Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

nuteistajam L. S.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam skirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, L. S. bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti įpareigojimai: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai kad, 2011-04-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisus išlaikymą dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, nuo 2010-06-03 iki U. S. pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas U. S., laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2013-02-28 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent – nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų periodinių įmokų.

Skunde teigiama, kad nuteistasis nukentėjusiajai du kartus perdavė po 10000 Lt, pirmą kartą 2010 m. liepos pradžioje, iki liepos 12 d., laikotarpio nuo 2008-02-01 iki 2010-06-03 išlaikymą, dalyvaujant R. S., po to nukentėjusioji pasirašė raštelį, kad jis jai neskolingas, antrą kartą – 2010 m. liepos pabaigoje 2010-06-02–2013 m. laikotarpio išlaikymą, dalyvaujant O. B.. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi R. L. parodymais, nes jie melagingi, ir neteisingai įvertino O. B. parodymus, nes ji nedalyvavo perduodant pinigus pirmą kartą.

Apelianto nuomone, jo veika negali būti traktuojama kaip vengimas išlaikyti vaiką, nes jis dukters išlaikymui jos motinai 2010 m. liepos pabaigoje perdavė 10000 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis L. S. ir jo gynėja advokatė V. Povilaitienė prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė R. Valančienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino kaltu vengus pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Nors nuteistasis L. S. neigia jo veiksmuose buvus Lietuvos Respublikos BK 164 str. sudėtyje numatytus elementus, nes jis už laikotarpio nuo 2010-06-03 iki 2013-02-28 išlaikymą nukentėjusiajai sumokėjo 10000 litų, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų R. L., A. S. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimu, alimentų įsiskolinimo lentelės duomenimis, Lietuvos darbo biržos, VMI pranešimu, įplaukų į R. L. sąskaitą, Lietuvos pašto pinigų perlaidų kvitų duomenimis. Apeliaciniame skunde L. S. nurodo pinigines lėšas dukters išlaikymui R. L. perdavęs du kartus: 2012 metų liepos mėnesį iki 12 dienos, perduodant dalyvavo jo brolis R. S., ir 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje, dalyvaujant O. B.. Liudytoja R. L. apklausiama teisme patvirtino, kad L. S. yra davęs jai 1000 Lt dar iki teismo sprendimo civilinėje byloje priteisimo, gavusi šią sumą ji pasirašė, kad jis jai neskolingas laikotarpio nuo 2008-02-01 iki 2010-06-03 išlaikymą, t. y. ji atsisakė 9072 Lt įsiskolinimo, kurį prašė priteisti iš L. S. 2010-06-03 ieškiniu Šiaulių rajono apylinkės teismui. R. L. tvirtinimu, duodamas šiuos 1000 Lt, jis buvo su broliu R. S., tai buvo prie Kultūros namų (duomenys neskelbtini). Jokių 10000 Lt iš L. S. ji nėra gavusi. Po teismo sprendimo iš jo yra gavusi nuo 2013 m. lapkričio mėnesio po 200 Lt, 100 Lt, 100 Lt, 100 Lt, nuo 2010-06-03 iki 2013-02-28 vaiko išlaikymui lėšų nemokėjo iš viso. Liudytojos tvirtinimu, nuteistasis be parašo pinigų tikrai nemokėtų (II t., 41 b. l.). Šiuos liudytojos R. L. parodymus patvirtino liudytojas A. S., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme, sutiko duoti parodymus ir nurodė žinojęs, kad sūnus turi dukrą ir jos neišlaiko, nors liudytojas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, ar nuteistasis būdamas Anglijoje ir Lietuvoje teikė išlaikymą vaikui, jis patvirtino girdėjęs nuteistąjį sakant, kad jam reikia padaryti „fiktyvų“ popierių, kad dukters motina pasirašytų, kad gavo pinigus vaiko išlaikymui (II t., 41, 42 b. l.). Nors nuteistojo ir liudytojo A. S. tarpusavio santykiai nėra geri, šios baudžiamosios bylos iniciatorius buvo būtent nuteistojo tėvas A. S., sugretinus bylos duomenis, liudytojos R. L. parodymus, jos 2010-07-12 pasirašytą prašymą panaikinti L. S. įsiskolinimą dėl dukros U. S. 2008-02-01–2010-06-03 laikotarpio išlaikymo, nes L. S. skolą visiškai padengė, patvirtinamas liudytojos R. L. teiginys, kad L. S. pinigų be jos rašytinio patvirtinimo neperduotų, R. L. neigiant antrą pinigų perdavimo faktą 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje, A. S. patvirtinus, kad L. S. siekė iš dukters motinos gauti dokumentą dėl sumokėtų pinigų vaiko išlaikymui, daroma išvada, kad 10000 Lt 2012 metų liepos mėnesio pabaigoje R. L. nebuvo perduoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokiais kitais būdais, nei bankiniais pavedimais, nei per antstolį L. S. lėšų kaltinime nurodyto laikotarpio dukros išlaikymo neteikė, nuo 2010 m. birželio iki 2013 m. vasario yra įsiskolinęs 9900 Lt, paskutinį kartą darbo biržoje buvo registruotas 2006 m. gruodžio mėnesį, darbo santykiai su paskutine darboviete nutrūko 2005-08-25.

Liudytojai R. L., A. S. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismui netikėti liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas L. S. kaltės klausimą dėl vengimo pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti teisingą išvadą, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimu priteisus išlaikymą dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, nuo 2010-06-03 iki U. S. pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas U. S., laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2013-02-28 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Nuteistojo versija, kad jis kartu su liudytoja O. B. perdavė R. L. 10000 litų vertintina kaip pasirinkta kaltinamojo gynybos pozicija, prieštaraujanti teisme nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir paskyrė antrą pagal griežtumą bausmę, numatytą minėto straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimą, nustatydamas jos trukmę, mažesnę už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė savo rūšimi ir trukme nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžio atmesti.