Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Jovitos Einikienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. P. (I. P.), O. M. (O. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsokovo teigimu, vykdant pareiškėjo patikrinimą, vadovaujantis Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-56 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-362 redakcija), 23 punktu, kuriame reglamentuota, kad Migracijos departamento prašymu VšĮ „Versli Lietuva“ teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka UTPĮ 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, 2019-07-30 Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą VšĮ „Versli Lietuva“, kuriame, be kita ko, paprašyta nurodyti, ar pareiškėjas įvykdė UTPĮ 36 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą (t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos raštu pranešė ūkio ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą). 2019-08-19 Migracijos departamentas gavo VšĮ „Versli Lietuva“ 2019-08-02 atsakymą į raštą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikė savo motyvuotą įvertinimą, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB (duomenys neskelbtini) atitinka UTPĮ 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei nurodė, kad jis įvykdė UTPĮ 36 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą (t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą), taip pat nurodė, kad minėtas užsienietis yra Lietuvoje įkurtos UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas ir direktorius, tačiau kaip nurodyta ginčijame sprendime, informacija dėl Įstatymo 36 straipsnio pareigos įvykdymo neatitiko tikrovės.

2019-07-26 įsigaliojus Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalies pakeitimui, pagal kurį, Įstaigai patvirtinus, kad užsienietis atitinka minėto straipnsio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus. Pareiškėjui atsirado galimybė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje trečią kartą, jeigu jis atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje startuolio veiklai keliamus reikalavimus. 2019 m. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į įstaigą pagal „Startap Visa“ programą, t.y. pateikė veiklos ataskaitas. Pareiškėjo veiklos progresas buvo teigiamai įvertintas Komisijos ir 2019-08-06 trečią kartą išduotas atitinkamas „Startap Visa“ sertifikatas Nr.VL2019-309. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo trečią kartą.

Atsakydama į Migracijos departamento paklausimą ar pareiškėjas įvykdė Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, 2019-08-02 raštu Nr.VL2019 atsakė, kad pareiškėjas įvykdė nustatytą pareigą, t.y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos sveigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Įstatiga raštu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus (įmonė vykdo veiklą; įmonė užsiima kibernetinio saugumo programinės įrangos kūrimo ir vystymo veikla; daugiau apie įmonę galima skaityti čia: (duomenys neskelbtini); 2018 m. pabaigė ir įdiegė kibernetinio saugumo įrankį (duomenys neskelbtini). Taip pat Įstaiga informavo, kad su pareiškėjui nuolatos draujama, jis sėkmingai integravosi į Lietuvos startuolių ekosistemą ir yra aktyvus jos narys. Artimiausiu metu jis turėtų Įstaigai pateikti savo pastarųjų metų veiklos ataskaitas ir rezultatus.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime pažymima, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nurodytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti veiklą. Taigi 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos terminas yra siejamas ne su pareiga būtinai per jį pradėti ir užbaigti įmonės steigimą, tačiau tik su pareiga informuoti apie sėkmingą procesą. Mano, kad įmonę užsienientis gali pradėti steigti dar iki leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, vos gavęs palankią Įstaigos išvadą dėl planuojamos veiklos atitikimo. Atsakovas, svarstydamas, ar išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, taip pat nesidomėjo, ar pareiškėjas jau turi įsteigęs įmonę, neinformavo apie tai įstaigos, nekėlė abejonių dėl planuojamos vykdyti veiklos. Įstaiga 2019-08-02 atsakyme į atsakovo užklausą nurodė, kad netrukus pareiškėjas turi pateikti progreso ataskaitas ir ji galėtų pateikti daugiau informacijos apie pareiškėjo veiklą, tačiau atakovas jos neprašė. Atsakovas kvestionavo Įstaigos atlikto vertinimo pagrindu priimtą sprendimą ir priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose startuoliams nenumatoma prievolė pasamdyti tam tikrą skaičių specialistų. Įstaiga ne kartą atsakovui yra minėjusi, kad dėl startuolių veiklos specifikos, jų produktus gali vystyti laisvai samdomi darbutojai, o veiklos progresą Įstaiga vertina pagal klientų skaičių, partnerystes, pritrauktas investicijas, generuojamas pajamas. Vertinti ar užsieniečio veikla atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus teisės aktais yra pavesta Įstaigai, ne atsakovui.

Įstaiga sutinka, kad formaliai pareiškėjas neįsteigė naujos įmonės, tačiau jo veikla atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjui du kartus iš eilės gavus leidimą laikinai gyventi 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nurodytu pagrindu, pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad tuo pačiu pagrindu leidimas bus išduotas ir trečią kartą. Vertinimas ar užsienietis atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus yra nauja praktika, pakeitimai įsigaliojo 2017-01-01, o pareiškėjas buvo vienas iš pirmųjų kreipęsis į Įstaigą, todėl tuo metu dar nebuvo Įstatymo straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos. Įstaiga, pastebėjusi problematiką dėl užsieniečių steigiamų įmonių kontrolės 2017 m. pabaigoje pradėjo reikalauti įmonės steigimo dokumentų, o 2018 m. papildė aplikavimo formą reikalavimu, kad užsieniečiai prieš teikdami paraišką turi patvirtinti, kad yra susipažinę su reikalavimu ne vėliau kaip per 30 dienų po leidimo laikinai gyventi gavimo įkurti naują įmonę. Atsakovas, nebūdamas įgaliotas vertinti dėl Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų atitikimo, spręsdamas, kad jis šių reikalavimų neatitiko, viršijo savo kompetencijos ribas. Atsakovas nėra įgaliotas vertinti ir nustatyti, yra ar nėra pareiškėjo įmonės augimo požymių.

Teismas konstatuoja:

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas (I. P.) 2019-09-11 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė įstatymo reikalaujamus dokumentus, tame tarpe ir 2019-08-06 VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Įstaiga patvirtino, kad pagal UTPĮ 45¹ straipsnio 3 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2019-06-12 įsakymo Nr.4-362 „Įmonės veiklos pažangos vertinima“ pateikiamą vertinimo aprašą, pareiškėjas atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tą pačią dieną pareiškėja, Ukrainos pilietė O. M., pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu ir prie jo pridedamus dokumentus.

Taip pat nustatyta, kas leidimai laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduoti metų laikotarpiui atitinkamai Migracijos departamento 2017-10-05 ir 2018-10-06 sprendimais. Abiem atvejais leidimai išduoti tuo pačiu 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nurodytu pagrindu, pateikus atsakingos už užsieniečio atitikties Įstatymo 45¹ straipsnio reikalavimams patikrinimą VšĮ „Versli Lietuva“ 2017-07-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-09-06 spendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pareiškėjai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi gyventi galiojantis tol, kol galioja pareiškėjo leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veikla vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verlo planą aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017-01-26 įsakymu Nr.4-56, 23 punktas numato, jog VšĮ „Versli Lietuva“ teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka Įstatymo 45¹ straipsnio reikalavimus. Todėl, vykdant pareiškėjo patikrinimą, Migracijos departamentas 2019-07-30 išsiuntė paklausimą Įstaigai, kuriame prašė nurodyti, ar pareiškėjas įvykdė Įstatymo 36 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą, t.y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos raštu pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą (II t. b.l. 100-101). Atsakydama į Migracijos departamento paklausimą, 2019-08-02 rašte Nr.(duomenys neskelbtini) Įstaiga nurodė, jog pateikia motyvuotą įvertinimą, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB (duomenys neskelbtini) atitinka Įstatymo Įstatymo 45¹ straipsnio reikalavimus. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjas įvykdė nustatytą pareigą, t.y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos sveigimo dokumentuose nurodytą veiklą, jis yra Lietuvoje įkurtos UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas ir diretorius; įmonė vykdo veiklą; įmonė užsiima kibernetinio saugumo programinės įrangos kūrimo ir vystymo veikla; daugiau apie įmonę galima skaityti čia: (duomenys neskelbtini); 2018 m. pabaigė ir įdiegė kibernetinio saugumo įrankį (duomenys neskelbtini). Įstaiga informavo, kad su pareiškėjui nuolatos bendraujama, jis sėkmingai integravosi į Lietuvos startuolių ekosistemą ir yra aktyvus jos narys. Artimiausiu metu jis turėtų Įstaigai pateikti savo pastarųjų metų veiklos ataskaitas ir rezultatus, tuomet galėtų palyginti jo veiklą ir pasiekimus su keltais tikslais. Todėl, esant poreikiui, išsamesnę informaciją ir dokumentus, susijusius su 2019 m. įmonės veikla ir jos rezultatais galėtų pateikti ne anksčiau kaip per 5 darbo dienas (II t. b.l. 105).

Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2016-09-07, t.y. prieš metus ir vieną mėnesį iki to laiko, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi atvykimo užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, o tai yra apie metus laiko iki kreipimosi laikinai gyventi išdavimo kaip startuoliui. Pažymi, kad Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje aiškiai reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, būsiančiam numatomos steigti įmonės dalyviu. Kreipiantis dėl leidimo pagal 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą užsienietis dar turi turėti verslo idėją, verslo planą, kurį jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, išaugins iki įmonės, atitinkančios Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pagal įstatymo 36 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, užsienietis įmonę turi įsteigti per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatyto pagrindo išdavimo dienos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduotas 2017-10-05, taigi jo įmonė turėjo būti įsteigta laikotarpiu nuo 2017-10-05 iki 2017-11-03, tačiau pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir pasinaudoti savo kita, 2016-09-07 įsteigta įmone, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), kuri neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir kurioje teisėtai vykdomos veiklos pagrindu pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo vertinimu pareiškėjas piktnaudžiavo ir tebepiktnaudžiauja migracijos procedūromis, siekė išvengti reikalavimo įsteigti naują įmonę, pasinaudojo jau metus veikiančia įmone, imitavo jos tapimą startuoliu, kad galėtų pasinaudoti supaprastintomis migracijos procedūromis. Šioje įmonėje iki šiol nebuvo ir nėra įdarbinta jokių kitų asmenų, išskyrus pareiškėją, įmonės nuosavas kapitalas 2016-12-31 sudarė – 29 Eur, 2017-12-31 -1795 Eur, 2018-12-31- 1779 Eur.

Migracijos departamentas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad duomenys, kuriuo pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi pasinaudojimas 2016-09-07 įsteigta įmone, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), kuri neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, o gavęs leidimą gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatyto pagrindu per 30 dienų neįsteigė naujos įmonės kaip reglamentuota Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje.

Įstatymo 40 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir keitimo pagrindus ir be kita ko jo 1 dalies 5¹ punktas (galiojantis nuo 2017-01-01) nustato, kad leidimas gali būti išduodamas, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje (įstatymo straipsnis galiojantis nuo 2017-01-01 su vėlesniais pakeitimais) nustatyta, kad leidimas gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru ir vidaus reikalų ministru (2 dalis). Pagal minėto straipsnio 3 dalie nuostatas tokia veikla ketinančiam užsiimti užsieniečiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams, o ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams vieną kartą (nuo 2019-07-27 įsigaliojusiais pakeitimais nustatyta, kad leidimas gali būti pakeistas du kartus).

Vertinti ar užsieniečio veikla atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus teisės aktais yra pavesta VšĮ „Versli Lietuva“. Aprašo 23 punktas numato, jog Migracijos departamento prašymu Institucija teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodo, jog teisės aktų nuostatos, t.y. Įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalis pagal kurią vertinama numatomos steigti įmonės veikla, taip pat Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nurodytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti veiklą. Taigi pagal šias nuostatas galima spręsti, jog gavus leidimą gyventi minėtu pagrindu yra steigiama nauja įmonė, kurios veikoje užsienietis realizuoja savo verslo planą ir šios įmonės veikla ir pažanga yra vertinama, kai prašoma tęsti leidimą laikinai gyventi minėtu pagrindu. Tačiau teismas nesutinka, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo šiuo pagrindu 2017 m. ir jį gavęs ne įsteigė naują įmonę, o veiklą vykdė jau veikiančioje įmonėje, leidžia pripažinti, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas prašymą išduoti leidimą minėtu pagrindu pateikė dar 2017 m., vėliau (2018 m. ir 2019 m.) prašymus teikė pakartotinai. Teikiant 2018 m. prašymą pakeisti leidimą, prašymo formoje minėta įmonė buvo nurodyta. Be to, aplinkybė apie UAB (duomenys neskelbtini) buvo žinoma tiek atsakingai įstaigai VšĮ „Versli Lietuva“ teikiant sprendimus dėl pareiškėjo veiklos ir vėliau jos pažangos, tiek ir Migracijos departamentui 2017-10-05 ir 2018-10-06 išduodant leidimus laikinai gyventi, nes prie pareiškėjo prašymo buvo pridėtas minėtos įmonės Juridinių asmenų registro išrašas (II t. b.l. 52-53). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto susirašinėjimo, 2017-11-30 Įstaigos atstovė susisiekė su pereiškėju nurodydama, kad Migracijos departamentas reikalauja UAB (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentų. Tą pačią dieną Įstaigos atstovei Juridinių asmenų registro duomenų išrašas buvo pateiktas.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, kaip valstybės institucija, įgyvendindamas jam priskirtas kontrolės funkcijas, yra saistomas bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tiek Migracijos departamentui, tiek Įstaigai buvo žinoma aplinkybė apie UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo datą ir būtent šios įmonės pažanga buvo vertinama, kai pareiškėjui 2018-09-06 buvo išduotas teigiamą Komisijos sprendimą patvirtinantis „Startap Visa“ sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio pagrindu 2018-10-02 pakeistas leidimas laikinai gyventi). Taip pat pareiškėjo veiklos progresas minėtoje įmonėje buvo teigiamai įvertintas pareiškėjui 2019 m. pateiktus veiklos ataskaitas ir 2019-08-06 trečią kartą išduotas „Startap Visa“ sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti įstatymo nuostatos dėl Įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įsigaliojo 2017-01-01, todėl pareiškėjui kreipiantis leidimo šiuo pagrindu 2017 m. varasą, šios normos taikymo praktika, kaip nurodoma trečiojo asmens atsiliepime, dar nebuvo aiškiai susiformavusi. Įstaiga paaiškino, kad 2018 m. aplikavimo forma buvo papildyta reikalavimu, jog užsieniečiai prieš teikdami paraišką turi patvirtinti, kad yra susipažinę su reikalavimu ne vėliau kaip per 30 dienų po leidimo laikinai gyventi gavimo įkurti naują įmonę. Pažymėtina, jog pareiškėjui negali kilti pasekmės dėl tos priežasties, jog institucijos atsakovas ir VšĮ „Versli Lietuva“ neturėjo nuoseklios šios teisės normos taikymo praktikos.

Taigi, nors pareiškėjas startuolio veiklą vykdė jau anksčiau įsteigtoje įmonėje, nurodytų aplinkybių kontekste daroma išvada, kad šis pažeidimas nebuvo toks, jog (2017 m. ir 2018 m.) institucijoms leistų vertinti, kad startuolio veikla buvo imituota. Ir taip pat nereiškia, kad pareiškėjo veikla neatitiko Įstatymo 45¹ straipsnio 2 dalies nuostatų. Vertinti ar užsieniečio veikla atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus teisės aktais yra pavesta VšĮ „Versli Lietuva“. Įstaiga (Komisija) atlikusi jos kompetencijai pavestą vertinimą tiek 2017, tiek 2018, tiek 2019 metais pripažino, jog pareiškėjo veikla (bei jos pažanga) šias nuostatas atitiko.

Taip pat pažymėtina, kad Aprašo 23 punktas numato, jog Migracijos departamento prašymu Institucija teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakydama į Migracijos departamento prašymą Įstaiga 2019-08-02 rašte, be kita ko, nurodė, kad įmonė ir pareiškėjas minėtas nuostatas atitinka, taip pat nurodė, kur pateikiama informacija apie įmonę ir jos veiklą. Be to paaiškino, kad išsamesnę informaciją ir dokumentus, susijusius su 2019 m. įmonės veikla ir jos rezultatais galėtų pateikti vėliau, kai pareiškėjas pateiks veiklos ataskaitas, tačiau tokios informacijos atsakovas priimdamas sprendimą iš Įstaigos nebeprašė. Taigi priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas nesurinko faktinės aplinkybės, jog įmonė tebeatitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, paneigimo duomenų.

Teismas pažymi, jog minėtai įmonei sprendime atsakovo nurodyti reiklavimai dėl darbuotojų skaičiaus ar mokamų atlyginimų dydžio nėra taikomi. Minėta įmonė būdama startuoliu veikia palegvintomis sąlygomis, tačiau jos veikla tokiomis sąlygomis yra ribota laike. Praėjus dvejiems (po pakeitimų trejiems) užsieniečio teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje metams, leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu šiam užsieniečiui galėtų būti išduotas tik tokiu atveju, jeigu UAB (duomenys neskelbtini), kurios dalyviu jis yra, atitiktų atsakovo sprendime minimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, t. y. į įmonę yra investuota užsieniečio lėšų, įmonėje įsteigta darbo vietų ir pan.

Taip pat negali sutikti su atsakovo sprendimo teiginiu, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti palengvintoms sąlygoms veiklos vykdymui šiai nuostatai įsigaliojus (2017-01-01), nes kaip jau buvo minėta pareiškėjo veikla tokias palengvintas įstatymo nuostatas atitiko, o šios palengvintos nuostatos galioja ribotą laiką. Migracijos departamentas nepagrįstai skundžiamame sprendime atsisakė pakeisti leidimus pareiškėjams Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), nesurinkęs šios išvados pagrindimui iš esmės jokių reikšmingų duomenų, nes vien anksčiau įsteigtos įmonės panaudojimas veikloje, kuri atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir dėl to būtų pagrindo teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pernelyg skubotų išvadų darymas, nesurinkus pakankamai duomenų išvadoms pagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, išsamiais duomenimis (VAĮ 3 str.), o prireikus – pasitikslinti informaciją ar surinkti (pareikalauti pateikti) papildomus duomenis. Individualus administracinis aktas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepakankant prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.

Teismas sprendžia, kad anksčiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pagal sprendimo priėmimo metu surinktus duomenis panaikinti pareiškėjams išduotą leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atsisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams skundžiamame sprendime nurodytais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais. Dėl to, panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas pareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, įvertinant šio teismo sprendimo motyvus.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Pareiškėjas patyrė 1416 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, 72 Eur išlaidos vertėjų paslaugoms apmokėti, 1200 Eur už advokato padėjėjos paslaugas rengiant skundą, 121 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Visos pareiškėjo nurodytos išlaidos realiai patirtos.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis nagrinėjamu atveju galėtų sudaryti 2 578 Eur (1289x2,5x80 proc.), pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus galimas priteisti valandinis įkainis šiuo atveju galėtų sudaryti 103,12 Eur už vieną valandą). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą, pateiktus įrodymus ir argumentus, į tai, kad pareiškėjo prašoma suma nesiekia maksimalių dydžių vidurkio, - pareiškėjo prašymas priteisti 1200 Eur išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas tenkintinas. Taip pat pareiškėjui priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, 72 Eur išlaidų vertėjų paslaugoms apmokėti, 121 Eur išlaidų patirtų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Iš viso pareiškėjui priteistina 1416 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjų skundą.

Panaikinti 2019 m. spalio 3 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiams I. P. ir O. M. panaikinimo bei dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Ukrainos piliečiams I. P. ir O. M.“.

Priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjui I. P. 1416 (tūkstantį keturis šimtus šešiolika) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.