Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-30 · Byla Nr. TS-149-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
TS-149-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34193-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
D. M.
Byla Nr. TS-149-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34193-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 30 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 67-14 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atlieka D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 2 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 12 d.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 67-14 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą teigiamas, numatytas resocializacijos priemones vykdo, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažinant, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 67-14 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog visos nuteistąjį D. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad D. M. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniam interesams, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją (-ąsiais) bylą (-as) ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Kaip nurodyta specialisto išvadoje D. M. įvykdytas dabartinis nusikaltimas nėra sunkesnis už buvusius nusikaltimus, tačiau yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikaltimai siejami su finansinės naudos gavimu. „Lengvų pinigų“ siekimas bei pastovaus ir stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, specialistų vertinimu, gali būti vienas iš kriminogeninių veiksnių, skatinančių pakartotiną nusikalstamą elgesį. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydosi nuo plaučių tuberkuliozės ir negali dirbti, kadangi laikomas izoliuotas nuo kitų nuleistųjų, todėl ribotas darbingumas dėl privalomai tęsiamas gydymas, net ir lygtinio paleidimo atveju, specialisto išvadoje nurodomas kaip krimonogeninis veiksnys, galimai skatinantis nusikalsti pakartotinai. Be to, D. M. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pažeidęs numatytas sąlygas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl pagrįstai manytina, kad nuleistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms ir nors nuteistasis teigia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau akivaizdu, kad D. M. ne visuomet tai pavyksta padaryti.

Specialistai teikdami išvadas nurodo dar vieną iš kriminogeninių veiksnių, tai - mąstymas ir elgesys. Nuteistojo elgesyje bei nusikaltimuose stebimas impulsyvumas, be to, nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas, dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Specialistai nurodo, kad prie tokio nuteistojo elgesio prisideda ir alkoholio vartojimas ir nors nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau abejojama dėl dedamų pastangų jas sprendžiant ir socialistų teigimu, nuteistasis galimai grįš prie to paties impulsyvaus elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys" metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei (72 balai, iš kurių dinaminių balų suma sudaro net 32 balus), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nuteistojo D. M. padaryta akivaizdi pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Dinaminių balų suma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Rizikos pokytis (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjęs nuo 91 balo iki 72 balų), nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui. Be to, D. M. savo nusikalstamo elgesio riziką turi galimybę sumažinti iki žemos (kuri yra nuo 0 iki 40 balų).

Skunde taip pat pažymėta, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti D. M. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai. kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama, D. M. nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimu iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nepakankamai pakeitė savo elgesį, kad būtų galima toliau ji taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad butų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Skundas tenkintinas iš dalies.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.

Vienas iš prokuroro skundo argumentų yra tas, jog Komisija, priimdama sprendimą paleisti D. M. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras.

Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant D. M. lygtinio paleidimo klausimą iš septynių Komisijos narių, posėdyje dalyvavo tik trys komisijos nariai: komisijos pirmininkas S. S., komisijos pirmininko pavaduotojas A. Ž. ir komisijos narė D. R.. Viena komisijos narė – K. S.-K. savo nuomonę dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo pateikė raštu, kuri yra pridėta prie Komisijos posėdžio protokolo ir ji buvo įskaitoma į balsavimo rezultatus.

Taigi, darytina išvada, kad Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas, dalyvavo mažiau nei pusė komisijos narių, t. y. nebuvo Komisijos narių kvorumo. Teismas konstatuoja, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-693-634/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių vėlesnėse proceso stadijose teismas ištaisyti negali, skundžiamas Komisijos nutarimas naikintinas ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.

Kadangi Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo, teismas dėl kitų skundo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 7 dalimis, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 67-14 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pavesti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai iš naujo svarstyti D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis