Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IVA partneris“ atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), atsakovo viešosios įstaigos „Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras“ atstovui A. L., trečiajam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „IVA partneris“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras“, trečiajam asmeniui V. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, pažymėjo, kad žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas pagal CK 6.264 str., kad ieškovas – šiuo atveju darbdavys, būdamas atidus ir rūpestingas, kreipėsi į Darbo inspekciją dėl konsultacijos ir atleido D. K. pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. Tarp darbdavio ir darbuotojo ginčo dėl atleidimo ir kompensavimo dydžio nebuvo. Ieškovas mano, kad egzistuoja visos sąlygos dėl žalos atlyginimo, o CK 6.264 str. reglamentuoja civilinę atsakomybę be kaltės. Mano kad, pats atsakovas, teigdamas, jog medicininė pažyma yra neegzistuojanti įrodė neteisėtus veiksmus, nes ji buvo išduota pažeidžiant nustatytą tvarką, ką patvirtino ir Sveikatos ministerijos akreditavimo tarnybos atliktas patikrinimas bei ikiteisminis tyrimas dėl V. P. neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė - atsiradusi žala.

Tretysis asmuo V. P. ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, kategoriškai neigia, kad jis išdavė ginčo pažymą, nes tai įvyko dėl visumos susiklosčiusi aplinkybių, kurioje per klaidą, per didelį darbo krūvį buvo išduota neužpildyta iki galo pažyma, t.y. neužregistravus, nesuteikus numerio, neuždėjus įstaigos antspaudo. Mano, kad darbdavys, kaip stiprioji darbo teisinių santykių pusė, apskaičiuoja visas išmokas, išleidžia atostogų, kontroliuoja darbo drausmę ir darbo laiką, todėl darbdaviui kyla atsakomybė ir pareiga tinkamai įvertinti situaciją ir tinkamai atleisti asmenį iš darbo, jeigu tas asmuo pageidauja. Pabrėžė, kad pažymėjimo Nr. 046/a patekimas pas darbdavį niekaip nesąlygojo pagrindų darbdaviui pritaikyti DK 136 str. 1 d. 4 p., t.y. darbdavys nepakankamai atidžiai, nekompetentingai priėmė sprendimą pritaikyti šitą straipsnį ir jį pritaikęs išmokėjo priklausančias pagal tą straipsnį atleidžiant darbuotoją iš darbo išmokas. Mano, kad tarp medicininio pažymėjimo ir darbdavio priimtų sprendimų atleisti darbuotoją iš darbo ir išmokėti išmokas nėra priežastinio ryšio, nes ne gydytojo klaida, kad nebaigtas forminti pažymėjimas ir nepatikslintas įrašas pateko pas darbuotoją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011-08-03 tretysis asmuo V. P. D. K. išdavė medicininį pažymėjimą 046/4 formos su medikų išvada – M.19.9, atleido nuo 2011-08-03 fizinio darbo (b.l.19). Ieškovas 2011-08-09 įsakymu Nr. 46 „Dėl perkėlimo į kitą darbo vietą“ įsakė žuvies apdorotoją D. K. perkelti nuo 2011-08-04 į buhalteriją (b.l. 20, 101), dėl ko D. K. išreiškė raštu nesutikimą (b.l. 21, 102.), ko pasekmėje 2011-08-04 įsakymo Nr. 47 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ pagrindu D. K. buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p., išmokant jai dviejų mėnesių vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (b.l. 23), nors 2011-08-02 prašyme atleisti iš darbo prašė nuo 2011-08-03 savo noru (b.l. 185).

Pagal pateiktą pažymą D. K. išmokėjo 2359,44 Lt išeitinę išmoką, kurios dydį sudaro 1800,00 Lt – t.y. dviejų mėnesių vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, 557,64 Lt įmokų į socialinio draudimo fondo valdybą, 1,80 Lt įmoką garantiniam fondui (b.l. 22). Pagal kasos išlaidų orderį Nr. 891 (2011-08-04), D. K. buvo išmokėta 1948,40 išeitinė kompensacija (b.l. 100, 155). Taip pat yra kasos išlaidų orderis Nr. 866 (2011-02-25), kad D. K. išmokėta 504,78 Lt atlyginimas už sausį, Nr.838 (2011-05-10), kad sumokėta 400,00 Lt avansas, Nr. 853 (2011-06-03), kad sumokėtas avansas 150,00 Lt už balandžio mėnesį, Nr. 876 (2011-07-15), kad sumokėtas 200,00 Lt avansas už gegužės mėnesį (b.l. 141, 143, 144, 146), taip pat pateikti išrašai iš atliktų bankinių pavedimų, kad buvo pinigai pervedami į kortelę – 68,51 Lt pervesta 2011-04-29 – nurodant, kad mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis ir kitos išmokos, 113,40 Lt pervesta 2011-06-14 - nurodant, kad mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis ir kitos išmokos, 200,00 Lt pervesta 2011-06-21 nurodant, kad mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis ir kitos išmokos, 300,00 Lt pervesta 2011-06-28 nurodant, kad mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis ir kitos išmokos, 800,93 Lt pervesta 2011-07-14 nurodant, kad mokėjimo paskirtis – atostoginiai už birželį ir liepą, 100,00 Lt pervesta 2011-07-19 nurodant, kad mokėjimo paskirtis – avansas už gegužės mėnesį, 100,00 Lt pervesta 2011-07-22 nurodant, kad mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis ir kitos išmokos, 400,00 Lt pervesta 2011-08-02 nurodant, kad mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis ir kitos išmokos (b.l. 142, 145, 147, 148, 151 - 154 ), taip pat pateikta pažyma, kad remiantis 2011-06-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. JVA7274 D. K. išskaičiuoti 262,83 Lt per laikotarpį nuo 2011 metų sausio mėnesio iki 2011 birželio mėnesio (b.l. 149-150). Duomenų – ar D. K. ėmė žuvis – byloje nėra.

Pagal ieškovo prašymą dėl medicininės pažymos formos Nr.046/a išdavimo (b.l. 24) Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre buvo sudaryta laikinoji komisija, kuri vertino šeimos gydytojo V. P. veiksmus dėl minėtos medicininės pažymos išdavimo, šeimos gydytojas V. P. teikė paaiškinimus (b.l. 18, 25, 50, 51-52) ir buvo konstatuota, kad jis viršijo šeimos gydytojo kompetenciją ir netinkamai tvarkė medicininę dokumentaciją.

Taip pat į bylą pateikti D. K. 2011-06-06 prašymas išleisti apmokamų atostogų (b.l. 107), 2011-06-06 įsakymas Nr. 33 „Dėl kasmetinių apmokamų atostogų“, kuriuo D. K. buvo suteiktos atostogos nuo 2011-06-07 iki 2011-07-13 (b.l. 106), 2011-07-13 D. K. pareiškimas pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį (105 b.l.) bei tuo pagrindu išleistas 2011-07-13 įsakymas Nr.42 „Dėl kasmetinių apmokamų atostogų pratęsimo“ (b.l. 104).

Taip pat yra pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriame nurodytas D. K. atleidimo iš darbo pagrindas ir, kad ji atleidžiama iš darbo pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p., t.y. kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Šiuo atveju pažymėtina, kad ginčo medicininis pažymėjimas, kurio pagrindu buvo atleista D. K. ir išmokėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija ne tik kad nėra minėtos institucijos išvada, tačiau neturėjo ir oficialiam dokumentui būtinųjų požymių, tai reiškia, jog buvo juridiškai negaliojanti – t.y. nėra nei numerio, neužantspauduotas įmonės spaudu.

Teismas sutinka su atsakovo motyvu, kad Laikinosios komisijos nustatyti trečiojo asmens V. P. padaryti pažeidimai yra formalaus charakterio, nes yra susiję su netinkamu ir netiksliu medicininių dokumentų tvarkymu, o šeimos gydytojo kompetencijos viršijimas pasireiškė tuo, kad V. P. medicininiame pažymėjime nurodydamas „atleisti nuo 2011-08-03 fizinio darbo", nenurodė, kad tai yra rekomendacija bei neapibrėžė šios rekomendacijos taikymo termino.

LR CK 6.264 str. reglamentuoja, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Ieškovas mano, kad egzistuoja visos sąlygos dėl žalos atlyginimo, o CK 6.264 str. reglamentuoja civilinę atsakomybę be kaltės. Tačiau pažymėtina, kad LR CK 6.264 str. taikymui turi būti darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltė, atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs atsakovui ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų atsiradimui būtina nustatyti subjektą.

Šiuo atveju pripažintina, kad minėti formalūs medicininio pažymėjimo pažeidimai patys savaime nesukėlė žalingų pasekmių ir turtinės žalos ieškovui. Teismas pažymi, kad medicininį pažymėjimą išrašė V. P., tačiau šioje stadijoje jo kalti veiksmai pasibaigė ir jei D. K. nebūtų ginčo pažymėjimo paėmusi, išdavimo veiksmai patys savaime jokių žalingų pasekmių ieškovui nebūtų sukilę. Laikytina kad pasikeitus subjektui – šiuo atveju, V. P. pasibaigė ir neteisėtų veiksmų atlikimas. Tačiau pažymėtina, kad ir pasikeitus subjektui, t.y. D. K. paėmus pažymėjimą ir pateikus jį darbdaviui, jokių žalingų pasekmių nekilo. Toliau darbdavys, paėmęs pažymą, turėjo daug elgesio variantų. Pažymėtina, kad darbdavys, būdamas profesionalas, savo srities žinovas, valdydamas savo įstaigą ir personalą, turėjo žinoti, kad medicininė pažyma neatstoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados ir ji nėra teisinis dokumentas, įgalintis darbdavį priimti tokį sprendimą. Šiuo atveju darbdavys turėjo realią galimybę tinkamai įvertinti ir priimti tinkamą sprendimą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju žala kilo dėl paties ieškovo, nes jis netinkamai įvertino medicininio pažymėjimo turinį ir priėmė sprendimą to pažymėjimo pagrindu atleisti D. K. iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. Ieškovas, prieš atleisdamas D. K. iš darbo, turėjo įsitikinti pagrindo atleisti tikrumu, tuo labiau, kad tai yra darbdavio pareiga – tinkamai priimti ir tinkamai atleisti darbuotojus bei veiksmų pagrįstumu, tačiau to nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 str.). Nesant priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes priežastinio ryšio tarp veikos ir rezultatų egzistavimo – būtina atsakomybės sąlyga (CPK 6.247 str.), kaip nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Be to pažymėtina, kad nei V. P., nei D. K. nesiekė, kad D. K. būtų atleista dėl sveikatos būklės – ji parašė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Tačiau niekas – nei D. K., nei V. P. negalėjo įtakoti ieškovo priimto sprendimo - atleisti D. K. iš darbo pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu, išmokant jai dviejų mėnesių vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovo teiginys, kad taip pakonsultavo Darbo inspekcija niekuo nepagrįsta, be to pažymėtina, kad oficialaus Darbo inspekcijos atsakymo į bylą nepateikta.

Pažymėtina, kad D. K. naudos sau nesiekė ir ji minėtą išmoką laikė savalaikiu ir tinkamu atsiskaitymu atleidžiant darbuotoją iš darbo, nes pagal pateiktus įrodymus su darbuotojais buvo atsiskaitoma netvarkingai – atlyginimas ir avansai buvo mokami dalimis; keistas buvo ir darbdavio pasiūlymas D. K., dirbusiai žuvies apdorotoja, dirbti neaišku kokiose pareigose buhalterijoje, todėl darytina išvada, kad tarp darbdavio ir D. K. buvo kilusi įtampa.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įstatyminiam reglamentavimui bei nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmetamas.

Iš ieškovo trečiajam asmeniui V. P. priteistina 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, už advokato teisines paslaugas (b.l. 175) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p. ).

Iš ieškovo priteistina 72,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IVA partneris“, į.k. 300026222, reg. Pamarių g. 15, Priekulė, Klaipėdos r. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas) trečiajam asmeniui V. P..

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IVA partneris“, į.k. 300026222, reg. Pamarių g. 15, Priekulė, Klaipėdos r. 72,87 Lt (septyniasdešimt du litus ir 87 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.