- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2-6706-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01394-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- D. C., A. C., E. C., I. C., M. C.
- Atsakovas
- L. C.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. C., A. C., E. C., D. C., I. C., M. C. ir M. C., atstovaujamų įstatyminės atstovės (motinos) E. A., ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui L. C. (L. C.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovai (nepilnamečiai vaikai), atstovaujami įstatyminės atstovės (motinos), teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus: i) nustatyti nepilnamečių vaikų D. C., A. C., E. C., D. C., I. C., M. C. ir M. C. gyvenamąją vietą su ieškove; ii) priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikui sukaks 18 metų (pilnametystės); iii) priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 2 583,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesių 10 dienų laikotarpį; iv) nustatyti, kad lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, pervedamos į ieškovės sąskaitą banke nurodant, kad vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teisėmis ieškovė; v) nustatyti, kad vaikų išlaikymui priteistos lėšos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. ieškovų įstatyminė atstovė ir atsakovas santuokos nesudarę, visi 7 vaikai gimė šalims nesant santuokoje. Ieškovų įstatyminė atstovė su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo;
1.2. atsakovas nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. gyvena skyriumi nuo ieškovų įstatyminės atstovės ir vaikų, vaikais nesirūpina ir neteikia vaikams tinkamo dydžio išlaikymo. Atsakovas vengia pareigos vykdymo ir vaikų išlaikymo;
1.3. atsakovas sveikatos problemų neturi ir yra darbingas. Atsakovas turi visas galimybes teikti vaikams išlaikymą, turi visas galimybes uždirbti pajamas ir išlaikyti vaikus. Atsakovas privalo prisidėti prie ieškovų įstatyminės atstovės patiriamų išlaidų vaikams išlaikyti. Atsakovas privalo atlyginti išlaidas, kurias patyrė ieškovė viena išlaikydama vaikus už laikotarpį nuo 2024-09-01 (nes nuo rugpjūčio mėn. pabaigos šalys kartu negyvena ir nuo tada atsakovas vaikams neteikia išlaikymo);
1.4. ieškovų įstatyminės atstovės pajamas sudaro 1 312,74 Eur socialinė pašalpa ir 1 362,20 Eur išmoka vaikams (vienam vaikui 195 Eur) (iš viso 2 674,94 Eur). Ieškovų įstatyminė atstovė registruota Užimtumo tarnyboje, kitų pajamų neturi, nuosavyb4s teise priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Name ieškovų įstatyminė atstovė su vaikais gyveno iki 2024-08-02, tačiau dėl netinkamų gyvenimo sąlygų su vaikais name negyvena. Ieškovų įstatyminė atstovė yra pateikusi prašymą Vilniaus rajono savivaldybei dėl kito gyvenamojo socialinio būsto paskyrimo. Laikinai gyvena (duomenys neskelbtini);
1.5. vieno vaiko mėnesio poreikiai vidutiniškai kas mėnesį sudaro iki 700 Eur. Valstybės vaikui skiriamas išmokas sudaro 195 Eur. Iš atsakovo ieškovų įstatyminė atstovė vienam vaikui prašys priteisti 250 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme momento iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovų įstatyminė atstovė prašys priteisti iš atsakovo po 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2024-09-01 iki 2025-04-10. Vienam vaikui išlaikymo įsiskolinimas sudaro už 7 mėnesių 10 dienų laikotarpį. Įsiskolinimas vienam vaikui už ši laikotarpi sudaro 2 583,33 Eur. Viso 7 atsakovo vaikams įsiskolinimas už 7 mėnesių 10 dienų laikotarpį, sudaro 18 083,31 Eur;
1.6. vaikai lanko ugdymo įstaigas, papildomai lanko papildomo ugdymo būrelius. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti ieškovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, vaistams, vaikų mokslui, laisvalaikiui ir kt. būtinąsias vaikų poreikių tenkinimo išlaidas. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Prašoma vaikų išlaikymui skirta suma yra tik minimali (elementarios išlaidos maistui, aprangai, higienai ir kitos išlaidos). Priteistina suma iš esmės užtikrintų būtiniausius abiejų vaikų poreikius būstui, maistui, drabužiams, higienos reikmenims, vitaminams, vaistams, kitoms būtinoms išlaidoms.
2. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (pa)teikė išvadą dėl ieškovų įstatyminės atstovės ieškinio reikalavimų (2025-05-19 DOK-26940). Išvadoje nurodė, kad: i) teikia išvadą, kad nepilnamečių vaikų geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovų įstatymine atstove (motina); ii) palaiko prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams; iii) neprieštarauja, kad ieškovų įstatyminė atstovė priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise; iv) jei bus įrodyta, kad atsakovas išlaikymo neteikė, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkintas; v) siekiant užkirsti kelią ginčams kilti ateityje reikalinga nustatyti bendravimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. byloje sprendžiamas ieškovų (nepilnamečių vaikų D. C., A. C., E. C., D. C., I. C., M. C. ir M. C.), atstovaujamų įstatyminės atstovės (motinos) E. A., ieškininiame pareiškime (ieškinyje) atsakovui L. C. reiškiamų reikalavimų priteisti nuolatinį periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, o taip pat dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti
4. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
4.1. šalys santuokos nesudariusios, tačiau susilaukė bendrų vaikų: D. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), E. C., gim. (duomenys neskelbtini), D. C., gim. (duomenys neskelbtini), I. C., gim. (duomenys neskelbtini), M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini).
Dėl nuolatinės nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo
5. Ieškovų įstatyminė atstovė nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja (ieškovų įstatymine atstove), t. y. vaikų motina. Atsakovas pozicijos dėl aptarto reikalavimo neteikė. Kadangi oponuojančių pozicijų dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas laiko, jog nepilnamečių nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovų įstatymine atstove (vaikų motina) ieškovų įstatyminės atstovės gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkina aptartą reikalavimą be detalesnių motyvų teismo sprendime. Pasisakytina tik tai, jog Tarnyba reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovų įstatymine atstove neprieštarauja, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovų įstatyminė atstovė neužtikrina (ar negali užtikrinti) tinkamų sąlygų nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam(-ams) vaikui(-ams) (ne)priteisimo
6. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki šalių vaikų pilnametystės.
7. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
8. Atsakovas prieštaravimų ar argumentų (įrodymų), dėl kurių išlaikymo suma galėtų būti mažinama, nepateikė. Esant aptartai situacijai teismas plačiau dėl poreikio priteisti išlaikymą nebepasisako. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
9. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).
10. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje nuo 2025-01-01 yra 1 038 Eur (arba 777 Eur atskaičius mokesčius). Atsakovas vengdamas išlaikyti nepilnamečius vaikus pažeidžia vaikų teises ir kenkia vaikų interesams. Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra (atskaičius mokesčius) bent jau 388,50 Eur (777 Eur / 2).
11. Ieškovų įstatyminė atstovė ieškinyje nurodė, kad vienam vaikui būtinas 250 Eur išlaikymas iš atsakovo. Nustatyta, kad ieškovų įstatyminė atstovė pakankamai išsamiai grindė vaikų poreikius, nurodė atitinkamas išlaidas. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovų įstatyminei atstovei auginant vaikus neabejotinai patiriamos išlaidos. Aukščiau aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog yra pakankamas pagrindas vienam vaikui priteisti po 250 Eur / mėn. periodinį išlaikymą. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti nurodyto dydžio šalių vaikams reikalingo išlaikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į šalių turtinę padėtį bei į tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo 250 Eur / mėn. suma (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis). Nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų specialiųjų poreikių ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų prisidėti prie vaikams teiktino materialinio išlaikymo.
12. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, todėl ieškovų įstatyminės atstovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos laikytinas pagrįstu. Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 250 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie E. A. (nepilnamečių vaikų D. C., A. C., E. C., D. C., I. C., M. C. ir M. C. motinos) teikiamo išlaikymo vaikams ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaiko poreikius, skirtus maistui, būstui, aprangai, vaistams, laisvalaikiui ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo
14. Vienas iš ieškovų įstatyminės atstovės ieškinio reikalavimų – priteisti 2 583,33 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui (laikotarpis nuo 2024-09-01 iki 2025-04-10, t. y. už 7 mėnesių 10 dienų laikotarpį) neteikto išlaikymo, skaičiuojant po 250 Eur / mėn. Atsakovas prieštaravimų, kad išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja, nepateikė.
15. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip ir tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Visgi, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (vaikų tėvui, kuris negyvena su nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, nutarties 47 punktas).
16. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, sprendžia, kad ieškovų įstatyminės atstovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2024-09-01 iki 2025-04-10 (7 mėnesiai 10 dienų) atsakovas nepilnamečiams vaikams išlaikymo iš esmės neteikė. Teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.
17. Visgi, atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo vienam vaikui sumą bei prašomą laikotarpį, sprendžia, jog ieškovų įstatyminės atstovės prašoma priteisti 2 583,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma vienam vaikui pagrįsta tik iš dalies. Teismo paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimo suma vienam vaikui už nurodytą laikotarpį sudaro 1 833,33 Eur ((250 Eur x 7 = 1 750 Eur ) + (10 x (250/30 d.) = 83,33 Eur ). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog ieškovų įstatyminės atstovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas po 1 833,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)
18. Ieškovų įstatyminė atstovė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:
18.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovų įstatyminė atstovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki šio sprendimo priėmimo dienos teismui nepateikė pažymos dėl valstybės patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovų įstatyminei atstovei.
19. Ieškovų įstatyminė atstovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kuris apmokestintinas 437 Eur dydžio žyminiu mokesčiu 250 Eur x 7 reikalavimai x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 2 583,33 Eur kiekvienam vaikui (iš viso 18 083,31 Eur) išlaikymo priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas iš viso 375 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Tai reiškia, jog ieškovų įstatyminė atstovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 812 Eur žyminį mokestį (437 Eur + 375 Eur).
20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“.
22. Nustatyta, kad ieškinys patenkintas iš dalies: i) reikalautas 250 Eur išlaikymas vaikams priteistas; ii) reikalautas 2 583,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistas iš dalies, priteisiant po 1 833,33 Eur (kas sudaro 70,97 proc.). Tai reiškia, jog iš esmės buvo patenkinta 86,57 proc. ieškinio reikalavimų.
23. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovų įstatyminė atstovė už ieškinio reikalavimus, minėta, būtų turėjusi sumokėti 812 Eur žyminį mokestį. Kadangi buvo tenkinta 86,57 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai turėtų būti priteisiamas 702,95 Eur žyminis mokestis. Visgi, teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovui tenka finansinė našta išlaikyti 7 (septynis) nepilnamečius vaikus, o byla nebuvo sudėtinga, sprendžia aptartas išlaidas sumažinti iki 100 Eur (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais 83 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 ir 7 dalys).
24. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas neaktualus.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,74 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis), todėl priteistinos iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai.
Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties
26. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nėra, ieškovų įstatyminė atstovė taip pat neprašo jos nustatyti, todėl teismas sprendžia, kad šalys dėl bendravimo tvarkos sutaria gražiuoju, todėl bendravimo tvarka teismo sprendimo nenustatytina.
27. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.
28. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.
29. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovų įstatyminės atstovės E. A. turtinėmis pretenzijomis atsakovui L. C., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies ieškovų D. C., A. C., E. C., D. C., I. C., M. C. ir M. C., atstovaujamų įstatyminės atstovės (motinos) E. A., ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-3188) reikalavimus atsakovui L. C. (L. C.);
nustatyti nepilnamečių D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovų įstatymine atstove E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų įstatyminės atstovės E. A. gyvenamojoje vietoje;
priteisti iš atsakovo L. C. (L. C.) nuolatinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2025 m. balandžio 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
priteisti iš atsakovo L. C. (L. C.) nepilnamečiams vaikams D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 833,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. balandžio 10 d.;
nustatyti, kad lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, pervedamos į ieškovų įstatyminės atstovės E. A. sąskaitą banke;
pavesti nepilnamečių vaikų D. C., A. C., E. C., D. C., I. C., M. C. ir M. C. įstatyminei atstovei (motinai) E. A. tvarkyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise;
nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams nuolatinio periodinio išlaikymo;
priteisti iš atsakovo L. C. (L. C.) į valstybės biudžetą 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį);
išaiškinti atsakovui, kad Lietuvos Respublikai (valstybei) priteistos išlaidos (žyminis mokestis) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, nurodant įmokos kodą – 5660;
priteisti iš atsakovo L. C. (L. C.) Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 9,74 Eur (devynių eurų ir 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
išaiškinti atsakovui, jog priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu;
nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.