Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio K. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. B. (A. B.) dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis K. K. prašė teismo skirti skolininkui A. B. baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną už kliudymą antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, baudą skaičiuojant nuo antstolio reikalavimo Nr. S17-27705 neįvykdymo dienos, t. y. 2017-11-17, taip pat skirti areštą iki 30 parų už duomenų apie turtinę padėtį slėpimą.Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, jog vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0118/04/01762 nustatė, kad, Testamentų registro duomenimis, skolininkas 2017-06-23 priėmė palikimą iš mirusių E. B. (E. B.) ir O. B., todėl 2017-07-05 patvarkymu areštavo skolininko paveldėjimo teises, apie turtinių teisių areštą skolininkas buvo informuotas pasirašytinai. Antstolis 2017-08-17 reikalavimu Nr. S17-19994 pareikalavo pateikti informaciją, t. y. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldėto turto. Skolininkas 2017-09-25 paaiškinimu įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui ir nurodė, kad informaciją apie paveldėjimą teikti atsisako, nurodė, kad informaciją suteiks advokatas, tačiau advokato nenurodė. Skolininkui nepateikus informacijos ir skolininko advokatui nesusisiekus su antstolio kontora, antstolis 2017-11-17 reikalavimu Nr. S17-27705 pakartotinai pareikalavo pateikti prašytą informaciją, tačiau skolininkas informacijos apie pavedėtą turtą antstoliui nepateikė, t. y. antstolio reikalavimų neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas ginčijama 2018 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, paskyrė A. B. 100 Eur baudą. Teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo nevykdo antstolio reikalavimo pateikti prašomą informaciją, todėl suinteresuotam asmeniui A. B. paskyrė 100 Eur baudą, tačiau nenustatęs sistemingo ir piktybiško reikalavimų nevykdymo, nesant duomenų apie tai, kad skolininkas jau būtų buvęs baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą, prašymą skirti areštą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis K. K. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį pakeisti ir skolininkui paskirti baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai nenustatė sąmoningo ir piktybinio antstolio reikalavimo nevykdymo, nes jau nuo 2017-08-17 skolininko nevykdo antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie turtą, paveldėtą iš mirusių E. B. ir O. B., iš kurio antstolis galėtų įvykdyti skolos išieškojimą. Mano, jog skolininko piktybiškumą ir sistemingą antstolio reikalavimų nevykdymą pagrindžia tai, kad reikalavimai iki šiol nėra įvykdyti.Argumentuoja, jog siekiant įvykdyti išieškojimą ir nustatyti skolininko paveldėtą turtą, aktualiausia yra ne nubausti skolininką bauda, o efektyviai gauti informaciją, kurios skolininkas nepateikia, todėl vienkartinės 100 Eur baudos skyrimas neatitinka CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos ir neskatina skolininko kuo greičiau ir operatyviau įvykdyti antstolio reikalavimus.2018-03-13 skolininkas pateikė įrodymus, kad 2018-01-16 kreipėsi rinkti duomenis apie nuomojamą žemę, sumokėtą išlaikymą ir kt., tačiau dokumentai nepriimtini ir nevertintini, nes neturi įrodomosios reikšmės (CPK 177 str. 1 d.).2018-05-16 apeliantas pateikė papildomus skolininko pateiktus dokumentus 2017-11-25 paaiškinimą apie palikimą, tačiau jų dalis yra pridėta prie bylos 2018-01-18, taip pat nuspręsta nepridėti prie bylos dokumentus nevalstybine kalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui už antstolio reikalavimo pateikti informaciją nevykdymą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, jog antstolio K. K. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0118/14/00191, Nr. 0118/05/01216 ir Nr. 0118/04/01762 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. B. Vykdydamas išieškojimą antstolis iš Testamentų registro duomenų nustatė, jog skolininkas 2017-06-23 priėmė palikimą iš mirusių E. B. (E. B.) ir O. B., todėl 2017-07-05 patvarkymu Nr. S17-16447 areštavo skolininko paveldėjimo teises, apie tai skolininką informavo pasirašytinai. Antstolis 2017-08-17 reikalavimu Nr. S17-19994 pareikalavo iš skolininko 2017-08-25 atvykti ir pateikti notaro išduotą paveldėto turto paveldėjimo teisės liudijimą. Iš antstolio nurodytų aplinkybių nustatyta, kad antstolio reikalavimas skolininkui nebuvo įteiktas, tačiau po paieškos per policiją paskelbimo skolininkas 2017-09-25 atvyko į antstolio kontorą ir parašė pranešimą, kuriuo įsipareigojo mokėti išlaikymą, nurodė, jog informacijos apie paveldėjimą neteiks, teigdamas, kad informaciją suteiks advokatas. Skolininkui nepateikus informacijos ir skolininko advokatui nesusisiekus su antstolio kontora, antstolis 2017-11-17 reikalavimu Nr. S17-27705 pareikalavo iki 2017-11-27 pakartotinai atvykti pas antstolį ir pateikti informaciją apie paveldimą turtą. Iš šių duomenų matyti, jog 2017-08-17 reikalavimu Nr. S17-19994 antstolis pareikalavo pateikti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o 2017-11-17 reikalavimu Nr. S17-27705 pakeitė reikalavimo formuluotę ir pareikalavo pateikti informaciją apie paveldimą turtą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, jog skolininkas informacijos apie pavedėtą turtą antstoliui nepateikė, t. y. antstolio reikalavimų neįvykdė, todėl skolininkui paskyrė 100 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu veiksmų vertinimu.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog po ginčijamos nutarties priėmimo skolininkas pirmosios instancijos teismui ir antstoliui 2018-01-17 pateikė 2017-11-25 data surašytus paaiškinimus, jog yra registruotas Vokietijos Federacijos darbo biržoje, yra socialiai remtinas, turi sveikatos problemų ir dėl sunkios finansinės padėties vėluoja pervesti lėšas sūnaus išlaikymui. Paaiškinime taip pat nurodė, jog palikimo atsiradimo vietos notarui yra pateikęs pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau paveldėtojai yra trys asmenys ir dėl finansinių galimybių neturėjimo paveldimo turto dalys nėra nustatytos. Skolininkas 2018-01-17 pirmosios instancijos teismui pateiktame paaiškinime nurodė, jog paveldėto turto savo vardu priimti neketina, galbūt paveldėjimo teisę perleis savo vaikams. Iš šių aplinkybių matyti, jog antstolio reikalaujamas pateikti paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (ir antstolis tai pripažįsta), todėl objektyviai negali būti pateiktas antstoliui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti antstolio 2017-08-17 reikalavimo Nr. S17-19994 pateikti paveldėjimo teisės liudijimą nevykdymą.Pažymėtina, jog duomenys apie palikimo priėmimo faktą ir mirusiųjų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą antstoliui yra prieinami valstybės registruose ir iš bylos duomenų matyti, jog antstolis šiuos duomenis turėjo ir būtent areštavo skolininkui priklausančią paveldėjimo teisę po to, kai skolininkas priėmė palikimą, tačiau nepagrįstai reikalavo pateikti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą – faktiškai antstolis įpareigojo atlikti veiksmus, susijusios su paveldėjimo teisės įgyvendinimu. Iš antstolio atskirojo skundo turinio matyti, jog jis siekia vykdyti išieškojimą iš konkretaus skolininko paveldėto turto, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju antstoliui nėra užkertamas kelias išieškojimą vykdyti iš paveldėjimo teisės (turtinės teisės). Formuluodamas reikalavimus pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, antstolis iš esmės nepagrįstai reikalavo, kad skolininkas įgyvendintų jam priklausančią paveldėjimo teisę, nes įstatymas suteikia teisę, bet nenustato pareigos paveldėtojui kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o nagrinėjamu atveju skolininkas šį veiksmą yra atlikęs.Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. ribojama teisė visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 straipsnis) įtvirtintas savininko teises, tačiau paveldėjimo teisė taip pat yra turtinė teisė. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą faktą viešame registre. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 straipsnio 1 dalis, įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto faktą, t. y. ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas nėra įkeistas, ar neareštuotas ir kokie nustatyti jam apribojimai, bet nenumato draudimo, išsiaiškinus tikrąjį daiktinių teisių turėtoją, į tokį turtą nukreipti išieškojimą, nepaisant daiktinių teisių neįregistravimo, o CPK 667 straipsnis reglamentuoja antstolio veiksmus, jeigu nenustatyta skolininkui bendrai su kitais asmenimis priklausanti jo turto dalis. Rinkdamas duomenis apie skolininko turtą ir turtinę padėtį ir įgyvendindamas CPK 690 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą antstolis turi teisę reikalauti iš skolininko pateikti informaciją apie turimą turtą. Nagrinėjamu atveju antstolis pareikalavo iki 2017-11-27 pateikti informaciją apie paveldimą turtą 2017-11-17 reikalavimu Nr. S17-27705, tačiau ji buvo pateikta tik po skundžiamos nutarties priėmimo – 2018-01-17.CPK 585 straipsnio 1 dalis ir 645 straipsnio 1 dalis įtvirtina skolininko pareigas vykdyti antstolio reikalavimus, pateikti turimą informaciją apie turtinę padėtį, raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, o už tokių reikalavimų nevykdymą 585 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną; už CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą nevykdymą šio straipsnio 3 dalyje numatyta iki 500 Eur bauda arba areštas. Skolininkas, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie savo turtinę padėtį, nesant įstatymų nustatyto pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie turimą turtą nurodytu terminu nebuvo įvykdęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors teisės aktai nenumato pareigos asmeniui kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o vėliau įregistruoti nuosavybės teises viešame registre, tačiau tai nereiškia, jog skolininkas gali nevykdyti antstolio reikalavimo teikti informaciją apie turimą turtą. Minėta, jog bendrauti su antstoliu skolininkas pradėjo tik po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui už antstolio reikalavimo nevykdymą pagrįstai paskirta bauda. Apeliantui argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė 100 Eur baudą vietoje baudos už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, pažymėtina, jog skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo prerogatyvai ir jis nustatomas atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai prioritetiniu kriterijumi laikė būtent drausminantį baudos poveikį. Apeliacinės instancijos teismas vertina faktą, kad informacija, nors ir pavėluotai, pateikta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl paskirtos baudos dydžio ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas skunde nenurodė, koks, jo manymu, baudos dydis būtų adekvatus.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad skolininkui priklauso paveldėjimo (turtinė teisė (jos dalis), iš jos, teismo vertinimu, nustatyta tvarka nustačius skolininko dalį, taip pat galima išieškoti, todėl vykdymo procese kartu turėtų būti taikomos CPK LIV skyriaus normos. Be to, antstolis 2017-07-05 patvarkymu Nr. S17-16447 areštavo turtinę teisę, taigi skolininkas iš esmės negali jos valdyti ar disponuoti šia teise.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.