Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui G. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 0.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 7, vairavo transporto priemonę automobilį Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,69 promilės girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

R. K. kaltu neprisipažino, nes neblaivus automobilio nevairavo. Paaiškino, kad dienos metu jis su draugais atvažiavo į aikštelę, pastatė joje savo automobilį. Su draugais šventė gimtadienį, pritrūkus pinigų, jis nuėjo prie savo automobilio jų paimti. Neneigia, kad buvo neblaivus. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad jis aprašinėtas, priklijuota užrašų. Atidaręs automobilio dureles, pamatė, kad prie jo artinasi nepažįstami asmenys. Dar vienas automobilis užstatė jo automobilį. Kažkuris iš asmenų jam trenkė, vėliau prisidėjo ir kiti asmenys. Sąmonę atgavo skubios pagalbos automobilyje. Teisė vairuoti jam būtina dėl darbo pobūdžio.

Atstovas paaiškino, kad šioje byloje neįrodytos objektyvios aplinkybės, kad atstovaujamasis vairavo ir vairavo neblaivus. Surinkti įrodymai šių aplinkybių nenuginčijamai neįrodo. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai taip pat nenurodo aplinkybės, kad jie užfiksavo R. K. vairuojant automobilį ir būnant neblaiviam. Pareiškimai buvo pateikti tų asmenų, kurie galimai kalti dėl R. K. sumušimo, tarp jų buvo kilęs konfliktas. R. K. atpažino vieną iš asmenų , t.y. A. K.. Prašo administracinio teiės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas P. Š. parodė, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, atvyko prie Pilies automobilių stovėjimo aikštelės. Juos pasitiko du jaunuoliai, teigdami, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Pavažiavus apie 150 metrų, jaunuoliai nurodė sulaikytą vairuotoją. Vairuotojui patikrino neblaivumo laipsnį, jis buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo sužalotas, aplinkui buvo daugiau asmenų, kurie, jiems atvykus, išsiskirstė. Asmeniui iškvietė greitąją pagalbą, o pagal juos pasitikusių jaunuolių parodymus, vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojas M. V. parodė analogiškai kaip ir liudytojas P. Š.. Papildomai paaiškino, kad pribėgę jaunuoliai papasakojo, jog automobilis buvo netvarkingai pastatytas, todėl kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. Palaukus, atėjo vairuotojas, sėdo į automobilį, kažkiek pavažiavo, tačiau iš jo atėmė užvedimo raktelius. Vairuotojas buvo sužalotas, asmuo, kuris galimai jį sumušė, nuvažiavo iš įvykio vietos.

Liudytojas P. G. parodė, kad su R. K. yra draugai. Jam žinoma, kad per savo gimtadienį buvo sužalotas. Kai atėjo į įvykio vietą, draugas jau buvo išvežtas. Telefonu R. K. pasakė, kad jį prie automobilio sumušė.

Liudytoja J. G. parodė, kad kartu su R. K. šventė jo gimtadienį, vartojo alkoholį. R. K. vienas nuėjo prie automobilio pasiimti pinigų, jo nesulaukė.

Liudytojas D. K. parodė, kad Kauno pilies aikštelėje buvo daug asmenų, liudytojų, kurie matė kaip neblaivus pilietis vairavo automobilį. Jie patys vairavimo fakto nematė. Vairuotojas buvo sužalotas. Surašytas protokolas pagal liudytojų paaiškinimus. Užvedimo raktelius atidavė vienas iš asmenų. Vairuotojas papasakojo, kad nematė nei kas jį mušė, nei kaip sumušė.

Liudytojas K. B. parodė, kad su draugais buvo Pilies aikštelėje. Gale automobilių aikštelės stovėjo ne pagal taisykles pastatytas automobilis, kuris trukdė kitiems automobiliams pravažiuoti. Laukė automobilio vairuotojo. Atėjus labai girtam vairuotojui, vienas iš draugų jo paklausė apie neteisingai pastatytą automobilį. Vairuotojas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, draugas pasakė, kad niekur nevažiuosi, bet vairuotojas atsisėdo į automobilį, jį užvedė, pavažiavo keletą metrų, bet negalėjo išvažiuoti dėl kitų automobilių. Tuomet paskambino policijai, prieš tai jau buvo penki iškvietimai dėl neblaivaus vairuotojo. Jei nebūtų buvę kliūčių, vairuotojas būtų išvažiavęs. Kitas nepažįstamas asmuo, išlipęs iš automobilio, panaudojo fizinį smurtą prieš vairuotoją.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis akivaizdžiai stebėjo visą situaciją. Atvažiavę į Pilies automobilių stovėjimo aikštelę, stebėjo ir laukė automobilio vairuotojo, kurio automobilis trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams. Atėjo vairuotojas, jo paklausė, kodėl netvarkingai pastatytas automobilis, užuodė sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas sėdo į automobilį, jį užvedė, judėjo pirmyn, atgal, tačiau kelią užtvėrė kitas automobilis. Vairuotojas buvo įspėtas, kad nevažiuotų, tačiau jis nereagavo. Nuėjęs į savo automobilį, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Sulaukė policijos pareigūnų. Fizinio smurto vairuotojo atžvilgiu nevartojo.

R. K. kaltė bei pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad R. K. 2016-09-18, 00.43 val. nustatytas 1,69 promilės girtumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6, 7), J. J. paaiškinimu (b. l. 8), K. B. paaiškinimu (b. l. 9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 11).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje – vairavo transporto būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.

Teismas tik kaip gynybinę versiją vertina nurodytas aplinkybes, kad tiesiogiai policijos pareigūnai neužfiksavo, jog R. K. vairavo automobilį neblaivus, liudytojas A. K. apkalba jį, nes būtent pastarasis asmuo sužalojo R. K.. Šiuo atveju teismas pažymi, kad netiesioginiai įrodymai turi tokią pačią reikšmę kaip ir tiesioginiai įrodymai, jei jie susiję su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų K. B. ir A. K. parodymais. Jie yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo vieni kitus, sutampa su anksčiau duotais parodymais ir kitų įrodymų visuma. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino jų duotus parodymus, t.y. tik atvykus jiems į įvykio vietą, liudytojas K. B. paaiškino analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje. Patikimumo prasme abejotina R. K. nurodyta aplinkybė dėl liudytojo A. K.. Nurodytomis aplinkybėmis jis siekia sukelti pagrįstų abejonių ir taip išvengti griežtos atsakomybės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką (b.l.74-75). R. K. policijos pareigūnui liudytojui D. K. paaiškino, kad nematė kas jį sužalojo. Be to, 2016-11-03 R. K. paaiškino, kad „privažiavo dar vienas automobilis, užstatydamas mano automobilį skersai,... prasidėjo diskusija,... nepastebėjo kai kažkuris iš jų trenkė, žalojo jau ne vienas asmuo“. Teismas pažymi, kad pats R. K. sužalojimo faktas nepaneigia jo kaltės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Liudytojai P. G., J. G. patvirtino tik R. K. sužalojimo faktą, tačiau aplinkybių, susijusių su iki sužalojimo, nestebėjo ir nematė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. R. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą (b.l.79-80), teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog R. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, R. K. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis R. K. atžvilgiu netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ² straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekus nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK: 16061624066.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.