- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- 2YT-9533-1212/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00661-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Vegys
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, M. L.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas M. V. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, M. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sūnaus – palikėjo V. L. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario mėnesio pradžioje Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. informavo pareiškėją, kad po jos sūnaus mirties prašymą palikimui priimti padavė valstybės įmonė Turto bankas. Kai dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, paaiškėjo aplinkybė, kad šiam veiksmui atlikti ji yra praleidusi nustatytąjį terminą. Todėl notarė pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji palikimą po sūnaus V. L., mirties faktiškai priėmė pradėjusi valdyti jo turtą.
Pareiškėja patikslintame pareiškime taip pat nurodė, jog 2015 metais pablogėjus jos sveikatai, sūnus V. L., persikėlė gyventi į jos nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir faktiškai iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėja. Mirus sūnui, pareiškėja jį palaidojo ir po jo mirties pradėjo naudotis jam priklausiusiais asmeniniais daiktais t. y. laikrodžiu, fotonuotraukomis, namų apyvokos daiktais, buitine technika (televizoriumi, skalbimo mašina ir kt.), kuriuos jis su savo persikėlimu pas pareiškėją atsivežė iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus buvo vienišas ir palikuonių neturėjo. Po sūnaus mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes po jo laidotuvių ženkliai pablogėjo jos sveikata, o be to, buvo įsitikinusi, kad šį veiksmą galės atlikti be apribojimų, nes yra vienintelė sūnaus pirmos eilės paveldėtoja. V. L. tėvas ir pareiškėjos sutuoktinis P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties žiemos ir šiaip šaltuoju periodu pareiškėja pastoviai eidavo į sūnaus butą, esantį (duomenys neskelbtini) pakūrenti krosnį, kad butas neiššaltų ir neatsirastų pelėsis, nuvalydavo dulkes ir išplaudavo grindis. Iš notarės sužinojusi apie sūnaus kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“ turimą 454,03 Eur skolą už komunalines paslaugas, 2024 m. kovo 25 d. su kreditore atsiskaitė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. L. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su patikslintu pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ (toliau – VĮ Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus V. L.. Byloje nėra duomenų apie palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo priimti faktą ar testamentą. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į Jonavos rajono 4-ojo notaro biurą kreipėsi VĮ Turto bankas, tačiau V. L. paveldėjimo byla buvo sustabdyta 2024 m. kovo 18 d. gavus jo motinos (pareiškėjos) prašymą. Pareiškėja yra palikėjo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suinteresuotas asmuo t. y. palikėjo brolis M. L. dėl palikėjo palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštarauja pareiškėjos patikslintam pareiškimui.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos sūnaus V. L. vardu registruota jo asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys pareiškėjos paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai (UAB „Ignitis“ pateikta informacija apie apmokėtą elektros energiją, UAB „Jonavos paslaugos“ 2024 m. kovo 27 d. pažyma Nr. I-259 apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas ir likutį, komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentas) patvirtina, kad pareiškėja po sūnaus mirties prižiūrėjo jo nekilnojamąjį turtą (be kita ko, sumokėjo 454,03 Eur skolą kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“ už komunalines paslaugas) ir po jo mirties pradėjo naudotis jam priklausiusiais asmeniniais daiktais t. y. laikrodžiu, fotonuotraukomis, namų apyvokos daiktais, buitine technika (televizoriumi, skalbimo mašina ir kt.). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po sūnaus mirties priėmė jo palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja po sūnaus V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnaus V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjai M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.