- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- eI3-454-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00416-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti 2022 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 4-782 ,,Dėl subsidijų, išmokėtų pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, susigrąžinimo, ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 4-132 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo ir ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367 „Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Paaiškina, kad teikiant prašymą subsidijai gauti, nebuvo aiškiai išdėstyta, kokia tvarka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) vertins Bendrovės finansus. Ministerija kažkodėl po visos pandemijos paprašė palyginti ir atsiųsti duomenis tik už tris mėnesius (lapkritį, gruodį ir sausį), nors pati pandemija ir suvaržymai truko apie 2 metus. Bendrovės pagrindinė veikla yra automobilių nuoma, tad prieš šventinis laikotarpis Bendrovei gana vienodas, nes klientai kad ir per pandemiją stengėsi aplankyti artimus žmones ar kitur pakeliauti. O į kitus laikotarpius atsižvelgta nebuvo, nors pajamų skirtumas buvo ženklus, Bendrovė siūlė pateikti daugiau reikalingų dokumentų ar ataskaitų, bet gavo atsakymą, kad nereikia. Dar pandemijos laikotarpiu matydami, kad Bendrovės pajamos krenta, nusprendė prijungti dar vieną veiklą – Krovinių gabenimą, tačiau kelis mėnesius padirbus teko ir ją pristabdyti dėl buvusios pandeminės situacijos ji nepasiteisino, buvo nuostolinga veikla, bet paprašius atsižvelgti į tai, buvo atsakyta taip pat neigiamai.
Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 4-132 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ skirta subsidija – 500,00 Eur (penki šimtai eurų ir 00 centų). Pildant prašymą buvo nurodyta palyginti laikotarpį iki pandemijos ir po pandemijos, tačiau praėjus daugiau nei metams Ministerija paprašė visiškai neargumentuotų ir nelogiškų palyginimų. Antroji subsidijos dalis pagal 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 4-367 „Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ skirta papildoma subsidija – 500,00 Eur (penki šimtai eurų ir 00 centų), kurios net nebuvo prašyta, situacija absurdiška, nes paskambinus pasiteirauti dar pervedė 500 eurų, atsakė, kad liko nepanaudotų pinigų tad nusprendė dar padalinti, nors nebuvo pildomi jokie prašymai. Pareiškėjos vertinimu, situacija absurdiška, kadangi reikalauja grąžinti subsidiją su palūkanomis. Pareiškėja reikalauja visai panaikinti Įsakymą, kadangi skiriant subsidijas nebuvo teikiama arba buvo klaidingai teikiama informacija apie lyginamus laikotarpius, o dalis subsidijos skirta visiškai be jokio prašymo ir dabar reikalaujama dar sugrąžinti pinigus su palūkanomis.
Šalies argumentai
Atsakovė Ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad subsidija pareiškėjai buvo paskirta pagal Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas): Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 4-132 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ priedo 271 punktu; Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367 „Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID19 nukentėjusioms įmonėms“ 3 priedo 1818 punktu. Ministerija, priešingai nei teigiama skunde, pagal Aprašu nustatytas funkcijas neatlieka paraiškų vertinimo, taip pat patikrų, išmokėjus subsidijas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2, arba 14.3 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį (Aprašo 33 punktas). Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs gautų subsidijų.
Pažymi, kad VMI, vadovaudamasi Aprašo 49 punkto nuostatomis, atliko pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikrą. Apie patikros rezultatus VMI informavo Ministeriją bei pareiškėją 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. R-2216 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas). Raštas yra nurodytas skundžiamo Įsakymo preambulėje, kaip sudėtinė (motyvuojančioji) dalis. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas buvo supažindintas su raštu, daroma išvada, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymo motyvais. Įsakyme, be Rašto, nurodytas Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, grąžintinos sumos, apskundimo tvarka. Taigi Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, be kita ko, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Kaip, be kita ko, nurodyta VMI Rašte – „Sulyginus Klausimynuose pateiktą informaciją su PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis (PVM deklaracijos teiktos ne pilną laikotarpį), Aprašo 14.1 papunktyje apibrėžtame laikotarpyje vertinamoms įmonėms buvo nustatytas apyvartos neatitikimas. Apie neatitikimą įmonės buvo informuotos 2022 m. gegužės 4 d. „Mano VMI“ paskyroje VMI pranešimu, kartu buvo paprašyta iki 2022 m. gegužės 11 d. pakartotinai peržiūrėti pateiktus / deklaruotus duomenis (atnaujinti Klausimyno informaciją arba informuoti apie patikslintas PVM deklaracijas). VMI, iki nurodytos datos negavusi tikslinančios informacijos, įmonių apyvartą vertino mišriu būdu, naudodama Klausimyne pateiktus ir PVM deklaracijose deklaruotus duomenis, prioritetą teikdama PVM deklaracijose deklaruotai bendrai pardavimų vertei, jei PVM deklaracija už vertinamą laikotarpį buvo teikta.“ Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad patikros metu buvo suvaržyta pareiškėjos teisė būti išklausytai.
Teigia, kad Ministerija, priimdama Įsakymą, rėmėsi VMI pagal Aprašu suteiktą kompetenciją nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo apyvartos dydžio. Ministerija, prieš priimdama savo sprendimą dėl subsidijos sugrąžinimo, neatlieka savarankiško mokestinio tyrimo, ir turi VAĮ bei Aprašu suteiktus įgaliojimus ir pareigą tik įvertinti, ar VMI teikimas Ministerijai atitinka Aprašo procedūrinius reikalavimus. Aiškinant priešingai, būtų teisiškai negalimai plečiamos Ministerijos kompetencijos ribos, iškreipiamas kompetencijų ir funkcijų tarp valstybės institucijų paskirstymas, nustatytas tiek Aprašu, tiek ir tiesiai šių institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Ministerija įvertino, kad Rašte išdėstytos ir VMI pagal kompetenciją nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamas pagrindas teisiškai kvalifikuoti, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, kad apyvarta turėjo sumažėti ne mažiau kaip 30 procentų, todėl turi grąžinti išmokėtas subsidijas. Taigi iš Ministerijos sprendimo (Įsakymo) matoma, kad Ministerija atliko savarankišką vertinimą pagal jai Aprašu priskirtą kompetenciją, Ministerijos sprendime nurodytos visos faktinės aplinkybės, kurios turėjo reikšmę atitinkamam sprendimui priimti, ir išdėstyti visi motyvai, kuriais remiantis Ministerija priėmė sprendimą, nurodytas teisinis kvalifikavimas (Aprašo 50, 51, 53 ir 56 punktai). Nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Įsakymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VMI pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad VMI siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Priemonė „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, vadovavosi Aprašo reikalavimais. Pareiškėja 2021 m. vasario 8 d. pateikė „Nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės“ subsidijos paraišką. Pateikdama paraišką pareiškėja patvirtino, kad: <...> - Įmonės ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (ši nuostata taikoma, jeigu įmonė Nutarimo Nr. 1226 nustatytu laikotarpiu gavo pajamų). Įmonė atitinka visas Apraše nustatytas sąlygas ir įsipareigoja laikytis subsidijos paraiškoje deklaruotų sąlygų, taip pat pripažįsta, kad, skyrus subsidiją, ši subsidijos paraiška prilyginama įmonės įsipareigojimams, kurių įmonė privalo laikytis jai skyrus subsidiją. Bendrovė patvirtino ir, kad supranta, jog, nurodžiusi neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis) ir jos pagrindu gavusi subsidiją, įmonė privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ir sumokėti 0,03 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos grąžintinos subsidijos sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą dieną; taip pat, kad supranta, kad Aprašo nustatyta tvarka nustačius, kad subsidija suteikta Apraše nustatytų reikalavimų neatitinkančiai įmonei arba kad subsidija yra naudojama nesilaikant deklaruotų sąlygų, neteisėtai suteikta subsidija ar jos dalis bus susigrąžinta Apraše nustatyta tvarka; susipažino su Apraše nustatytomis sąlygomis, prisiima nustatytus įsipareigojimus, susijusius su subsidijos gavimu ir naudojimu, bei atsakomybę už netinkamą jų vykdymą. <...>
Mano, kad pareiškėja, pateikdama paraišką, galimai nesusipažino su paraiškoje pateiktomis taisyklėmis. Nors skundas grindžiamas argumentais apie netinkamą informavimą apie vertinamus laikotarpius ir apskaičiuojamus delspinigius, su šia informacija pareiškėja turėjo susipažinti pirmame teikiamos pagalbos priemonės žingsnyje. VMI, vadovaudamasi Aprašo 33 punktu, įvertino pareiškėjos atitikimą Aprašo reikalavimams. Nenustačius pareiškėjos neatitikimo ir vadovaujantis Aprašo 41 punktu, VMI pateikė informaciją apie pareiškėją Ministerijai, 2021 m. vasario 8 d. Ministro įsakymu Nr. 4-132 pareiškėjai skirta 500 Eur subsidija. VMI, vadovaudamasi Aprašo 14.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad „<...>įmonės, kurių vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą sąrašą <...>“, Pareiškėjos apyvartos laikotarpį vertino 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. ir lygino jį su 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. apyvartomis, kadangi pareiškėjos pagrindinė vykdoma veikla (771100 Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma) buvo apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d. VMI yra gavusi informaciją iš pareiškėjos, kad nuo 2020 m. gruodžio 8 d. yra vykdomos 494000 Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla ir 522920 Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla, bet šios veiklos nėra pagrindinės. Pažymėtina, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis VMI pareiškėjos apyvartos skaičiavimui ir veiklos ribojimo laikotarpio nustatymui vertino pagrindinę vykdomą veiklą, o pareiškėjų per laikotarpį gautos pajamos skaičiuojamos iš visų vykdomų veiklų.
Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla (771100 Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma) pandemijos metu buvo ribojama, vadovaujantis Aprašo 21.11 papunkčiu, pareiškėjai 2021 m. vasario 19 d. Ministro įsakymu Nr. 4-132 skirta 500 Eur subsidija buvo dauginama iš dviejų ir, vadovaujantis 2021 m. balandžio 31 d. Ministro įsakymu Nr. 4-367, pareiškėjai papildomai skirta 500 Eur subsidija. Papildomai skirti 500 Eur yra tos pačios, pareiškėjos 2021 m. vasario 8 d. Nr. GSUB-15191 pateiktos paraiškos pagrindu paskirtos subsidijos dalis, todėl jokių naujų prašymų dėl šios subsidijos dalies skyrimo pareiškėjai teikti nereikėjo.
Pažymi, kad VMI, vadovaudamasi Aprašo 49 punktu, atliko pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdama įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis. 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai pateiktas pranešimas Mano VMI paskyroje, kuriame prašoma duomenų apie pareiškėjos apyvartą laikotarpyje, kuriuo pareiškėjos veikla buvo apribota. Pareiškėjos duomenų buvo prašoma, kadangi vidutinė mėnesinė apyvarta negalėjo būti nustatyta pagal pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas, t. y., apibrėžtu laikotarpiu pareiškėja buvo PVM mokėtoju ne visą laikotarpį (PVM mokėtojo įregistravimo data 2020 m. spalio 6 d.), todėl VMI, siekdama įvertinti pareiškėjos atitikimą Aprašo nuostatoms, vidutinę mėnesinę apyvartą galėjo apskaičiuoti tik pagal pareiškėjos paraiškoje subsidijai gauti esančią informaciją.
Teigia, kad 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškėja pateikė VMI užpildytą Klausimyną. VMI, įvertinusi pateiktus duomenis, nustatė, kad 2019 m. gruodžio mėn. — 2020 m. sausio mėn. (2 mėn.) pareiškėjos vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 2 318 Eur. 2020 m. gruodžio mėn. — 2021 m. sausio mėn. pareiškėjos vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 5 741 Eur. Apskaičiuota vidutinė mėnesio apyvarta augo 2,5 karto: ((6 489 + 4 993) : 2) : ((2 978 + 1 658) : 2)) x 100 = 247,67%. VMI pareiškėją apie neatitikimą Aprašo nuostatoms 2022 m. sausio 24 d. informavo pranešimu Mano VMI paskyroje. Pareiškėja 2022 m. vasario 1 d. pateikė paklausimą Nr. GM-4513 VMI išdėstydama pareiškėjos situaciją, kuri atitinka skunde pateiktas aplinkybes. VMI atsakymą į paklausimą pateikė 2022 m. vasario 9 d. pranešimu Nr. RM-4280 Mano VMI paskyroje. Pareiškėja 2022 m. vasario 11 d. paklausimu Nr. GM-6389 pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymu patikslinti 2021 m. gruodžio 9 d. pateikto Klausimyno duomenis. VMI į šį paklausimą atsakė 2022 m. vasario 15 d. pranešimu RM-4969 Mano VMI paskyroje, kuriame nurodė, kad patikslinti duomenys gauti ir pasikeitus Klausimyno duomenims, VMI, norėdama įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu ir nustatyti, ar pagrįstai skirta subsidija, gali pasirinkti inicijuoti operatyvaus patikrinimo ir/ar mokestinės stebėsenos veiksmus pareiškėjos atžvilgiu.
Nurodo, kad VMI, įvertinusi 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjos pateiktus duomenis nustatė neatitikimą tarp pareiškėjos 2022 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. laikotarpio pateiktų PVM deklaracijų ir 2022 m. vasario 15 d. Klausimyne pateiktų duomenų. VMI konsultantas telefonu kreipėsi į pareiškėjos vadovą su prašymu patikslinti PVM deklaracijas arba 2022 m. vasario 15 d. Klausimyne pateiktus duomenis. Vadovas telefoninio pokalbio metu informavo, kad: <...> rašė paklausimus ir iš gautų atsakymų suprato, kad apyvarta klausimyne turėtų būti nurodoma tik iš pagrindinės vykdomos veiklos. Todėl daugiau duomenų nekoreguos. Patikino, kad duomenys iš visų veiklų PVM deklaracijose yra teisingi. Pažymi, kad VMI teiktuose atsakymuose į paklausimus nėra nurodyta, kad apyvarta Klausimyne turėtų būti nurodoma tik pareiškėjos vykdomos pagrindinės veiklos. 2022 m. vasario 9 d. VMI siųstame pranešime RM-4280 Mano VMI paskyroje nurodyta, kad Aprašo 14.1 papunktyje nustatytas vienas iš reikalavimų, privalomų subsidijai gauti, tai — ne mažesnis, kaip 30 proc. ūkinės veiklos vykdytojo apyvartos kritimas konkrečiais Nutarimu apribotais laikotarpiais. Nei Aprašo nuostatose, nei VMI prie FM teiktuose atsakymuose į paklausimus nenurodyta, kad apyvarta skaičiuojama tik pareiškėjos pagrindinės vykdomos ekonominės veiklos.
Teigia, kad 2022 m. gegužės 4 d. pranešimu Nr. (17.17-40) RES-82300 Mano VMI paskyroje VMI pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, informuodama, kad pateikto Klausimyno ir PVM deklaracijų duomenyse pateikiamos apyvartos nesutampa. Taip pat buvo prašoma patikslinti Klausimyne pateiktus duomenis arba PVM deklaracijas iki 2022 m. gegužės 11 d. VMI, iki nurodytos datos negavusi tikslinančios informacijos, pareiškėjos apyvartą vertino mišriu būdu, naudodama Klausimyne pateiktus ir PVM deklaracijose deklaruotus duomenis, prioritetą teikdama PVM deklaracijose deklaruotai bendrai pardavimų vertei, jei PVM deklaracija už vertinamą laikotarpį buvo teikta. 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. R-2216 VMI apie pareiškėjos neatitikimą Aprašo nuostatoms informavo Ministeriją. Rašto kopija 2022 m. gegužės 20 d. pateikta pareiškėjai. 2022 m. gegužės 31 d. Ministras priėmė įsakymą Nr. 4-782, kuriuo nustatyta, kad pareiškėja privalo grąžinti skirtą 1000 Eur subsidiją. Taip pat įsakyme numatyta delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo bei įsakymo apskundimo tvarka.
Pažymi, kad VMI, vykdydama kitas, su subsidijomis susijusias Apraše nustatytas funkcijas, nustatė, kad dėl techninės klaidos pareiškėjai nebuvo išsiųstas pranešimas Mano VMI paskyroje dėl 2022 m. gegužės 31 d. Ministro įsakymo Nr. 4-782. VMI šį pranešimą apie priimtą Ministro įsakymą pareiškėjai pateikė 2023 m. sausio 2 d. Dėl VMI klaidos, pranešime taip pat pažymėta, kad: <...> Atsižvelgdami į tai, kad pranešimas apie Įsakymą Jums išsiųstas pavėluotai, informuojame, kad Įsakyme nurodytas 14 kalendorinių dienų subsidijos grąžinimo terminas, už kurį nebus apskaičiuojami delspinigiai, skaičiuojamas nuo šio pranešimo Jums išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 2 d. Taip pat pažymime, kad laikotarpiui nuo Įsakymo priėmimo iki šio pranešimo išsiuntimo dienos palūkanos pagal Įsakymo 1.2 papunktį nebus skaičiuojamos. <...>. Pabrėžia, kad VMI pripažįsta klaidą dėl pavėluoto pareiškėjos informavimo, bet ėmėsi veiksmų, kad dėl šios klaidos pareiškėja nepatirtų papildomų finansinių nuostolių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, VMI mano, jog pareiškėja buvo tinkamai supažindinta su subsidijų skyrimo ir administravimo tvarka bei neigiamomis pasekmėmis tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pareiškėja neturėjo teisės gauti subsidiją. VMI siųstuose pranešimuose detaliai pateikdavo informaciją apie susidariusią situaciją pareiškėjos atžvilgiu, kelis kartus ragino patikslinti informaciją, jeigu ji nurodyta neteisingai. Po dėl techninės klaidos neišsiųsto pranešimo VMI ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjai nekiltų papildomų finansinių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Ministro Įsakymo, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti išmokėtas subsidijas, kurių bendra suma – 1 000,00 Eur, palūkanas ir delspinigius, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. vasario 8 d. pateikė VMI „Nuo ,,COVID-19“ nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijos paraišką“.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ministras) 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-132 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pareiškėjai skirta 500 Eur subsidija.
Ministras 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-367 ,,Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ skyrė pareiškėjai papildomą 500 Eur subsidiją.
Aprašo 42 punkte nustatyta, jog paskutinį suformuotą tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašą VMI pateikia Ministerijai ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 21 dienos.
Pagal Aprašo 46 punktą, pareiškėjas, gavęs subsidiją, bet norintis jos atsisakyti, apie tai raštu turi informuoti Ministeriją ir grąžinti gautą subsidiją į Ministerijos sąskaitą, iš kurios gauta subsidija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informavimo apie subsidijos atsisakymą dienos. Apie gautus pranešimus ir atliktus grąžinimus Ministerija informuoja VMI ir Konkurencijos tarybą.
Pareiškėja skunde teigė, kad teikiant prašymą subsidijai gauti, nebuvo aiškiai išdėstyta, kokia tvarka Ministerija vertins Bendrovės finansus. Ministerija prašė pateikti duomenis už tris mėnesius, o į kitus laikotarpius neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė ir į naują veiklą (krovinių gabenimas), kadangi ją taip pat dėl pandeminės situacijos teko sustabdyti.
Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašas nenumato Ministerijai pareigos vertinti pareiškėjos pateiktos paraiškos. Šią funkciją įgyvendina VMI, vadovaudamasi Aprašo 33 punkto nuostatomis. Pagal Aprašo 42 punktą, tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašą VMI pateikia Ministerijai ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 21 dienos. Ministras priima sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kaip tai numatyta Aprašo 43 punkte. Įvertinus šias Aprašo nuostatas, darytina išvada, jog Bendrovės pateiktą paraišką subsidijai gauti bei jos apyvartos vertinimą privalo atlikti VMI. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei pareiškėja nurodo skunde, Ministerija neturėjo pareigos vertinti Bendrovės apyvartos vertinimo, kadangi šią pareigą įgyvendina VMI.
Kaip matyti, VMI vertino pareiškėjos vykdomos veiklos laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. ir lygino jį su 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. apyvartomis. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 9 d. klausimyne nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesio apyvarta, eurais 2978; 2020 m. sausio mėnesio apyvarta, eurais 1658; 2020 m. gruodžio mėnesio apyvarta, eurais 6489; 2021 m. sausio mėnesio apyvarta, eurais 4993. Nors pareiškėja skunde nesutinka su tuo, kad buvo vertintas dviejų mėnesių laikotarpis, tačiau pagrindinė pareiškėjos vykdoma veikla (771100 Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma) buvo apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d. (dėl to ginčo byloje nėra), todėl VMI, vadovaudamasi Aprašo 14 punkto nuostatomis, pagrįstai vertino dviejų mėnesių vidutinę apyvartą. Šiuo atveju VMI neturėjo pareigos atsižvelgti į kitus laikotarpius.
Vertinant dviejų mėnesių pareiškėjos vidutinę apyvartą minėtu laikotarpiu matyti, jog ji kilo - 2019 m. gruodžio mėnesio apyvarta – 2978 Eur, 2020 m. sausio mėnesio apyvarta – 1658 Eur, 2020 m. gruodžio mėnesio apyvarta – 6489 Eur; 2021 m. sausio mėnesio apyvarta – 4993 Eur. Pareiškėjos PVM deklaracijoje mokestiniu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. PVM apmokestinti sandoriai sudarė 6489 Eur. Pareiškėjos PVM deklaracijoje mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. PVM apmokestinti sandoriai sudarė 4588 Eur. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjos pateikti VMI duomenys PVM deklaracijose ir Klausimyne nesutampa. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų patikslinusi šiuos duomenis. Pažymėtina, jog pareiškėja turėjo pateikti VMI apyvartą iš visos vykdomos veiklos, o ne tik pagrindinės vykdomos ekonominės veiklos. Be to, kaip matyti VMI atsiliepime nurodyta, kad VMI kreipėsi ir į pareiškėjos vadovą telefonu, tačiau jis atsisakė tikslinti PVM deklaracijas ar klausimyne nurodytus duomenis. Pati pareiškėja pateiktoje paraiškoje buvo patvirtinusi, jog: ,,Suprantu, kad, nurodžiusi neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis) ir jos pagrindu gavusi subsidiją, įmonė privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ir sumokėti 0,03 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos grąžintinos subsidijos sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą dieną.“ Pareiškėja turėjo pareigą nurodyti visą apyvartą iš visų vykdytų veiklų laikotarpiais nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. sausio mėn. ir nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Pati pareiškėja teikdama paraišką įsipareigojo pateikti teisingus duomenis, jai buvo žinoma, jog nurodžius neteisingą informaciją, ji turės grąžinti išmokėtą subsidiją. Atlikus patikrinimą, VMI nustatė pareiškėjos apyvartos neatitikimus PVM deklaracijose ir klausimyne nurodytuose duomenyse. Įvertinus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, jog VMI pagrįstai nustatė pareiškėjos pateiktų duomenų neatitikimus Aprašo nuostatoms, bei juos perdavė Ministerijai 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. R-2216. Pareiškėja nepatyrė Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo, todėl subsidija jai buvo išmokėta nepagrįstai.
Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad centrinis mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėja pateikė informaciją, neatitinkančią Aprašo 14 punkto reikalavimų, turi teisėtą pagrindą šiuos duomenis perduoti Ministerijai, o Ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą, turi pagrindą išieškoti iš pareiškėjos nepagrįstai gautą viso 1 000 Eur sudarančią subsidiją kaip nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad papildomos 500 Eur subsidijos neprašė, tačiau šiuo metu turi grąžinti subsidiją su palūkanomis.
Pareiškėjai papildomai skirta 500 Eur subsidija buvo skirta pagal tą pačią 2021 m. vasario 8 d. paraišką. Sutiktina, jog pareiškėja nesikreipė dėl papildomos subsidijos gavimo, tačiau, kaip nurodė VMI atsiliepime, pareiškėjai skirta 500 Eur subsidija buvo dauginama iš dviejų ir, vadovaujantis 2021 m. balandžio 31 d. Ministro įsakymu Nr. 4-367, pareiškėjai papildomai skirta 500 Eur subsidija.
Pagal Aprašo 46 punktą, pareiškėjas, gavęs subsidiją, bet norintis jos atsisakyti, apie tai raštu turi informuoti Ministeriją ir grąžinti gautą subsidiją į Ministerijos sąskaitą, iš kurios gauta subsidija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informavimo apie subsidijos atsisakymą dienos. Apie gautus pranešimus ir atliktus grąžinimus Ministerija informuoja VMI ir Konkurencijos tarybą.
Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja norėjo atsisakyti dalies gautos subsidijos. Pareiškėja skunde teigia, jog papildomos subsidijos neprašė, bet turi ją grąžinti su palūkanomis, tačiau, kaip matyti, pareiškėjai buvo išmokėta 500 Eur subsidija pagal Ministro 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 4-132 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ ir papildoma 500 Eur subsidija pagal Ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 4-367 ,,Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“. Pareiškėja, vadovaudamasi Aprašo 46 punkto nuostatomis visos išmokėtos subsidijos ar jos dalies, Ministerijai negrąžino (jos neatsisakė), todėl ginčo Įsakymu pagrįstai pareiškėja įpareigota grąžinti visą, jai išmokėtą subsidiją, bei palūkanas ir delspinigius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VMI neinformavo pareiškėjos laiku apie priimtą Įsakymą, tačiau pareiškėja buvo informuota 2023 m. sausio 2 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-208, kuriame nurodyta, jog Įsakyme nurodytas 14 kalendorinių dienų subsidijos grąžinimo terminas, už kurį nebus apskaičiuojami delspinigiai, skaičiuojamas nuo šio pranešimo pareiškėjai išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 2 d. Taip pat VMI minėtame rašte pažymėjo, kad laikotarpiui nuo Įsakymo priėmimo iki šio pranešimo išsiuntimo dienos palūkanos pagal Įsakymo 1.2 papunktį nebus skaičiuojamos. Taigi, galimai dėl techninės klaidos laiku neinformavus pareiškėjos apie priimtą Įsakymą, VMI nurodė, jog jai nebus skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos už laikotarpį, kai pareiškėja nebuvo informuota apie priimtą Įsakymą, kadangi jie bus skaičiuojami nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, jog pareiškėjai delspinigiai ir palūkanos skaičiuojami nuo pareiškėjos informavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 2 d., todėl šiuo aspektu pažeidimas nenustatytas.
Aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įsakymas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Ministerija atliko išsamų VMI pateiktų duomenų vertinimą, t. y. pagrįstai atsižvelgta į VMI pateiktus duomenis apie pareiškėjos PVM deklaracijose ir klausimyne pateiktų apyvartų nesutapimus, bei nustatyta, jog pareiškėjos apyvarta vertinamuoju laikotarpiu augo, kas sudarė pagrindą pripažinti, jog ji neatitiko Aprašo 14 punkto nuostatų. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja ne kartą buvo informuota apie duomenų nesutapimus, prašyta patikslinti pateiktus duomenis. Be to, pati pareiškėja, teikdama 2021 m. vasario 8 d. paraišką, patvirtino, jog supranta, kad nustačius, kad subsidija suteikta Apraše nustatytų reikalavimų neatitinkančiai įmonei arba kad subsidija yra naudojama nesilaikant deklaruotų sąlygų, neteisėtai suteikta subsidija ar jos dalis bus susigrąžinta Apraše nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Ministro Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Įsakymą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl ginčijamas Įsakymas paliekamas nepakeistas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Ministro Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.