Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-227-574/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
1S-227-574/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-227-574/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. (E. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 59-71 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį – 35 parų arešto bausme, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir E. M. paskirta galutinė – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 3 (trims) metams.

2. E. M. bausmės pradžia 2018 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga 2020 m. rugsėjo 18 d., 1/3 bausmės atliko 2019 m. vasario 28 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 11 d. - 1 metai 5 mėnesiai 7 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2020-09-18; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-09-18; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo E. M.. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį laisvės atėmimo metu, likusią neatliktos bausmės dalį, pakartotinio nusikalstamumo riziką, Komisijos nuomonės nevieningumą, padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. M. lygtinis paleidimas užtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Šalies argumentai

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, nuteistasis E. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Nurodo, kad teismo priimta nutartis labiau atlieka fakto, kuris įvyko praeityje, konstatavimo funkciją, tačiau nebuvo atsižvelgiama į teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Teismų praktikoje nurodoma, jog klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet ir prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialines reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir kt. Teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kas pasitaisys (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. vasario 14 d. byloje Nr. 1S-418-383/2012).

7. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas aiškino teisės normas ir atsižvelgė tik į neigiamus jo charakterio bruožus, nekreipdamas dėmesio į jo šeimos gyvenimo aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi dvi dukras (viena nepilnametė, kita mažametė), o vienai moteriai jas išlaikyti sunku. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis geba dengti skolas pagal vykdomuosius raštus tik iš savo darbo užmokesčio. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būtų priimtas į darbą statybų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (jeigu būtų taikytas lygtinis paleidimas), nuobaudų neturi, yra atlikęs daugiau negu 1/3 jam skirtos bausmės, turi dvi dukras, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, mokosi ir nori įrodyti, kad nėra recidyvistas. Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Nustatinėdamas šio pagrindo nebuvimą, teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai, jo elgesiui, jo charakteryje dominuojančius bruožus. Nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), kuriuo buvo vadovaujamasi jam nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau šios kategorijos nėra numatytos BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam skiriant bausmę ir jau nemažai jos atlikus.

8. Teismas neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas jam padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis ganėtinai aiškiai turi suformavęs savo tikslus bei siekius, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, jis nesilaiko subkultūros, geranoriškai atliko gerbūvio darbus. Jo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, kad bausmę pataisos namuose atlieka paprastos grupės sąlygomis. Teismas taip pat neatsižvelgė į Komisijos nustatytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Komisijos narys D. Č. atskirojoje motyvuotoje nuomonėje siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgus į tai, kad jis tris kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, į nusikaltimų modelį, į nedengiamus finansinius įsipareigojimus. Tačiau jis finansinius įsipareigojimus dengia jau vien dėl to, kad dirba, o kaip jie yra dengiami – priklauso ne juo jo. Taip pat į nusikaltimų modelį buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Taip pat visame Komisijos nutarime daugiausiai atsiliepė teigiamai, o teismas atvirkščiai – neigiamai.

9. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis yra nubaustas ir įstatyme nustatytą dalį bausmės jis yra atlikęs, kas sudaro faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas jam padarė poveikį visam gyvenimui ir jis padarė kategorišką išvadą, kad daugiau nebenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose įrodo, kad nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą, sudarymą. Keičiant elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka (šeima, darbas), o ne pataisos namai. Nėra jokių svarių aplinkybių, kurios patvirtintų būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę jis įrodė, kad bausmės paskirtį jis yra realizavęs. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovavosi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra skirtingi, apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas savo sprendimą grindė ne pataisymo tikslu, o prioritetą suteikė nubaudimo tikslui.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas netenkintinas.

11. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo E. M. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis E. M. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Atlikus E. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2018 m. lapkričio 22 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (49 balai (20 balų statiniai (sumažinti nėra galimybės), 29 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Taip pat 2019 m. balandžio 4 d. atliktus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, jog E. M. priklauso vidutinei rizikos grupei (63 balai (35 – statiniai), (28 – dinaminiai)). Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-53 nurodyti 3 nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, t.y. nusikalstamo elgesio istorija; alkoholio ir psichotropinių medžiagų pasikartojantis naudojimas. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atvirkščiai - ji padidėjo nuo 49 iki 63 balų. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant vienos iš formalių būtinų sąlygų lygtiniam paleidimui, lygtinio paleidimo taikyti negalima.

14. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų bei socialinės tyrimo išvados matyti, kad E. M. mąstymas stokoja lankstumo, priimdamas sprendimą jis neįvertina ankstesnio patyrimo, sunkiai keičia požiūrį, todėl yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, sunkiai identifikuoja kylančias problemas ir negeba jų susieti su paties padarytais nusikaltimais. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimizuoja alkoholio vartojimą.. E. M. ankščiau yra teistas 6 kartus, tarp jų ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 d. Šiuo metu bausmę atlieka pagal jo atžvilgiu priimtus du nuosprendžius (2017-11-30 ir 2018-11-19), galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. E. M. ankščiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, du kartus yra pažeidęs laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygas, paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, pripažintas recidyvistu, kas rodo, kad išlieka pakartotinių nusikaltimų rizika.

15. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė tik į neigiamas nuteistojo savybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis Vilniaus pataisos namuose dalyvavo įvairiose veiklose, pataisos psichoedukacinėse programose, tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje ir sėkmingai adaptavosi bei lengvai prisitaikė prie gyvenimo sąlygų, „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ užsiėmimų metu buvo lavinami nuteistojo gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais jas reikšti, dalyvavo programoje „Įžanginė grupė“, atlikdamas bausmę nuteistasis dirba Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio valgyklos darbininku, tęsia 10 klasės mokslus. Alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo, duomenų apie psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje negauta. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų visumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas priimtą sprendimą argumentavo tik praeityje buvusiomis ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo teismo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

16. Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos matyti, kad komisijos nariai nebuvo vieningos nuomonės dėl nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš dalyvavusių 6 komisijos narių, lygtiniam paleidimui pritarė 4 komisijos nariai, 2 komisijos nariai nepritarė, motyvuodami tuo, kad nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, yra identifikuojamas kaip recidyvistas, minimizuoja alkoholio vartojimą, taip pat atsižvelgė į nusikaltimų modelį.

17. Teigiamai vertintinos skunde nurodomos aplinkybės, kad E. M. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi dvi nepilnametes dukras, turi gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi, vykdo individualiame socialiniame plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, išėjęs į laisvę būtų įdarbintas, tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbu įvertinti ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama. Aukštesnės instancijos teismas neabejoja, kad nuteistasis E. M. padarė pažangą, tačiau šiuo metu vienareikšmiškai konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis daugiau nebenusikals ir yra vertas teismo pasitikėjimo– pagrindo nėra.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. (E. M.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė