Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
1-390-271/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00289-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
K. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-390-271/2016Teisminio proceso Nr.1-02-2-00289-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos varduVilnius, 2016 m. kovo 23 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant prokurorei I.Vaivadienei, kaltinamajam K. P.,vertėjai I.Pikčilingienei (2016-03-21 teismo posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., a.k. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis davė melagingus parodymus tokiomis aplinkybėmis:

2013-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, baudžiamojoje byloje Nr.1-93-806/2015 apklausiamas liudytoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. tyčia davė melagingus parodymus, tai yra parodė, kad „Vėliau M. buvo atvažiavęs su kažkokiu draugu. M. pasakė, kad už tą įmonę gali atsiskaityti kuru, parodė kuro korteles. M. man davė telefoną, sakė, kad gali užpilti kuro Lenkijoje. M. pirmą kartą turėjo kuro korteles, kuomet buvo atvykęs su M.. M. parodė korteles. M. pasiūlė, kad gali duoti korteles, su kuriomis galima užpilti kuro. Su M. buvo fiziniai susitikimai dėl kortelių“, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Kaltinamasis K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažįsta, kaltinimo nesupranta, kadangi melagingų parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jis nedavė.

Tuo metu, kai vyko apklausos, jam buvo sunki situacija, prižiūrėjo sunkų ligonį ir dirbo keturiose darbovietėse. Tačiau jo parodymai dalyje dėl kortelių kurui ir dėl kitų jam žinomų faktų yra teisingi. Prisipažįsta, kad duodamas parodymus galėjo suklysti ir ne tą pasakyti, t.y. netiksliai atpasakoti įvykius. Bet tyčios duoti melagingus parodymus neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu gal du kartus buvo apklaustas, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Paliudijo, kad iš pradžių buvo bendrauta su A. (M.). Negali pasakyti, ar ikiteisminio tyrimo metu minėjo M. V.. Tyrimo eigoje jam buvo pateikta M. V. nuotrauka, tuo metu jo iš nuotraukų neatpažino. Kuro kortelių M. A. ir M. V. jam nedavė, bet tik parodė, kad turi, kad galima bus atsiskaityti. Neatsimena, kaip ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo suformuluoti klausimai, gal konkrečiai neklausė apie M. V., todėl jo ir neminėjo, o paskui teisme reikėjo papildyti. Gali paliudyti, ką sakė ir teismo proceso metu, kad tai yra tiesa: vieną kartą buvo atvažiavęs M. (A.), su juo buvo derybos, kad už skolą gali atsiskaityti kuro kortelėmis. Paskui, kai jau konkrečiai pasakė, kad tas korteles turi, jie buvo tikriausiai dviese atvažiavę parodyti korteles, t.y. M. A. atvažiavo pas jį į darbovietę parodyti naują bendrovės direktorių - M. V.. Kartoja, kad apie M. V. sužinojo iš M. A.. Pastarasis buvo išsinuomojęs iš įmonės puspriekabes, liko skolingas už nuomą, todėl jis ir siūlė atsiskaityti kuro kortelėmis. M. už skolą pasiūlė atsiskaityti įpilant Lenkijoje kurą, tai yra tiesa, kurią sakė ir tyrime, ir teisme, ir dabar sako. Dabar tiksliai negali pasakyti, po kiek laiko atsirado M. V.. Bet žadėdamas, kad užpils kurą ir taip atsiskaitys už skolą, M. (A.) atvažiuodavo vienas. Vėliau kažkuriuo momentu jie buvo atvažiavę dviese. Kas parodė kuro korteles: A. ar V., ar jie buvo tuomet dviese, pasakyti tiksliai negali. Galimai tos kortelės gulėjo ant panelės automobilyje. Šias korteles jis matė, apie jas ėjo kalba, tačiau rankose jis jų neturėjo. Kiek kartų: vieną ar du jis matė M. V., pasakyti taip pat negali. Jeigu tyrimas būtų uždavęs klausimus apie M. V., tai jis būtų atsakęs konkrečiai ir teisingai, šiuo metu daug ko neprisimena. Kadangi nedaug laiko matė M. V., iš nuotraukos jo neatpažino. M. (A.) davė jam telefoną, kuriuo jis skambindavo, kai reikėjo užpilti kuro Lenkijoje. Ar jis kalbėjo dėl kuro būtent su M. V., pasakyti negali. Tikslo padėti M. A. arba M. V. išvengti atsakomybės jis tikrai neturėjo. Prašo atsižvelgti į tai, kad M. V., kaip aiškėja, buvo teistas, kad jis buvo kaltinamuoju ir pats buvo suinteresuotas išvengti atsakomybės, todėl galėjo aiškinti, kad nei jo (K. P.), nei kortelių kurui jis nematė.

Liudytojas M. A. (nuteistasis) parodė, kad K. P. pažįsta. Tiksliai neprisimena, kaip jie susipažino. Jis (K. P.) susijęs su transporto veikla. Turėjo įmonę UAB „Augista“, kuri nuomojo puspriekabes iš K. P. bendrovės. Liko jam skolingas už puspriekabių nuomą, pasikeitė akcininkas. Direktoriumi tapo M. V.. K. skambindavo, prašydavo grąžinti skolą. Pasakė, kad atlygins naujas direktorius. Buvo nuvežęs M., parodė K. P., pristatė jį kaip naują direktorių ir pasakė, kad jis galutinai atsiskaitys už skolą. Dabar tiksliai nepasakys, kada tai buvo, galimai 2009 metais. Tuo metu buvo praėję keli mėnesiai nuo to laiko, kai jis nebebuvo vadovas. Jeigu M. V. vaikščiojo pas notarus ir visur kitur, visur mokėjo, o dabar neigia vadovavimą įmonei, tai jis to negali suvokti. Neatsimena, kokiomis aplinkybėmis tiksliai buvo kalbėta su K. P., kad bus atsiskaityta už skolą kuro kortelėmis, tačiau jis tikrai pastarajam sakė, kad naujas vadovas sutvarkys tą reikalą. T.y. buvo pasakyta, kad atsilyginta bus kuro kortelėmis, nes jis kalbėjo apie tai ir su nauju vadovu (M. V.). Jam atrodo, buvo kuro kortelės Magistral Valler firmos. M. V. buvo pristatytas kaip naujas vadovas. Pas K. P. jie buvo nuvažiavę dviese prie ofiso. Tiksliai neatsimena, atrodo – K. (P.) nusileido, tada pristatė jam V. kaip naują direktorių. Iš anksto kalbėjosi apie tai, kad yra naujas vadovas. Nepamena, kas davė P. M. V. telefono numerį: jis ar pats V. tai padarė. K. P. turėjo skambinti naujam direktoriui. Kuro korteles ir visą turtą perdavė M. V.. Yra perdavimo aktas, M. V. pasirašytas. Su tomis kortelėmis galima buvo kurą pilti ir Rusijoje, ir daugelyje Europos šalių. Žino, kad kuras buvo pilamas Lenkijoje.

Liudytojas M. V. (nuteistasis) proceso metu parodė, kad su M. (A.) susipažino per pažįstamą, kuris aiškino, kad reikės pasirašyti dokumentus dėl firmų, po to realiai nieko nereikės daryti. Neskaitė, pasirašė. Viena įmonė, atrodo, buvo „Augista“. Jokių reikalų asmeniškai netvarkė, tik pasirašinėjo dokumentus. M. (A.) apiformindavo viską. Jis gi (M. V.) buvo įformintas kaip direktorius. Apie įsiskolinimus už priekabų nuomą jis nieko nežinojo. Kuro kortelių neturėjo. Išgerdavo tuo metu, dokumentus pasirašydavo neskaitęs. Kaltinamąjį (K. P.) šiandien mato antrą kartą, pirmą kartą matė teisme, kai jis (M. V.) buvo teisiamas su A.. Kuomet vyko liudytojo M. A. teismas, kaltinamasis K. P. buvo liudininkas. K. P. paliudijo, kad jis atvažinėjo pas jį į firmą, pasirašinėdavo dokumentus. Tačiau to nebuvo, jis netgi nežino, kur ir kokia firma (bendrovė) buvo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus 2015-10-16 ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.35) M. V. parodė ir patikslino, kad gal ir buvo M. (A.) nuvežęs jį pas P. į kontorą, tačiau jis nebuvo užėjęs. Sėdėjo mašinoje. Kodėl jį vežė pas K. P., gal kokius dokumentus tvarkė, pasakyti negali. Galimai kaltinamasis ir sako tiesą, kad matė jį, kad M. jį pristatė kaip direktorių. Tačiau vėliau jam dėl kuro niekas neskambino, jokių kuro kortelių jis neturėjo ir niekam jis jų nerodė.

Liudytoja O. N. parodė, kad dirba SIA „Valler“, kuri platina degalų korteles. Šiuo metu visų aplinkybių neatsimena, tačiau patvirtina 2012-12-06 teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jai teko bendrauti su M. A., o vėliau ir su nauju bendrovės „Augista“ direktoriumi M. V.. Pirmasis, turėdamas direktoriaus įgaliojimą, gavo SIA „Valler“ 17 kortelių kurui, o su antruoju jai teko susiskambinti ir susitikti, kai paaiškėjo, kad SIA „Valler“ sąskaitos už degalus buvo neapmokėtos. M. V. aiškino jai, kad yra fiktyviai paskirtas bendrovės direktorius. Kas dėl UAB „Koldlita“ bei jos direktoriaus K. P., tai SIA „Valler“ apie 8 metus bendradarbiauja ir jokių skolų, nesusitarimų su bendrove bei K. P. niekada nėra buvę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole ir įspėjime dėl atsakomybės. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-3-489/2016, Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

Tačiau pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013).

Vertinant liudytojo parodymus tikslu nustatyti, ar jis tyčia nesuteikė žinomai melagingą informaciją apie faktinius įvykius tyrimui arba teismui turi būti atsižvelgta į duotų parodymų visumą, į tai, ar tyrimas bei teismas klausimais liudytojo apklausos proceso metu konkretizavo jo poziciją dėl konkrečių įvykių, atskirų tyrimą ar teismą dominančių faktinių aplinkybių, konkrečių asmenų veiksmų.

Kaltinamajam K. P. inkriminuojama tai, kad jis teismo posėdžio metu 2013-06-26, kuomet teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla kaltinant M. A. bei M. V., davė melagingus parodymus, teigdamas, kad: „Vėliau M. buvo atvažiavęs su kažkokiu draugu. M. pasakė, kad už tą įmonę gali atsiskaityti kuru, parodė kuro korteles. M. man davė telefoną, sakė, kad gali užpilti kuro Lenkijoje. M. pirmą kartą turėjo kuro korteles, kuomet buvo atvykęs su M.. M. parodė korteles. M. pasiūlė, kad gali duoti korteles, su kuriomis galima užpilti kuro. Su M. buvo fiziniai susitikimai dėl kortelių“.

Taigi, kaltinimo K. P. esmė yra ta, kad liudytojas melagingai parodė apie kontaktus ir jų tikslą su kaltinamuoju M. (V.), o būtent, kad šis :

buvo atvažiavęs su draugu;rodė kuro korteles; aiškino (pasakė), kad įmonė gali atsiskaityti kuru; suteikė telefoną, kad būtų galima užpilti kuro Lenkijoje;su M. buvo susitikimai dėl kortelių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje 2015-04-28 (baudžiamoji byla Nr.1-23-806/2015) yra konstatuojama, kad ...< „ Teismas nesivadovauja ir vertina kritiškai teisminio nagrinėjimo metu duotus K. P. parodymus, kadangi pastarasis negalėjo logiškai teismui paaiškinti, kodėl teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu K. P. neminėjo kad toks asmuo - M. V. iš viso egzistavo, teisme paaiškino, kad jo niekas apie tai neklausė, todėl jis nieko apie jį ir neparodė. K. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė: kuomet jam ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta atpažinti asmenis pagal nuotraukas, jis M. V. neatpažino, matyt, todėl, kad jo dar nebuvo matęs. Tačiau asmens parodymo atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas 2012-05-09, kas daro tokius paaiškinimus nelogiškais ir nepagrįstais. Be to, liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net keturis kartus ir nei vienoje apklausoje jis neužsiminė apie bet kokio kito direktoriaus egzistavimą, juo labiau apie konkretų asmenį M. V.. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. P. mobiliajame telefone yra išsaugotas būtent M. A. telefono numeris, jokio M. V. telefono numeris K. P. telefone neišsaugotas, kas taip pat patvirtina, jog apie tokio asmens egzistavimą K. P. nebuvo žinoma, jis su pastaruoju darbo reikalais nebendravo ir kas atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad M. V. buvo tik fiktyvus įmonės direktorius...>“ ( t.1, b.l.21-22).

Atsižvelgdamas į tai 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria pranešė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad K. P. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (t.2, b.l. 2-5).

Kaip matyti iš nuosprendžio bei nutarties, teismas kritiškai vertino teisiamajame procese duotus liudytojo K. P. parodymus apie M. V. ir galimus kontaktus su juo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apie M. V. jis iš viso neminėjo, jo pagal jam pateiktas nuotraukas neatpažino, telefono numerio jo neturėjo - tyrimas nerado.

Pažymėtina, kad kaltinamasis K. P. 2013-06-26 teisiamajame posėdyje aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis daugiau minėjo M. (A.), kai ėjo kalba apie atsiskaitymą už skolą kuru, nes su juo daugiau bendravo, kad niekas jo konkrečiau neklausė (t.2, b.l.164). Šio teisiamojo posėdžio metu jis pakartojo tai, papildydamas dar tuo, kad apie M. V. tyrimas klausimų jam ir neuždavinėjo.

Analizuojant kaltinamojo K. P. parodymus, kuriuos jis davė liudytojo statusu ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-11, 2010-04-12, 2010-10-27 ir 2012-05-09, matyti, kad apklausos buvo itin nedetalizuotos. Apklausos protokoluose liudytojas K. P. pasakojo apie tai, kad už skolą dėl puspriekabių nuomos M. A. pasiūlė jam į automobilius pilti Lenkijoje kurą, kad jis skambindavo duotu jam telefono numeriu ir Lenkijoje jo įmonės vairuotojai degalinėse įsipildavo kuro (t.1, b.l.21-28).

Apklausos protokolų turinys patvirtina kaltinamojo K. P. parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo apie M. V., nes niekas to ir neprašė: apklausos buvo trumpos, liudytojui K. P. buvo siūloma pačiam parodyti, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ką jis ir darė. Nei vienoje iš apklausų jam nebuvo užduodami tyrėjo klausimai, tarp jų ir apie M. V. bei jo vaidmenį šioje istorijoje.

Kaip matyti iš kaltinamojo K. P. liudytojo apklausos 2013-06-26 teisiamajame posėdyje, jis nuosekliai atpasakojo apie M. A. vaidmenį bei jo veiksmus, t.y. kad jis buvo skolingas už puspriekabių nuomą, kad pažadėjo atlyginti skolą (apie 30000 Lt) kuru. Jis gi apklausos metu papildė, kad M. A. pranešė jam, kad pasikeitė direktorius, pristatė jam M. (V.). Kad jie buvo atvykę pas jį į darbą ir jam buvo duotas kontaktams telefonas. Jis skambindavo duotu telefonu, sakydavo, kokioje degalinėje Lenkijoje bus jo įmonės vairuotojai bei pastarieji užsipildavo degalų. Tokiu būdu, laikytina, kad apklausos metu liudytojas tiesiog papildė savo parodymus. Kaip matyti iš teismo apklausos eigos, ji buvo detali, liudytojui K. P. buvo užduodami klausimai ne tik apie M. A., bet ir apie M. V.. Pažymėtina, kad liudytojas K. P. aiškiai nurodė teismui, kodėl anksčiau neminėjo M. V., teigdamas, kad negalvojo, jog „detaliai reiks pasakyti viską“. Taip pat iš apklausos eigos matyti, kad liudytojas K. P. savo parodymuose nebuvo kategoriškas dėl kai kurių pasakojamų aplinkybių: teigdamas, kad jam M. davė telefono numerį, tačiau ar būtent su juo jis bendravo skambinimo metu, pasakyti jis negali; kad jis nežinojo, kokios kuro kortelės buvo naudojamos kurui Lenkijoje pilti; kad pačių kortelių jis neturėjo, apie jas tik buvo kalbėta (t.1, b.l.161-166).

Apie tai, kad M. A. pristatinėjo kitiems kaip naują bendrovės „Augista“ vadovą M. V., parodė ir pirmos bylos posėdyje apklausta liudytoja O. N., tą patį pakartojo ir šios bylos posėdyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. A. nuotrauką (t.1, b.l.33-35). Taip pat liudytojui K. P. buvo pateikta atpažinimui tarp kitų ir M. V. nuotrauka (t.1, b.l.36-38) ir jis nurodė, kad jo neatpažįsta.

Šio tyrimo veiksmo rezultatas teismo metu taip pat buvo vertinamas kaip vienas iš įrodymų, kad jis teisme davė melagingus liudytojo parodymus apie galimus susitikimus su M. V..

Kaltinamasis K. P. šio proceso metu nurodė, kad neatpažinimą paaiškina tuo, jog mažai matė M. V., todėl atpažinimo metu bijojo tiesiog suklysti.

Šioje vietoje teismas pažymi tai, kad pagal baudžiamojo proceso normas parodymas atpažinti nustato tyrimo pareigą pirmiau apklausti atpažįstantį asmenį apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, matė žymes ir aplinkybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį (BPK 191 str.). Iš to darytina išvada, kad tyrimas siejo liudytojo galimus kontaktus su M. V., nors klausimų liudytojui K. P. apie šį asmenį protokole ir nėra.

Kaltinamajam K. P. šioje byloje inkriminuojama, jog jis melagingai parodė, kad M. V. buvo atvažiavęs su draugu, rodė kuro korteles, aiškino, kad galima atsiskaityti kuru ir užpilti jį Lenkijoje, kad jis skambino dėl kuro jam suteiktu telefono numeriu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. patvirtino kaltinamojo K. P. parodymus apie tai, kad jis buvo atvykęs prie K. P. bendrovės su nauju direktoriumi M. V., pažindino jį.

Liudytojas M. V. teismo proceso metu apklausos metu pradžioje nurodė, kad K. P. iš viso nepažinojo, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pakoregavo savo poziciją ir parodė, kad neneigia - galimai vieną kartą M. A. ir buvo atvežęs jį prie K. P. firmos (bendrovės) supažindinti.

Kaltinime K. P. teigiama, kad jo parodymai melagingi, kuomet jis apklausoje parodė, jog M. (V.) rodė jam kuro korteles, aiškino, jog bus galima įpilti kuro Lenkijoje, kad skambino jam dėl kuro. Liudytojas M. V. neigia turėjęs bendrovės „Valler“ kuro korteles, kad kalbėjęs su K. P. dėl kuro įpylimo.

Tuo tarpu kaltinamasis K. P. aiškina, kad tikslo duoti melagingus parodymus ir dėl minimų aplinkybių jis neturėjo, duodamas parodymus galėjo sąžiningai klysti: buvo bendrauta dėl kortelių ir kuro pradžioje su M. (A.), kuris pažadėjo už skolą atsiskaityti kuru, po to jis (M. A.) pristatė naują bendrovės direktorių (M. V.), abiem atvykus prie jo darbovietės jam buvo rodomos kortelės (galimai jos tiesiog gulėjo ant automobilio panelės – šiuo metu jis tiksliai aplinkybių neatsimena), duotas telefonas kontaktams. Dėl kuro jis skambindavo nurodytu telefonu ir bendrovės vairuotojai Lenkijoje užsipildavo kuro. Manė, kad skambindavo M., o kaip buvo iš tikrųjų - pasakyti negali. Pažymėtina, kad kaip matyti iš M. A. atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio turinio, kuro kortelėmis ir kuru iš anksto sutartose telefonu vietose vairuotojus aprūpindavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (t. 2 b.l. 1-29).

Melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir tyčia duoda tikrovės neatitinkančius parodymus. Įvertinęs bylos įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. P. neturėjo tyčios duoti melagingus parodymus ir to nepadarė.

Teismas vertina kaltinamojo K. P., kaip liudytojo, poziciją visame tyrimo ir teismo baudžiamosios bylos procese: būdamas apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė, kad M. A. bendrovė buvo skolinga už puspriekabių nuomą, pasiūlė jam atsiskaityti kuru, naudojant Latvijos bendrovės „Valler“ korteles, kad kuras buvo pilamas ir Lenkijoje ir kad jis pateiks tyrimui reikšmingus duomenis, ką jis ir padarė: pateikė puspriekabių nuomos sutartį (t.1, b.l.32), jam suteiktą kontaktams dėl kuro įpylimo telefono numerį „J. M.“ (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.41), automobilių numerius, duomenis apie vairuotojus (t.1, b.l.22,24). Netrukus po jo apklausos 2010-04-20 liudytojas K. P., kaip nurodyta dokumentų pateikimo protokole savo iniciatyva pateikė tyrimui įsakymų dėl vairuotojų komandiruočių, automobilių kelionės lapų nuorašus (t.1, b. 30-32). Būtent šių dokumentų pagrindu buvo nustatyti vairuotojai, jų kelionių maršrutai, vairuotojai buvo apklausti tyrimo apie degalų papildymo Lenkijoje aplinkybes, kas turėjo svarbią reikšmę visos bylos tyrimo eigoje.

Taigi, liudytojas K. P. baudžiamosios bylos tyrimo procese suteikė tyrimui reikšmingos informacijos, bendradarbiavo su tyrimu.

Kaltinamasis K. P. aiškina, kad kai kurie netikslumai jo parodymuose galimi dar ir todėl, kad ne visas aplinkybes jis atsiminė, be to minėtu laikotarpiu sunkiai sirgo jo žmona, kuria jis turėjo rūpintis, be to jis dirbo 3 ar 4 bendrovėse, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (t.2, b.l.98-133).

Atsižvelgtina ir į tai, kad įvykiai, apie kuriuos liudytojas K. P. pasakojo 2013-06-26 teismo posėdžio metu, vyko prieš ketverius metus. Todėl netikslumai liudytojo parodymuose buvo galimi.

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t.y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o parodymus davusio asmens paaiškinimai , kurie nėra svarbūs, neturi didelės reikšmės – tokiu pagrindu negali būti (2009 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2009). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.

Esminiai liudytojo K. P. parodymai apie M. A. veiksmus, apie tai, kad jam buvo pristatytas susipažinti M. V. ir ėjo kalba apie atsiskaitymą už bendrovės „Augista“ skolą degalais, kurie bus pilami į jo bendrovės automobilius Lenkijoje, kad jis skambindavo jam nurodytu telefonu ir pranešdavo, kokioje degalinėje Lenkijoje bus vairuotojai, atitinka tikrovę. Šiuos parodymus patvirtina M. A. parodymai, liudytojos O. N. parodymai, iš dalies liudytojo (nuteistojo) M. V. parodymai, bylos rašytiniai įrodymai (puspriekabių nuomos sutartis, įsakymai dėl komandiruočių, automobilių kelionės lapai (t.2, b.l.165-177). Byloje nėra duomenų, kad jis tyčia iškreipė faktus, sąmoningai pateikė teismui 2013-06-26 procese tikrovės neatitinkančią informaciją.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. veikoje nėra visų būtinų BK 235 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, t. y. subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). K. P. išteisinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 308 str., teismas

nusprendė:

K. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski