Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-548-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-20
Bylos Nr.
A20.-548-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00576-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-548-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00576-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovui Dariui Kazėnui,

užsieniečiams R. E. A. ir B. J. M. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai),vertėjams Hicham Ibrahim ir Huda Ababakr,

susipažinusi su užsieniečių R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų asmens bylomis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečių R. E. A. ir B. J. M. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. MD-426 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. kovo 31 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) apgyvendinti pareiškėjus R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečius vaikus I. R. E. E. bei R. R. E. E. Pabėgėlių priėmimo centre (Karaliaus Mindaugo g. 18, Rukla, Jonavos r. sav.) nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (tik dokumentų kopijas), vizų ar leidimų gyventi, leidžiančių teisėtai būti Šengeno erdvėje, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepriėmus sprendimo apgyvendinti užsieniečius VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jie gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjai prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. MD-426 dalį, paliekant Irako Respublikos pilietei B. J. M. ir jos nepilnamečiams vaikams I. R. E. E. bei R. R. E. E., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde pareiškėjai nurodė, kad nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, o pagrindų riboti vaikų judėjimą nėra.

Atsiliepimas

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M34094 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1360-502/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 28 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių kelionės dokumentų (asmenys pateikė tik savo pasų kopijas), taip pat galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad neribojant jų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Leidimas užsieniečiams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali sukelti neteisėtos migracijos grėsmę, nes užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką dėl ekonominių priežasčių. Tas faktas, kad užsieniečiai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nesustabdė jų neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką, iš ko galima daryti išvadą, kad gavę teisę laisvai judėti asmenys, toliau piktnaudžiaudami įstatymais reglamentuojančiais migracinę kontrolę, pasišalins iš Pabėgėlių priėmimo centro ir Lietuvos Respublikos. Taigi šiuo metu egzistuoja pareiškėjų sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 23 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, 10 straipsnio 1 punkte, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 113 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 2–4 punktuose, 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pabėgėlių priėmimo centre yra tokios apgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrina pareiškėjų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Pabėgėlių priėmimo centre du kartus per mėnesį, teisės aktų numatytais pagrindais, mokamos priklausančios išmokos. Teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais, pablogėjus užsieniečio sveikatai visada kviečiama greitoji medicinos pagalba bei sprendžiama dėl vykimo į medicinos įstaigą. Veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet ir užsakyti norimų. Pabėgėlių priėmimo centre lankosi psichologas, kuris teikia psichologo konsultacijas, vyksta grupinės terapijos užsiėmimai suaugusiems, yra galimybė lankyti streso valdymo kursus. Vyksta užsieniečių užimtumo veiklos, skirtos tiek visoms vaikų amžiaus grupėms, tiek suaugusiesiems. Mokyklinio amžiaus vaikai lanko formalaus ugdymo pamokas, ikimokyklinio amžiaus vaikai lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus, suaugusiesiems sudarytos galimybės mokytis lietuvių ir anglų kalbos, lankyti šokių ir sporto užsiėmimus, vykdoma meno ir rankdarbių terapija. Centre apgyvendinti užsieniečiai turi galimybę laisvai judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais užsieniečiais, įskaitant ir galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu. Užsieniečiams užtikrinamos visos būtiniausios medicininės, socialinės paslaugos ir sąlygos. Nepilnamečiai vaikai dalyvauja formaliajame ir neformaliajame ugdyme, lanko psichologo konsultacijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjai skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad motinai su vaikais neturėtų būti taikomi judėjimo laisvės ribojimai, nes jie neketina bėgti, o pareiškėjas, kaip vyras ir šeimos tėvas, gali ir toliau gyventi Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21M34094 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“, kuriuo nesuteikė pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėjai minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1360-502/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 21M34094 įsiteisėjo. Pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai, prarado prieglobsčio prašytojų statusą, tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. kovo 31 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečius vaikus I. R. E. E. bei R. R. E. E. Pabėgėlių priėmimo centre (Karaliaus Mindaugo g. 18, Rukla, Jonavos r. sav.) nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tik jų kopijas, taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).

Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie užsieniečių šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors užsieniečiai asmens tapatybės dokumentų nepateikė, tačiau pateikė jų kopijas, kurios netiesiogiai patvirtina užsieniečių tapatybę, ir jomis rėmėsi tiek Migracijos departmanetas, tiek ir VSAT priimdami atitinkamus sprendimus. Be to pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datas, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra kompetentingų valstybės institucijų pareiga. Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, jog būtų kreiptasi į užsieniečių kilmės valstybę dėl jų tapatybės patvirtinimo ar paneigimo, kad būtų ieškota kitų būdų, kuriais būtų patvirtintos jų tapatybės. Pažymėtina, kad asmens dokumentų fotonuotraukų pateikimą asmens tapatybės patvirtinimui yra prilyginęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-2249-556/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2546-624/2022). Nenustatyta aplinkybės, kad pareiškėjai būtų nebendradarbiavę siekiant nustatyti jų tapatybes.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsieniečiai būtų piktybiškai nebendradarbiavę su valstybės pareigūnais. Sutiktina, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, visgi užsieniečiai Lietuvos Respublikoje sulaikyti 2021 m. liepos 28 d., t. y. Lietuvoje laikomi beveik dešimt mėnesių ir per šį laikotarpį užsieniečiai laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų. Pažymėtina, kad užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečių vaikų, todėl apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas užsienietės B. J. M. ir jos nepilnamečių vaikų I. R. E. E. bei R. R. E. E. atžvilgiu, įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą – pasiekti, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jokių duomenų, jog pareiškėjai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra.

Darytina išvada, kad užsienietės B. J. M. ir jos nepilnamečių vaikų I. R. E. E. bei R. R. E. E. laikinas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad paminėti užsieniečiai gali pabėgti ar pasislėpti, VSAT sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsienietei B. J. M. ir jos nepilnamečiams vaikams I. R. E. E. bei R. R. E. E. taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, užsieniečių skundas tenkinamas iš dalies, t. y. dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. MD-426 dalyje dėl Irako Respublikos pilietės B. J. M. ir jos nepilnamečių vaikų I. R. E. E. bei R. R. E. E. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo.

Užsieniečių atstovas prašė taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Pažymėtina, kad teismas nesprendžia klausimo dėl tolimesnio pareiškėjų apgyvendinimo bei šio apgyvendinimo sąlygų, todėl pareiškėjų skundai šioje dalyje netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Irako Respublikos piliečių R. E. A. ir B. J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. MD-426 dalį dėl Irako Respublikos pilietės B. J. M. ir jos nepilnamečių vaikų I. R. E. E. bei R. R. E. E. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vilma Tamošaitienė