvo atsiradusios iki Marijampolės PN Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolu užfiksuoto siūlymo priėmimo, nevertino ir Regionų apygardos administracinis teismas (Kauno rūmų teisėjų kolegija), kuris nesprendė bylos iš esmės, o Marijampolės PN direktoriaus rezoliuciją savo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino dėl motyvų trūkumo (b. l. 5–6).
36. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra esminių įrodymų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti, ar Marijampolės PN direktoriaus rezoliucija, kuria buvo patvirtintas nemotyvuotas Drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolu priimtas siūlymas, kartu reiškė ir neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus – pareiškėjo neišbraukimą iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, tuo metu egzistuojant aplinkybėms, kurios sudarė pagrindą išbraukti pareiškėją iš šios įskaitos, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą. Kitaip tariant, ar Marijampolės PN pareigūnams netinkamai įgyvendinus Instrukcijos 140 punktą – nepateikus vertinimui visos šiame punkte nurodytos informacijos apie pareiškėją – kartu reiškia, ir tai, kad jau tuo metu, kai minėtas pasiūlymas, rezoliucija buvo priimti, jau buvo atsiradusios aplinkybės, kurios nustatytos vėliau – 2018 m. gegužės 15 d. išvadoje ir Marijampolės PN 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
37. Anksčiau nurodytus duomenis surinkti ir įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga, teismas taip pat turi vertinti ir spręsti (jei bus nustatyta, kad Marijampolės PN direktoriaus rezoliucijos, kuria patvirtintas protokolu 2017 m. gruodžio 18 d. priimtas siūlymas, priėmimo metu egzistavo aplinkybės, kurios sudarė pagrindą išbraukti pareiškėją iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos ir dėl to Marijampolės PN pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus), kokios konkrečios neigiamos pasekmės kilo pareiškėjui, kai jis 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (rezoliucija) nebuvo išbrauktas iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos.
38. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes, būtina surinkti trūkstamus esminius įrodymus, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
39. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad Marijampolės PN direktoriaus rezoliucijos, kuria patvirtintas protokolu 2017 m. gruodžio 18 d. priimtas siūlymas, priėmimo metu egzistavo aplinkybės, kurios sudarė pagrindą išbraukti pareiškėją iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos ir dėl to Marijampolės PN pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, teismas turi vertinti, kokios konkrečios neigiamos pasekmės kilo pareiškėjui, kai jis 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (rezoliucija) nebuvo išbrauktas iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos ir, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų.
40. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjas teigė, jog dėl jo neišbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos jis neturėjo galimybės trumpalaikei išvykai į namus. Šis M. M. argumentas turi būti įvertintas vadovaujantis Instrukcija, kurios 139 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems užpulti, taikomi šie papildomi režimo reikalavimai: gali būti nesuteikiama teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus (139.1 punktas), draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų (139.2 punktas), įpareigojimas ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius) (139.3 punktas). Taigi, neišbraukus M. M. iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos, jam dėl tokio statuso galėjo, bet neprivalėjo būti taikomi pirmi du nurodyti ribojimai. Nuostata dėl trumpalaikės išvykos į namus ir nuostata, susijusi su draudimu dirbti tamsiu paros metu, savaime nereiškia, kad viena ar kita teisė tikrai nebus suteikta, tačiau ji gali būti nesuteikta. Įtraukimas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą neatima iš asmens galimybės kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo. Todėl būtina nustatyti, ar pareiškėjas Marijampolės PN prašė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus, prašė dirbti tamsiu paros metu. Taigi, būtina nustatyti ar nagrinėjamu atveju konkretūs apribojimai, nustatyti Instrukcijos 139 punkte, buvo pareiškėjui taikyti.
41. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių bei teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtini papildomi įrodymai, kuriuos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai turi surinkti. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai turėtų būti tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.