- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 1-528-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57927-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „VT“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šioje byloje A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2015-09-17 apie 2 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjęs į buvusios sutuoktinės D. K. kambarį, priėjęs prie jos lovos, kurioje ji gulėjo, paėmęs jos dešinę ranką už žasto pradėjo ją traukti link savęs, po to savo abiem rankomis paėmė buvusios sutuoktinės abi rankas už dilbių ir jas pradėjo traukti link savęs, po to norėdamas atmerkti nukentėjusiosios akis, uždėjo abi savo rankas ant nukentėjusiosios abiejų skruostų arčiau akių ir pradėjo skruostus traukti žemyn, taip pat uždėjęs abi savo rankas ant nukentėjusiosios abiejų antakių pradėjo antakius kelti į viršų. Be to jis abiem savo rankomis paėmė D. K. galvą už smilkinių ne mažiau keturių kartų pradėjo kilnoti galvą aukštyn – žemyn, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinei D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas buvo be piktybiškų kėslų. Teigė, kad jis iš jaunystės yra labai jautrus. Buvusios sutuoktinis kambarys visą laiko būdavo atidarytas, o tą vakarą jis buvo uždarytas, todėl jis išlaužė duris, nes norėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Išlaužęs duris pakėlė už rankų nukentėjusiąją ir klausė, kas jai yra. Buvusi sutuoktinė gulėjo ant lovos ant nugaros, ji buvo atsimerkusi ir į jį nereagavo. Jis pajudino ją, norėjo pažiūrėti į akis, gal vaistų prisigėrusi. Ėmė ją už riešų, liko mėlynės. Vokus patraukė žemyn, kad pažiūrėti, kaip reaguoja į šviesą. Ji toliau tylėjo. Tada jis pakėlė už galvos, klausė, D., kas tau? Tada išėjo, nusiramino. Kaltinamasis nerimavo, nes buvusi sutuoktinė elgėsi neįprastai, jis pagalvojo, kad gal ji vaistų prisigėrė. Duris išlaužė su kirviu, smailiąją dalį įkišo į tarpą prie durų rankenos ir lengvai atsidarė, truputį išlūžo, vėliau kiek įmanoma duris pataisė. Durys dabar užsidarinėja, tik padraskytos. Nukentėjusiosios kūnas toks, kad mėlynės lengvai lieka. Gal kiek ir skaudėjo jai. Po to jis išėjo iš kambario, pamiegojo gal valandą, o ryte atsiprašė nukentėjusiosios. Tuo metu buvo išgėręs 3-4 butelius alaus, 5 laipsnių stiprumo. Jautėsi lengvai apgirtęs. Jos draugo gal ir neieškojo, gal išsiveržė iš lūpų klausimas apie draugą. Po oficialių skyrybų jis su nukentėjusiąja dar kurį laiką gyveno kartu. Dabar apie 3 metu jau gyvena atskirai, bendro santuokinio gyvenimo neturi, bendro ūkio netvarko. Iki šio įvykio kol gyveno jau ne kaip sutuoktiniai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Vienas kitam negrasino, neįžeidinėjo. Buvo gal kokie 6 kartai, kai stipriai barėsi. Jam buvo keista, kad buvo užrakintos durys, neramu buvo, jis jautriai į tai sureagavo. Nukentėjusioji yra buvusi žmona, todėl yra išlikę jausmai jai. Tą dieną jis grįžo namo iš draugų. Žmona į jo veiksmus niekaip nereagavo, jis pamatė, kad ji kvėpuoja, nusiramino ir išėjo, po to dar pasivaikščiojo.
Su ieškiniu dėl 300 eurų žalos atlyginimo kaltinamasis sutiko.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Paaiškino, kad 2015-09-17 apie 2:00 val. grįžo namo, buvo išgėręs apie 2 l. alaus. Priėjo prie žmonos kambario, norėjo su ja pasikalbėti, pabeldė. Ji nieko neatsakė, nors paprastai pasako ką nors kaip „Dink iš čia“ ar pan. Jis išsigando, kad jai kas nors nutiko. Palenkė rankeną, durys buvo užrakintos. Jis nusprendė jas atidaryti, nes bijojo dėl jos sveikatos, kadangi anksčiau D. taip nesielgdavo. Kirviu atidarė duris. Nukentėjusioji buvo lovoje, jos klausė: „D., kas Tau?“. Ji visai nereagavo, tada jis atidarė ranka kairį voką, kad pamatytų, ar ji žiūri į jį, bet ji nežiūrėjo į jį. Tada pakėlė jos kairę ranką, bet vis tiek nebuvo jokios reakcijos. Jis išėjo iš jos kambario (b. l. 21). 2015-12-10 apklausoje nurodė, jog įtarimą pripažįsta visiškai. Išlaužęs duris kambaryje spintoje ir balkone ieškojo nukentėjusiosios draugo. Priėjęs prie jos Paėmė jos ranką ir pradėjo ją traukti link savęs. D. savo ranką atitraukė. Tada jis abiem rankomis paėmė už riešų ir pradėjo traukti link savęs. Po to, norėdamas atmerkti akis, uždėjo abi rankas ant jos skruostų arčiau akių ir pradėjo skruostus traukti žemyn. Taip pat uždėjęs abi rankas ant antakių juos kėlė į viršų. Neprisimina, kad būtų kilnojęs jos galvą aukštyn – žemyn, tačiau buvo išgėręs, todėl gali neatsiminti to (b. l. 28).
Apklausta kaip nukentėjusioji D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis, šiuo metu santykiai su juo yra baisūs, jie nesikalba, vienas į kitą žiūrėti negali. Iki šio įvykio santykiai buvo kaip ir nieko, tik būdavo konfliktai, nes jis nepalaiko tvarkos bendrose patalpose. 2015 m. liepos mėnesį prasidėjo problemos, nes pas ją atsirado žmogus, todėl jis gaudė, vaikėsi, persekiodavo, neleisdavo praeiti, rakindavo duris, neišleisdavo, dėl to ji kvietė policiją. Tas tęsėsi iki rugsėjo 17 d. Kaltinamasis grįžo girtas, apie 1.30 val. nakties išlaužė duris. Nukentėjusioji girdėjo, kaip jis grįžo, buvo užsirakinusi duris. Šuo buvo ne jos kambaryje. Kaltinamasis nuėjo į kambarį, o nukentėjusioji atsidarė duris, įsileido šunį ir vėl užsirakino. A. K. tada suprato, kad ji namie, pribėgo prie durų, pradėjo rėkti, kad ji atidarytų duris, nes jeigu ten yra „P.“ tai jis juos abu užmuš, išlaužė duris, puolė ieškoti to „P.“. Nukentėjusioji gulėjo neatmerkdama akių, nes galvojo, kad taip jis pats išeis. Rytą jai reikėjo į darbą ir ji norėjo nors kiek pailsėti. Kaltinamasis pripuolė prie jos, ėmė akis lupti, galvą kilnoti, sakė, gal narkotikų prišėrė, o ji niekaip nereagavo. Jis traukė už rankų iš lovos, liko mėlynės. Jis norėjo, kad nukentėjusioji atsibustų, gal kad ką pasakytų. Ji nieko nesakė. Kaltinamasis matė, kad juda, tačiau ji neatsimerkė ir nieko nesakė. Kaltinamasis traukė už rankų, lupo už akių, norėjo atmerkti, vokus į viršų traukė. Paėmęs galvą trankė į pagalvę, bet judesiai nebuvo stiprūs, ne kad sukelti skausmą, o turbūt tam, kad ji sureaguotų. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo elgesio nejautė skausmo, tačiau jautėsi nemaloniai, nemalonu, kai akis lupa, ryte jautė nemalonius pojūčius. Pripažino, kad jai ant kūno mėlynės lieka lengviau, tačiau vis tiek turi būti kažkoks poveikis – stipriau suspausti ar atsitrenkti į ką nors. Materialinė žala padaryta yra 100 eurų, nes mokėjo už specialisto apžiūrą ir išvadą, mokėjo žmogui, kad už ją dirbtų, viešojo transporto bilietai kainavo. 200 eurų yra moralinė žala, nes liko mėlynės, visi žmonės klausinėjo, vaikų tėvai klausinėjo. Ji dirba darželyje, todėl ten dirbo trumpomis rankovėmis palaidine.
Anksčiau savo kambario durų nukentėjusioji nerakindavo, jas pradėjo rakinti vasaros pabaigoje. Iki šio įvykio nebendraudavo, konfliktai būdavo dėl bendros tvarkos. Išsituokė 2008 metais, tačiau dar iki 2012 metų bandė išsaugoti santuoką, nes yra bendras vaikas, jis kodavosi, tačiau vis tiek pradėdavo gerti. 2013 metais viskas baigėsi, viska buvo atskirai, pradėjo gyventi atskiruose kambariuose, nebetvarkyti bendro ūkio. Mano, kad kaltinamasis nesusitaiko su mintimi, kad nukentėjusioji turi draugą. Santykiai su kaltinamuoju buvo blogi, ji kvietė policiją vasaros pabaigoje, kai jis jos neišleido iš namų. Vėliau jis kvietė policiją, kai ji pasikvietė draugą išgerti kavos. 2016 m. vasario 21 d. ji kvietė policiją, nes kaltinamasis pastūmė dukrą, įžeidinėjo.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 12, 15-16). 2015-12-02 apklausos metu D. K. paaiškino, kad buvęs vyras grįžo namo apie 1.30 val. Ji buvo savo kambaryje užsirakinusi. Pas juos namuose yra šuo, kuris paprastai miega jos kambaryje, o tada jis nebuvo jos kambaryje ir pradėjo krapštyti jos kambario duris. Tai išgirdęs A. K. parašė jai žinutę, kad ji šunį galėtų dar ir vonioj uždaryti. Ji į žinutę nereagavo. Kai šuo vėl pasiprašė į kambarį, ji jį įsileido ir užsirakino duris. Tai pastebėjo A. K. ir pagalvojo, kad ji kambaryje ne viena. Jis pradėjo sakyti, kad jeigu ji su P., tai jis ją užmuš. Pradėjo reikalauti atidaryti duris, grasino jas išlaužti. Jis išlaužė duris ir įėjo į kambarį. Nukentėjusioji gulėjo lovoje užsimerkus, taip tikėdamasi, kad A. K. greičiau išeis. Kaltinamasis atidarė spintą, nuėjo apžiūrėjo balkoną. Kol jis tai darė, jis kalbėjo, kodėl nukentėjusioji jam nieko nesako, kodėl jo nepasiunčia, gal ji girta, kad Petka ją narkotikai apšėrė. Nukentėjusioji ramiai gulėjo lovoje, nieko jam nesakė, nes manė, kad jis taip greičiau išeis. Tada kaltinamasis priėjo prie jos gulinčio lovoje ir viena ranka ar abiem paėmė ją už dešinės rankos žasto ir ėmė temti link savęs, ji ranką traukė savęs link. A. K. paėmė abi rankas už dilbių ir traukė link savęs. Ji savo abi rankas pradėjo traukti link savęs. Tada kaltinamasis abi rankas uždėjo ant žandų prie akių ir pradėjo juos traukti žemyn, kad atsimerktų. Abi rankas uždėjo ant antakių ir pradėjo juos stumti aukštyn, ji refleksiškai atsimerkė. Tada jis paėmė nukentėjusiosios galvą abiem rankomis už smilkinių ir pradėjo galvą kilnoti aukštyn ir žemyn, tai darė ne mažiau 4 kartų. Tada nukentėjusioji nustūmė jį abiem rankomis į krūtinę, o jis pasakė, kad ji reaguoja, sveika, išjungė šviesą ir išėjo (b. l. 15-16).
2015-09-25 Vilniaus miesto 5 PK registruotas D. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2015-09-17 apie 2 val. nakties buvęs sutuoktinis A. K. būdamas neblaivus daužė jos kambario duris, reikalavo jas atidaryti, ją išplūdo. Jis išlaužė duris ir puolė prie jos tampyti už plaukų, rankų, trankė galvą. Dėl tokių A. K. veiksmų jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 1).
Iš 2015-09-22 specialisto išvados Nr. G 3128/15 (01) matyti, kad D. K. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai dilbiuose, kontaktuojant su kietu buku daiktus (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laikotarpius (2015-09-18) (b. l. 3).
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiosios duotus parodymus teismas daro išvadą, kad faktinės aplinkybės, nurodytos kaltinime pasitvirtino. Kaltinamasis 2015-09-17 apie 2 val. nakties išlaužė nukentėjusiosios kambario duris, pateko į jos kambarį, kur ant lovos gulinčią nukentėjusiąją traukė už žasto, abiem rankomis tempdamas žandus žemyn, bandė atmerkti nukentėjusiosios akis, taip pat abiem rankomis tempdamas aukštyn jos antakius, bandė atmerkti jos akis, paėmęs jos galvą už smilkinių, kilnojo galvą aukštyn žemyn. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta poodinės kraujosruvos abejuose žastuose, odos nubrozdinimai abejuose dilbiuose. A. K. kaltinamas tuo, kad šiais veiksmais smurtavo prieš savo šeimos narį ir smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra numatyta tik už tyčinius veiksmus, t. y. tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ir tyčinį sužalojimą, todėl veiksmus vertinant pagal šį BK straipsnį svarbu nustatyti, kad veiksmais buvo siekiama tyčia sukelti skausmą ar tyčia sužaloti. Tiek iš kaltinamojo paaiškinimų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad kaltinamasis, įvykio naktį patekęs į nukentėjusiosios kambarį, tyčia ją sužalojo, t. y. tyčia sukėlė jai nubrozdinimus ir tyčia sukėlė mėlynes ant žastų. Kaltinamasis teigia, kad matydamas į jo veiksmus nereaguojančią buvusią sutuoktinę, jis norėjo įsitikinti, ar jai viskas gerai, todėl bandė atmerkti jos akis, traukė už rankų, kilnojo jos galvą. Nukentėjusioji patvirtino, kad atėjus į jos kambarį kaltinamajam, ji gulėjo užsimerkusi ir stengėsi nereaguoti į kaltinamąjį, tikėdamasi, kad jis taip greičiau išeis iš jos kambario. Kaltinamasis apžiūrėdamas spintą, balkoną, garsiai stebėjosi, kodėl ji į jį nereaguoja, gal ji yra apsvaigusi nuo ko nors. Vėliau jis bandė atmerkti jai akis, traukė už rankų, jis rankas traukė į save, kilnojo jos galvą – trankė į pagalvę, tačiau trankė ne stipriai, ne tikslu sukelti skausmą, bet kad ji sureaguotų. Taigi, nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios rankų atsirado dėl tyčinių A. K. veiksmų, t. y. tokių veiksmų, kurie buvo nukreipti tikslingai jai sukelti skausmą ir ją sužaloti, o dėl to, kad jis stengėsi nukentėjusiąją išjudinti, kad ji sureaguotų, kad įsitikintų, jog ji nėra apsvaigusi, kad jai viskas gerai. Kadangi išlieka nepaneigtos abejonė, kad nubrozdinimai ir mėlynės nukentėjusiajai sukeltos ne tyčia, o neatsargiai, todėl teismas vertina, kad A. K. veiksmų negalima kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip tyčia smurtaujant padaryto nežymaus sužalojimo šeimos nariui, ir jis turi būti dėl šio kaltinimo išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.