- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-05
- Bylos Nr.
- Ik-294-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01952-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liuda Arlauskienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- UAB „Infomedia“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- J.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui L. M. ir atsakovo atstovui Ovidijui Norvilui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. I., J. M., V. M., A. G., R. M., R. G., L. M., R. M., J. Z., A. K., L. S., O. A., A. Ž., M. L., J. Š. ir D. K. dėl reikalavimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Infomedia“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – atsakovas, VDI Vilniaus skyrius) 2009-10-30 Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 (toliau – Reikalavimas) 3 ir 4 reikalavimus.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius pareiškėjai 2009-10-30 surašė Reikalavimą, kuriame nurodė keturis teisės pažeidimus ir kuriuos įpareigojo pašalinti iki 2009-12-31. bendrovė nesutinka su trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad įmonės darbuotojams už 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. suteikus kasmetines atostogas nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas įstatymų nustatyta tvarka, pažeidžiant Darbo kodekso (toliau – DK) 176 str. 2 d., taip pat, kad įmonės darbuotojams kasmetinės atostogos nėra tęsiamos tiek, kiek delsiama sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas, pažeidžiant DK 176 str. 2 d. Akcentavo, kad su visais atostogauti išleidžiamais darbuotojais įmonė buvo raštu susitarusi, kad atostoginiai darbuotojams bus išmokėti kitu laiku, t. y. vėliau, apie tai atsakovas buvo informuota). Pažymėjo, kad taip elgtis su atostogauti išleidžiamais darbuotojais, t. y. dalį atostoginių darbuotojams išmokėti vėliau, o ne prieš jiems išeinant kasmetinių atostogų, įmonę vertė daryti tam tikros priežastys. Valstybėje, o tuo pačiu ir įmonėje, esant itin sudėtinga ekonominė situacija. Verslo rinkoje, kurioje veikia įmonė labai sumažėjo paslaugų pardavimo apimtys, dėl to bendrovė susiduria su katastrofiniu apyvartinių lėšų stygiumi. Taigi, liepos mėn., kuris daugumai įmonės darbuotojų yra kasmetinių atostogų mėnuo, įmonė negalėjo išmokėti visų darbuotojams priklausančių atostoginių prieš 3 dienas iki atostogų pradžios. Prieš atostogas darbuotojai susirinkimų metu ir individualiai buvo supažindinti su sudėtinga esama situacija, ir jie sutiko, kad esant tokiai padėčiai atostoginiai už kasmetines atostogas būtų mokami dalimis: pirma dalis – prieš atostogas; likusi dalis – atostogų metu. Darbuotojai su tokiu bendru sprendimu buvo supažindinti ir sutiko pasirašytinai. Be kita ko, nurodė, kad daugumos darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis yra nepastovaus dydžio, t.y. susideda iš pagrindinio (fiksuoto) pareiginio atlyginimo ir kintamų priedų (komisinių ir kt. priemokų, priklausančių nuo konkretaus mėnesio įmonės veiklos rezultatų). Todėl tikslus konkretaus mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas tik kito mėnesio pradžioje. Todėl apskaičiuojant ketinančiam išeiti atostogų darbuotojui kito mėnesio atostoginius, reikia apskaičiuoti praėjusio mėnesio tikslų darbo užmokestį. Visų pirma yra skaičiuojamas darbuotojo praėjusio mėnesio darbo užmokestis, o tik tada galima apskaičiuoti atostoginių dydį ir išmokėti atostoginius darbuotojui. Tokios situacijos yra suderinamos su darbuotojais pasirašytinai, t. y. atostoginių išmokėjimas yra nukeliamas su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Tvirtino, jeigu pareiškėja būtų įpareigota įvykdyti Reikalavimą pratęsti įmonės darbuotojams kasmetinės atostogos tiek, kiek uždelsta sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas, įmonė praktiškai atsidurtų ant bankroto ribos, pareiškėja nesugebė įvykdyti darbo inspektoriaus reikalavimų darbuotojams išmokėti atostoginius, praktiškai įmonėje neliktų dirbančių darbuotojų, nes visiems jiems, turėtų būti pratęstos kasmetinės atostogos, o tai reikštų įmonės veiklos sustabdymą/pabaigą, visi įmonės darbuotojai netektų darbo, netektų pajamų tiek valstybės, tiek ir SODROS biudžetai. Ginčo atveju, darbdavys pagrįstai ir tikėjosi, kad tokiu atveju kasmetinių atostogų darbuotojams nereikės pratęsinėti, tokiu būdu darbdavys ir planavosi savo finansinius srautus. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais darbuotojas, kuris nesutiko su vėlesniu atostoginių išmokėjimu, apie tokią savo valią turėjo informuoti darbdavį, kad šis žinotų apie tokius darbuotojų ketinimus, o ne pasirašyti raštišką sutikimą dėl vėlesnio atostoginių jam išmokėjimo. Darbdavys, žinodamas kad ne visi darbuotojai sutinka su tokia atostoginių išmokėjimo tvarka, būtų buvęs priverstas imtis kitų įstatymų numatytų būdų, kaip užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą Tačiau visi įmonės darbuotojai pasirodė sąmoningi ir suprantantys šalyje esančios ekonominė situacijos sudėtingumą, todėl jie ir sutiko su darbdaviu, kad tokiomis priemonėmis būtų išsaugotos jų darbo vietos, kad tokiu būdu būtų užtikrintas jų pragyvenimo šaltinis. DK 176 str. 2 d. nustato bendrą taisyklę, kada kasmetinių atostogų einančiam darbuotojui darbdavys turi išmokėti atostoginius, t. y. ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad yra draudžiama darbo sutarties šalims kitaip susitarti, tai reiškia, kad šiuose santykiuose darbo teisinių santykių dalyviams (darbo sutarties šalims) galioja leidimo metodas/elementas (leidžiama viskas, ko nedraudžia teisė). Jeigu atostoginiai darbuotojams būtų išmokėti vėliau nesant raštiškam darbo sutarties šalių susitarimui dėl to, tuomet be jokios abejonės tokie darbdavio veiksmai pagrįstai būtų kvalifikuotini, kaip pažeidžiantys DK 176 str. 2 d., kurioje aiškiai nustatyta, kad įmonės darbuotojams kasmetinės atostogos tęsiamos tik tuomet, jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės. ginčo atveju šis klausimas buvo darbo sutarties šalių išspręstas abipusio susitarimo būdu. Taigi, išmokant darbuotojams atostoginiu iš darbdavio pusės nebuvo padarytas joks darbo įstatymų ar kitų norminių aktų pažeidimas, todėl VDI Reikalavimo trečiasis bei ketvirtasis punktai yra nepagrįsti. Daro išvadą, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokėtas dėl nuo darbdavio valios nepriklausančių priežasčių ir toks atostoginių darbuotojams išmokėjimas buvo abiejų darbo sutarties šalių raštu suderintas. Taip pat teigė, jeigu teismas padarytų išvadą, kad bendrovei yra privalu įmonės darbuotojams pratęsti kasmetinės atostogas tiek, kiek neva buvo uždelsta išmokėti jiems atostoginius, ir jei nuspręstų mūsų skundo netenkinti, teismo prašė Reikalavime nustatytą pažeidimų prašalinimo terminą pratęsti iki vienerių metų, jį skaičiuojant nuo šio skundo išnagrinėjimo teisme momento.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad patys darbuotojai pageidavo atostogauti pagrinde liepos mėnesį, todėl visiems išmokėti atostoginius prieš atostogas nebuvo finansinių galimybių. Išleisdamas darbuotojus atostogauti jiems pageidaujamu laiku, darbdavys ne pablogino, o pagerino darbuotojų sąlygas. Atostoginiai buvo išmokėti pradėjus atostogauti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 39) nurodė, kad 2009 m. spalio mėnesį VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai atliko UAB „Informedia“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pažeidžiant imperatyviąsias galiojančio DK nuostatas darbo užmokestis už kasmetines atostogas yra mokamas nesilaikant įstatymo nustatytų terminų. Todėl buvo surašytas privalomas vykdyti Reikalavimas, kuris, atsakovo nuomone, buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, Reikalavimas yra teisingas ir objektyvus. Tvirtino, kad DK 176 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Ši norma yra imperatyvi, nes nustato darbdavio pareigą prieš tris kalendorines dienas išmokėti darbuotojui darbo užmokestį už kasmetines atostogas. Minėto straipsnio nuostatos nenumato galimybės susitarti darbdaviui ir darbuotojui dėl kitokios darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimo tvarkos, todėl nei darbuotojo prašymu, nei šalių susitarimu, nei įmonės kolektyvinėje sutartyje ar kitame lokaliame norminiame teisės akte vėlesnis darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimas negali būti nustatomas. Tokie šalių susitarimai pablogina darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato DK nuostatos, todėl yra negaliojantys nuo susitarimo dienos, nes užkerta kelią darbuotojams tinkamai pasirengti kasmetinėms atostogoms ir jų metu pailsėti bei atstatyti darbingumą. Pažymėjo, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių pusė, todėl darbdavys, priimdamas sprendimus, pirmiausia turi vadovautis DK, kitų įstatymų ir norminių teisės aktų nuostatomis, veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo teise, o nustatant tarpusavio teises ir pareigas, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Akcentavo, kad atsakovui kelia abejones ir visiems bendrovės darbuotojams kasmetinių atostogų suteikimo vienu metu pagrįstumas ir atitikimas DK 169 str. reikalavimams, taip pat darbdavio paruoštų visiems darbuotojams prašymų šablonų, dėl vėlesnio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimo, pasirašymo laisvanoriškumo ir savanoriškumo aplinkybės. Darbdavio įgaliotas asmuo privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, nepažeisti darbuotojų ir kitų asmenų teisių ir saugomų interesų, todėl privalėjo laikytis DK 176 str. reikalavimų ir darbo užmokestį už kasmetines atostogas išmokėti jame nustatyta tvarka ir terminais. Darbuotojų prašymai dėl vėlesnio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimo nėra pakankamas pagrindas darbdaviui juos vykdyti ir tokius darbuotojų veiksmus pripažinti jų kaltais veiksmais. Darbuotojo prašymas yra tik jo pageidavimas dėl vienų ar kitų darbo teisinių santykių pasikeitimo, atsiradimo ar pasibaigimo, todėl darbuotojų prašymai, neatitinkantys DK ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, darbdavio turėtų būti motyvuotai atmetami ir nevykdomi. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis įstatymų ir dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarkos, darbuotojų sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais, kaip tai numatyta DK 229 str. Aplinkybių, kad užmokestis už kasmetines atostogas bendrovės darbuotojams buvo sumokėtas vėliau, nei tai įpareigoja DK normos, patvirtina ir pats darbdavys.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š., R. G., J. M. ir A. K. (J.) su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į skundą (b. l. 80, 82, 84, 124-125) nurodė, kad Reikalavimas ginčijamoje dalyje yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad toks darbo inspektorių Reikalavimas įmonei ne tik kad nepagerina įmonės darbuotojų padėties, tačiau priešingai – veda įmonę prie bankroto. Reikalavimo įvykdymas dar labiau pablogintų įmonės finansinę padėtį, o tuo pačiu pablogėtų ir įmonės dirbančiųjų padėtis, tektų mažinti ir darbo vietų skaičių, žmonės prarastų galimybę dirbti ir užsidirbti.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo O. A. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsilipime į skundą (b. l. 85) nurodė, kad Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad įmonėje dirba daug metų ir nė vienais metais nebuvo išmokėta už kasmetines atostogas įstatymų nustatyta tvarka. Visada buvo sudaromas atostogų išėjimo grafikas ir atnešamas pasirašyti. Apie jokius apmokėjimus niekas su darbuotojais nesitardavo, nekalbėdavo ir neklausdavo. Mano, kad iki šių metų įmonė klestėjo, nes visi pardavimo planai buvo įvykdyti, o įstatymų bent 7 metus laikytasi nebuvo. Daugumai darbuotojų mokamas pastovus atlyginimas, tik 3 asmenų atlyginimas turimomis žiniomis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Darbuotojai yra negerbiami, jų nuomonė valdžiai nesvarbi, naudojami tik kaip darbo įrankiai.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. I., V. M., A. G., R. M., L. M., R. M., J. Z., L. S., A. Ž., M. L. ir D. K. atsiliepimo į pareiškėjos UAB „Infomedia‘ skundą nepateikė.
Į teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamo ginčo esmė – ar Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-10-30 Reikalavimo 3 ir 4 punktai yra teisėti ir pagrįsti (b.l.6).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
Nustatyta, kad 2009-10-30 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. Ž. surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0431-0782. Minėtame Reikalavime nurodė, kad jis patikrino darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi UAB „Infomedia“ ir nustatė darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareikalavo toliau išvardytus pažeidimus pašalinti nurodytais terminais. Pareiškėja skunde prašo panaikinti Reikalavimo 3 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus: 3 p. “Įmonės darbuotojams už 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. suteikus kasmetines atostogas nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas įstatymų nustatyta tvarka, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin. , 2002, Nr. 64 – 2569) 176 straipsnio 2 dalį ir 4 p. „Įmonės darbuotojams kasmetinės atostogos nėra tęsiamos tiek, kiek delsiama sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Žin., 2002, Nr. 64 – 2569) 176 straipsnio 2 dalį. Abiejų reikalavimų pažeidimo pašalinimo terminas nurodytas 2009-12-18 (b. l. 6).
DK 32 straipsnyje nustatyta, kad, kaip darbdaviai laikosi šio Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos. 2003-10-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose vykdyti prevenciją pažeidimų, kurie gali atsirasti darbo teisinių santykių srityje bei nurodyta, kad ši prevencija vykdoma kontroliuojant, kaip laikomasi teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus ir darbdavius. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (minėto įstatymo 6 str. 1 p.); konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais (6 str. 20 p.), atlieka kitas jos kompetencijai priskirtas funkcijas.
Iš ankščiau pacituoto Reikalavimo 3 p. nustatytina, kad pažeidimo aprašymas atitinka prie Reikalavimo pridėtiems patikrinimo metu surinktiems įrodymams bei Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu suteiktai Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai. Tačiau nustatytas šio Reikalavimo pažeidimo pašalinimo terminas „2009-12-18“ yra nepagrįstas, nes pagal pridėtus įrodymus įmonės darbuotojams dar iki tikrinimo buvo išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas (b. l.46-48), todėl kaip tai kitaip pašalinti jau padarytą pažeidimą iki nustatyto termino tiesiog nėra galimybės. Tokiu būdu iš Reikalavimo 3 p. šalintinas pažeidimo pašalinimo terminas.
Reikalavimo 4 p. vertintinas kaip individualus darbo ginčas. Sistemiškai įvertinus aukščiau cituotų teisės normų turinį, nuosekliai išplaukia išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos įgalinimai kontroliuojant darbo įstatymų laikymąsi baigiasi ten, kur dėl galimo įstatymo pažeidimo yra kilęs individualus darbo ginčas ir turi būti sprendžiamas privataus asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 sprendimas byloje Nr. A14-498/07, 2006-09-15 nutartis byloje Nr. A2-139/2006). Iš byloje esančių trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatytina, kad tokį ginčą kelią tretysis suinteresuotas asmuo O. A. (b. l. 85). Tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad O. A. ar kuris kitas tretysis suinteresuotas asmuo būtų kreipęsi į pareiškėją ir prašę suteikti jiems pageidaujamu laiku atostogų pratęsimą tiek, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas. Valstybinei darbo inspekcijai įstatymu nustatytos kompetencijos turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymu nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, tai yra iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus; tuo tarpu faktinių individualaus darbo ginčo aplinkybių konstatavimas ir sprendimo priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybinės darbo inspekcijos Reikalavimo 4 p. yra priimtas viešojo administravimo institucijai veikiant ultra vires (viršijant įstatymo suteiktų įgalinimų ribas), todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktais reguliuojančiais ginčo teisinius santykius, teismų praktika, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriaus V. Ž. 2009-10-30 Reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0431 – 0782 3 p. „pažeidimo pašalinimo terminas 2009-12-18“ ir 4 p, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriaus V. Ž. 2009 m. spalio 30 d. Reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0431 – 0782 3 p. dalį „pažeidimo pašalinimo terminas 2009-12-18“ ir 4 p. „Įmonės darbuotojams kasmetinės atostogos nėra tęsiamos tiek, kiek delsiama sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin. , Nr. 64-2569) 176 straipsnio 2 dalį. Pažeidimo pašalinimo terminas 2009-12-18“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.