Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo IĮ „Aujama – credit“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, skolininkui R. S. dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus ir veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas IĮ „Aujama – credit“ (toliau taip pat – išieškotojas) vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/12542 prašo panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2025-07-15 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria antstolis netenkino išieškotojos IĮ „Aujama – credit“ prašymo dalies apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir priimti naują sprendimą – šią prašymo dalį patenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/12542, užvestoje pagal išieškotojo IĮ „Aujama-credit“ pateiktą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-12-31 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. S. antstolis 2025-07-15 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-25-159-39687 nurodė, jog skolininkui R. S. su sutuoktine I. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta, sutuoktiniai šiai dienai neturi jokio registruoto turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, ir tęsdami priverstinį skolos išieškojimą reguliariai tikrins skolininko turtinę padėtį bei nustatę, kad skolininkas turi turto ar pajamų (tame tarpe ir bendrosios nuosavybės teise priklausomo turto ar pajamų), imsis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame antstolio rašte nurodyti argumentai yra nelogiški. Pažymėjo, kad, jei konkrečiu momentu skolininkas ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ar pajamų neturi, tai nėra pagrindas netaikyti apribojimų skolininko sutuoktinės sąskaitoms pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad jei CPK 689 straipsnio nuostatos būtų aiškinamos taip, kad galima apriboti disponavimą lėšomis sąskaitose, tik tuo atveju, kai jose yra lėšų, būtų apskritai neįmanoma užtikrinti išieškotojo interesų, nes, objektyviai nėra žinoma, kada sąskaitose gali atsirasti tokių lėšų. Be to, tai sudarytų sąlygas piktnaudžiauti skolininkui ir/ar jo sutuoktiniui ir išvengti apribojimų padarinių, jiems organizuojant pinigų judėjimą būtent taip, kad antstolis nespėtų apriboti disponavimo į banko sąskaitas patekusiomis lėšomis.

Suinteresuotais asmenimis kiti kreditoriai netraukti, kadangi antstolio patvarkymo jie neskundė. Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Daugiau prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/12542 užvestoje pagal išieškotojo IĮ „Aujama – credit“ pateiktą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-12-31 išduotą vykdomąjį raštą vykdomas priverstinis 500 Eur skolos, 30,80 Eur pelno palūkanų, 6 Eur administravimo mokesčio, 45 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,04 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininko R. S. išieškotojo IĮ „Aujama – credit“ naudai. Skolininkas nereguliariai dirba, gauna pinigines lėšas (el. vykd. b. 28-30 l.), iš kurių antstolis išieškojęs padengė dalį vykdymo išlaidų (el. vykd. b. 31-32 l. ir kt.). Skolininkas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų ar registruotų kilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neturi. 2026-06-26 antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje gautas išieškotojo IĮ „Aujama – credit“ prašymas dėl skolininko sutuoktinės disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo, skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio arešto ir skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Išieškotojas prašyme nurodo, kad žinomais duomenimis skolininkas šiuo metu darbo pajamų negauna, lėšų sąskaitoje neturi, kito asmeninio turto neturi, bet yra sudaręs santuoką, todėl atsižvelgiant į tai, išieškotojas prašo areštuoti skolininko turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, ir nustatyti jos dalį bendrame turte (el. vykd. b. l. 415-417). Antstolis Andrius Liaškovas 2025-07-10 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-159-38921 prašė kredito įstaigų pateikti skolininko sutuoktinės I. S., priklausančių (-ios) sąskaitų (-os) išrašus (-ą) nuo 2025-01-01, iš kurių matyti, kad Revolut klientų bazėje I. S. neregistruota, Paysera I. S. turi 2 sąskaitas, iš jų vienoje yra 4,40 Eur, tačiau nėra vykdomos jokios finansinės operacijos (el. vykd. b. 424, 428-430 l.). Iš antstolių informacinės sistemos (AIS) nustatyta, kad I. S. atžvilgiu yra vykdomi priverstiniai skolos išieškojimai 59 vykdomosiose bylose, iš jų 4 antstolio Andriaus Liaškovo vedamos vykdomosios bylos, taikomos 59 priverstinio piniginių lėšų nurašymo priemonės, tačiau jos nėra veiksmingos nuo pat jų taikymo pradžios, nėra išieškota net dalis priverstiniuose nurodymuose nurašyti pinigines lėšas nurodytų sumų (el. vykd. b. 439-451 l.). Patikrinus LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, nustatyta, kad I. S. nedirba, kitų pajamų negauna (el. vykd. b. 452 l.). Antstolis Andrius Liaškovas ir kiti antstoliai nuolat atlieka skolininko ir jo sutuoktinės turto užklausas, tačiau nenustatyta, kad skolininkas ar jo sutuoktinė turėtų turto, atlikta 161 užklausa (el. vykd. b. 453-455 l.). Antstolis Andrius Liaškovas 2025-07-15 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-25-159-39687 pranešė išieškotojui, kad R. S. su sutuoktine I. S.bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausančio turto nenustatyta. Sutuoktiniai šiai dienai neturi jokio registruoto turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Tęsiant priverstinį skolos išieškojimą reguliariai tikrins skolininko turtinę padėtį. Nustatęs, kad skolininkas turi turto ar pajamų (taip pat ir bendrosios nuosavybes teise priklausomo turto ar pajamų), imsis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų (el. vykd. b. l. 419-420; 425). 2025-07-17 buvo gautas skundas dėl antstolio veiksmų, prašant panaikinti antstolio 2025-07-15 raštą „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria antstolis netenkino išieškotojo IĮ „Aujama – credit“ prašymo dalies, apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis esančiomis kredito mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir priimti naują sprendimą – šito prašymo dalį tenkinti (el. vykd. b. l. 435-437).

Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Priverstinio vykdymo veiksmai yra išvardinti CPK 624 straipsnio 2 dalyje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Vykdydamas teismo sprendimus antstolis privalo laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik išieškotojo bet ir skolininko teisės ir teisėti interesai.

Jeigu išieškotojas nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu raštu to prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Pirmiausia išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jei išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, jų nesant, išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus nurodytą CPK 664 straipsnio 4 ir 5 dalyse (CPK 664 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Išieškotojas šioje byloje nenurodė antstoliui, iš kokio turto pirmiausia išieškoti. Tai reiškia, jog antstolis turėjo diskreciją pats pasirinkti, iš kokio turto išieškoti pirmiausiai, laikantis CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Visgi tam, kad nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, reikia nustatyti, kad sutuoktiniai faktiškai turi atitinkamą turtą. Priešingu atveju, turto, kurio nėra, areštas būtų neefektyvi priemonė, kuria iš esmės nėra užtikrinami išieškotojo interesai, ir yra didinamos vykdymo išlaidos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 130 p.), taigi neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo principų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko sutuoktinės I. S. atžvilgiu antstolio kontoroje yra vykdomos dar 4 vykdomosios bylos ir jose jau yra taikomi apribojimai sąskaitoms kredito įstaigose. Pažymėtina, kad skolininko sutuoktinės sąskaitoms kredito įstaigose yra taikomi ne tik antstolio Andriaus Liaškovo, tačiau ir kitų antstolių, VSDFV, Šiaulių apylinkė teismo ir Šiaulių apygardos prokuratūros apribojimai (el. vykd. b. l. 439-451). Taip pat, vienintelėje skolininko sutuoktinės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4,40 Eur likutis, tačiau šiai sąskaitai yra taikomi Šiaulių apygardos prokuratūros apribojimai ir išieškojimai iš šių lėšų nėra galimi. Taigi, faktiškai net nėra sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto ir pajamų, kuriame būtų galima nustatyti turto dalį ir iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą.

Išieškotojas taip pat teigia, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsniu, turėtų apriboti skolininko sutuoktinės disponavimą visomis lėšomis, net ir nustatęs, kad konkrečiu metu skolininko sutuoktinės sąskaitose lėšų nėra, tačiau jos gali atsirasti ateityje.

CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Apribojimo nurodymas – nurodymo teikėjo elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas nurodymas apriboti skolininko teisę disponuoti piniginėmis lėšomis kredito įstaigos (-ų) sąskaitoje (-ose) ar Turto arešto aktų registro perduoti duomenys, susiję su skolininkui taikomu disponavimo piniginėmis lėšomis kredito įstaigos (-ų) sąskaitoje (-ose) apribojimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 48-2359) (toliau – Nuostatai) 4.1 p.). Antstoliui pateikus kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis), neberašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Jei bendrą turtą sudaro vien tik piniginės lėšos – naudojimasis šiuo turtu gali būti apribojamas antstoliui per antstolių informacinę sistemą į PLAIS pateikiant apribojimo nurodymą.

Per PLAIS apribojus skolininko sutuoktinės lėšų naudojimą ir nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis turėtų galimybę pateikti PLAIS nurodymą nurašyti pinigines lėšas. Visgi minėtas veiksmas nėra savitikslis, PLAIS neformuoja nurašymo nurodymų kredito įstaigai, jei kredito įstaigos pateiktų piniginių lėšų likutis skolininko sąskaitoje nepakankamas Nuostatų 10.10.1 papunktyje nurodytam PLAIS palaikymo mokesčiui sumokėti (Nuostatų 10.0.3 p.). Kitaip tariant, jei skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje nėra piniginių lėšų (kaip nustatyta ir šiuo atveju), PLAIS neformuos nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir procesas nutrūks. Todėl PLAIS pateikiami antstolio nurodymai apriboti ir/ar nurašyti skolininko sutuoktinės pinigines lėšas (kurių nėra), taip pat neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo kriterijų.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad antstolis reguliariai tikrina skolininko ir jo sutuoktinės turtinę padėtį. Dalis vykdymo išlaidų yra padengta iš skolininko piniginių lėšų. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis savo pareigas vykdo aplaidžiai ar netinkamai. Todėl neabejotina, kad antstoliui nustačius, jog skolininkas ir/ar jo sutuoktinė turi turto ar pajamų, antstolis imsis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl atsisakymo atlikti veiksmus ir antstolio veiksmų nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo IĮ „Aujama – credit“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, skolininkui R. S. dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus ir veiksmų.

Išsiųsti nutarties kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.