Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ir atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10860-235/2015 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl kompensacijos už palikimo dalį priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 18 notarų biuro notarė G. K., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 16 376,38 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią po M. M. ir I. M. likusią ½ palikimo dalį, priteisti iš atsakovės 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė prašė pripažinti atsakovę nesąžininga bylos šalimi, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis, ir skirti jai 500 Eur baudą, pusę baudos sumos priteisiant ieškovei, taip pat skirti 50 Eur baudą AB „Swedbank“ už teismo reikalavimo nevykdymą.Nurodė, kad jos seneliai iš tėvo pusės buvo mirusieji I. M. ir M. M.. Ieškovės tėvas M. M. mirė (duomenys neskelbtini) jo palikimą paveldėjo ieškovė. Atsakovė priėmė visą senelių palikimą, o 2013 m. gruodžio 6 d. paveldėtą butą pardavė tretiesiems asmenims už 150 000 Lt sumą. Ieškovės teigimu, ji turi teisę į ½ dalį lėšų, gautų pardavus paveldėtą butą. Ieškovės įstatyminė atstovė iš atsakovės gavo 20 358,40 Lt, todėl ieškovė dar turi teisę į 15 825,30 Eur (54 641,60 Lt) kompensaciją (75 000 Lt – 20 358,40 Lt).Atsakovė R. M. su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko, kad iš jos būtų priteista 9 479,07 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią ½ dalį lėšų, gautų realizavus paveldėtą butą. Prašė sumažinti ieškovės reikalaujamos priteisti kompensacijos dydį pačios ieškovės pripažinta 7 000 Lt (2 027,34 Eur) suma, ½ dalimi lėšų, investuotų į buto remontą, t. y. 2 896,20 Eur, ir ½ dalimi buto išlaikymo išlaidų, t. y. 1 422,69 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 901,77 Eur kompensacijos už palikimo dalį.Teismas nustatė, kad mirus M. M. tėvams (ieškovės J. M. seneliams iš tėvo pusės), jų palikimą paveldėjo ir ieškovė J. M.. Atsakovė R. M. pagal susitarimą su ieškovės įstatymine atstove priėmė visą palikimą ir 2013 m. gruodžio 6 d. paveldėtą butą pardavė tretiesiems asmenims už 150 000 Lt sumą. Ieškovės įstatyminė atstovė pripažino, kad iš atsakovės yra gavusi dalį kompensacijos – 20 358,40 Lt. Be to, 2014 m. birželio 28 d. teismo posėdyje dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo civilinėje byloje Nr. 2-22309-466-2014 ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog R. M. lėšomis buvo apmokėti mirusiųjų įsiskolinimai bei palaidoti seneliai ir ieškovės tėvas, buvo sutarta, kad jai bus išmokėta 7 000 Lt mažesnė suma, nei yra verta ieškovės dalis. Taip pat ji patvirtino, kad atsižvelgus į išdėstytą bei į tai, kad jai grąžinta 20 000 Lt, kompensacijos suma yra ne 54 641,60 Lt, kaip nurodo ieškinyje, o lygiai 50 000 Lt.Taigi teismas sprendė, kad vadovaujantis pačios ieškovės duotais parodymais minėtoje byloje atsakovė pagrįstai prašo sumažinti ieškovės reikalaujamą kompensuoti sumą 7 000 Lt arba 2 027,34 Eur.Be to, teismas sprendė, kad atsakovei investuojant į buto remontą (ką pripažino ir ieškovė), atsakovė pardavė butą ne už 110 000 Lt, kaip buvo tariamasi su ieškove, o už 150 000 Lt. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai prašo teismo sumažinti ieškovės reikalaujamą sumą 10 000 Lt (20 000 Lt – investuotos lėšos į butą remontą / 2 = 10 000 Lt), t. y. 2 896,20 Eur. Nors atsakovė ir nepateikė rašytinių įrodymų dėl buvusio sutarimo tarp jos ir ieškovės, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovė, anot teismo, pagrįstai prašo sumažinti ieškovės reikalaujamą 15 825,30 Eur kompensacinę sumą ieškovės pačios pripažinta 7 000 Lt arba 2 027,34 Eur suma; ½ dalimi lėšų, investuotų į buto remontą, t. y. 2 896,20 Eur.Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas sumažinti kompensaciją ½ dalimi turėtų buto išlaikymo išlaidomis, t. y. 1 422,69 Eur, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad liudijimai palikimui priimti ieškovei buvo išduoti tik 2014 m. spalio 22 d. Be to, per visą laiką nuo buto paveldėjimo iki jo pardavimo juo realiai disponavo atsakovė, per tą laiką paveldėtą butą galėjo naudoti savo nuožiūra, pvz., nuomoti ir kt. Jokių įrodymų, kad ieškovė trukdė atsakovei disponuoti paveldėtu butu, nėra.Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovei priteistina kompensacija turi būti: 75 000 Lt – 20 358,40 Lt – 10 000 Lt – 7 000 Lt = 37 641,6 Lt arba 10 901,76 Eur.Ieškovės reikalavimus pripažinti atsakovę nesąžininga, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi, ir skirti jai 500 Eur baudą, taip pat skirti 50 Eur baudą AB „Swedbank“ už teismo reikalavimo nevykdymą teismas atmetė kaip nepagrįstus.Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo nesąžininga, teigdama, kad paveldėtas butas po jo remonto nebuvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Pateikti į bylą mokėjimai už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 metų, teismo vertinimu, neįrodo, kad paveldėtas butas buvo nuomojamas – komunalinėmis paslaugomis galėjo naudotis ir butu tuo metu disponavusi atsakovė, darant šio buto remontą ir pan. Tai viena iš priežasčių, kodėl ieškovei priklausanti kompensacija nėra mažinama buto išlaikymo kaštais. Be to, atsakovė neneigė, kad gavo kompensaciją už palikėjų laidotuvių išlaidas bei dalį jų pensijos, kuri skiriama mirus asmeniui, kuris gaudavo senatvės pensiją. Teismas nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d. ieškovo atstovui buvo išduotas liudijimas dėl teisės gauti įrodymus iš UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Tačiau teismo išduotas liudijimas buvo pateiktas ne UAB „Swedbank investicijų valdymas“, o AB „Swedbank“, taigi kitam juridiniam asmeniui, todėl ieškovės atstovo reikalavimas skirti baudą AB „Swedbank“ yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą – sumažinti priteistą kompensaciją iki 9 479,08 Eur, priteisti iš ieškovės 189 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu nesumažinti ieškovei priklausančio palikimo dalies atsakovės turėtomis buto išlaikymo išlaidomis (1 422,69 Eur). Sprendimo motyvai dėl kompensacijos nesumažinimo atsakovės turėtomis buto išlaikymo išlaidomis yra pernelyg abstraktūs, neatitinkantys byloje nustatytų konkrečių aplinkybių. Paveldėtas butas buvo parduotas beveik po dvejų metų po atsakovės tėvų mirties, nes, pirma, paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas tik 2012 m. gegužės 2 d.; antra, dėl atsakovės vyro užimtumo pagrindinėje darbovietėje buto remontas užtruko iki 2013 metų vasaros pabaigos; trečia, ilgai truko buto pardavimo procesas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo buto paveldėjimo iki pardavimo butu naudojosi pati arba jį nuomojo, todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl buto pagerinimo jis buvo parduotas už didesnę kainą (dėl ko padidėjo ir ieškovei priteistos kompensacijos suma), bei į tai, kad ieškovė nesikreipdama dėl paveldėjimo teisės liudijimo įstatymo numatytais terminais pati prisiėmė riziką dėl galimų nesusipratimų bei išlaidų ateityje, iš jos priteistina pusė buto išlaikymo sumos. Be to, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą atsakovei.Atsiliepimu į atsakovės R. M. apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovės apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Ieškovė siūlė atsakovei išspręsti kylantį ginčą neteisminiu keliu, tačiau atsakovė į ieškovės siūlymą, kuris būtų sumažinęs buto išlaikymo išlaidas, neatsakė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 metų rudens butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims, atsakovė buto išlaikymo išlaidų nepatyrė.Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš UAB „Diginet LT“ 2012 m. balandžio-gegužės mėnesiais UAB „Diginet LT“ valdomame tinklalapyje adresu www.aruodas.lt patalpintų nekilnojamojo turto agentūros „InPro Group“ skelbimų pilnus tekstus ir skelbimų nuotraukas (užsakymai Nr. 1-1103727, Nr. 1-1133145) bei sutarčių, kurių pagrindu UAB „Diginet LT“ patalpino nekilnojamojo turto agentūros „InPro Group“ skelbimus pagal užsakymus Nr. 1-1103727, Nr. 1-1133145. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiamas teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis dėl teisinių motyvų nebuvimo.Nagrinėjama byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir nagrinėtina pagal CPK XIX skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas.Susitarimui dėl 7 000 Lt išlaidų atlyginimo teismas ex officio privalėjo taikyti CK 1.80 straipsnio nuostatas ir pripažinti jį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Minėtas sandoris savo turiniu ir apimtimi neužtikrina tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo (CK 3.163 str. 1 d.) bei yra priešingas vaiko turtinėms teisėms bei turtiniams interesams (CK 3.186 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktiškai jos patirtų išlaidų dydį, bei nepagrįstai reikalavo mažinti kompensaciją už negautą palikimą išlaidų, kurios nesusijusios su palikėjų laidotuvėmis, dydžiu. Teismas neatsižvelgė į ieškovės dubliko argumentą, kad atsakovė, kaip palikėjų kreditorė, praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Be to, minėtas susitarimas prieštarauja Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkto ir 12 straipsnio nuostatoms, sudarytas pažeidžiant CK 3.85 straipsnio 2 dalį. Teismas neatsižvelgė į CK 6.46 straipsnio 1-2 dalies nuostatas; kad atsakovė, nors ir pripažino dalies ieškinio reikalavimo pagrįstumą, savo prievolės apeliantei pripažįstamu prievolės dydžiu nėra įvykdžiusi.Atsakovės nurodyta palikėjų laidojimo išlaidų suma nėra visiškai pagrįsta leistinais įrodymais ir iš dalies nėra susijusi su ieškinio reikalavimu. Atsakovės patirtos išlaidos ieškovo tėvo laidotuvėms nėra susijusios su ginčo palikimu ir kompensacijos už palikimą dydžio nustatymu. Atsakovė nurodė, kad jai turi būti atlygintos ieškovės tėvo ir palikėjų laidojimo bei palikėjų kapo priežiūros išlaidos, tačiau teismui pateikė rašytinius įrodymus – Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos laidojimo paslaugų centro kasos pajamų čekius, patvirtinančius patirtas išlaidas palikėjų laidotuvėms 6 577,80 Lt sumai. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės pateiktas įrodymas – UAB „Olivino Gabras“ sutarties kopija, nepatvirtina užsakytų kapavietės sutvarkymo paslaugų apmokėjimo fakto, nes nėra pateikta jokių paslaugų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, o pati sutartis nėra patvirtinta pelno siekiančio juridinio asmens antspaudu. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės faktiškai gautas kompensacijas iš valstybės už palikėjų laidojimą ir kitą palikimo dalį, apie kurią ieškovė nebuvo informuota (I. M. sukaupta senatvės pensija).Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas buto remonto išlaidas.Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su atsakovės po palikėjų mirties iš valstybės gauta laidojimo išlaidų kompensacija ir po I. M. mirties likusio palikimo – AB „Swedbank“ sukauptos senatvės pensijos, taip pat kitų ieškovės argumentų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Teismo išvada, kad buto komunalinės paslaugos galėjo atsirasti atsakovei disponuojant butu, prieštarauja atsakovės paaiškinimams dėl buto nenaudojimo. Tuo tarpu teismo argumentas, kad komunalinėmis paslaugomis galėjo būti naudojamasi buto remonto metu, prieštarauja logikai ir byloje esantiems įrodymams. Ieškovė nurodė, kad butas po jo remonto pabaigos, t. y. nuo 2012 metų rudens, buvo išnuomotas Vilniuje studijuojantiems asmenims, o atsakovės pateikti komunalinių paslaugų duomenys, jų rūšis bei apimčių pastovumas patvirtina aplinkybę, kad bute pastoviai gyveno tretieji asmenys. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nuslėpė nuo paveldėtojos pajamas, gautas naudojantis paveldėtu palikimu.AB „Swedbank“ bankas visiškai kontroliuoja ir valdo UAB „Swedbank investicijų valdymas“, todėl AB „Swedbank“ bankui pateiktas prašymas, adresuotas UAB „Swedbank investicijų valdymas“, laikytinas tinkamai įteiktu pastarajam. Be to, AB „Swedbank“, atsakydamas į ieškovės atstovo pateiktą teismo liudijimą, nurodė, kad teismo prašomus rašytinius įrodymus turi, tačiau jų nepateiks tol, kol jam nebus sumokėta 14,48 Eur suma už prašomus pateikti duomenis. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad AB „Swedbank“ turėjo duomenis apie savo valdomos ir pilnai kontroliuojamos bendrovės UAB „Swedbank investicijų valdymas“ klientus.

Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės – atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl piniginės kompensacijos už tenkančią palikimo dalį dydžio nustatymo.Byloje nustatyta, kad šalys lygiomis dalimis paveldėjo palikėjų I. M. ir M. M. turtą. Paveldėtą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovė pardavė tretiesiems asmenims už 43 443,00 Eur (150 000 Lt), todėl ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jai tenkančios palikimo dalies (½) piniginę kompensaciją. Ieškovė patvirtino, kad iš atsakovės gavo 5 896,20 Eur (20 358,40 Lt), todėl likusi ieškovei tenkančios kompensacijos suma yra 15 825,30 Eur ((43 443,00 Eur / 2) – 5 896,20 Eur = 15 825,30 Eur).Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti 9 479,07 Eur kompensacijos. Atsakovė teigė, kad kompensacijos dydis turėtų būti sumažintas ieškovės pripažinta 2 027,34 Eur suma, 2 896,20 Eur buto remonto išlaidų ir 1 422,69 Eur buto išlaikymo išlaidų, iš viso – 6 346,23 Eur suma.Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad nagrinėjama byla turėtų būti priskirta šeimos bylų kategorijai ir nagrinėtina pagal CPK XIX skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas.CPK 375 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Tai, kokios bylos yra laikomos šeimos bylomis XIX skyriaus prasme, yra išvardyta kitose šio skyriaus skirsniuose, t. y. santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) (antrasis skirsnis), tėvystės (motinystės) nustatymas (trečiasis skirsnis), tėvystės (motinystės) nuginčijimas (ketvirtasis skirsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (penktasis skirsnis). Taigi nagrinėjama byla – dėl piniginės kompensacijos už palikimo dalį priteisimo – nepriklauso CPK XIX skyriaus reglamentuojamų šeimos bylų kategorijai, atitinkamai šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos jos nagrinėjimui nėra taikomos.Apeliaciniame skunde ieškovė neneigia, kad tarp šalių – ieškovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės, ir atsakovės – buvo sudarytas susitarimas sumažinti ieškovei tenkančios piniginės kompensacijos dydį 2 027,34 Eur suma. Tačiau teigia, kad teismas turėjo ex officio šį susitarimą pripažinti niekiniu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), kas reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi šalis (šalys), yra niekinis, privalo jį pripažinti negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas – sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir taip pažeidžiamas viešasis interesas bei nereikia rinkti papildomų įrodymų. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-62/2003).Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad teismas jį galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 1, 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).Šalių susitarimas sumažinti kompensacijos už palikimą dydį kitos šalies (atsakovės) patirtų palikėjų bei ieškovės tėvo laidojimo išlaidų suma, taip pat padengtų skolų dydžiu savaime neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, priešingai, atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principus bei šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tuo tarpu tai, ar susitarimas nėra negaliojantis dėl sutartos sumos dydžio, papildomai neišnagrinėjus ir neįvertinus su susitarimo dydžiu susijusių aplinkybių bei įrodymų, negali būti nustatyta, ir tą tiesiogiai patvirtina ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji ginčija atsakovės turėtų išlaidų dydį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei nepareiškus reikalavimo pripažinti minėtą susitarimą negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva nagrinėti šio susitarimo galiojimo klausimo, nes susitarimo buvimo niekiniu aplinkybė byloje nebuvo (nėra) akivaizdi.Kadangi pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti kompensacijos dydį 2 027,34 Eur suma, rėmėsi būtent šalių sudaryto susitarimo faktu, teisėjų kolegija dėl ieškovės argumentų, susijusių su pareiga atlyginti laidojimo išlaidas ir laidojimų išlaidų dydžiu, nepasisako, nes jie šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.Teisėjų kolegija taip pat nevertina ieškovės argumentų, susijusių su palikėjo I. M. sukauptos senatvės pensijos, kaip paveldimo turto, priėmimo aplinkybėmis, kadangi jie išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.Minėta, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo sumažinti ieškovei tenkančios kompensacijos dydį taip pat buto remonto ir išlaikymo išlaidų suma (½ šių išlaidų), tačiau jokių savarankiškų reikalavimų (priešieškinio forma) dėl šių išlaidų priteisimo byloje nebuvo pareiškusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašymas sumažinti kompensacijos dydį buto remonto ir išlaikymo išlaidomis iš esmės reiškia prašymą taikyti šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl savarankiškų reikalavimų dėl minėtų išlaidų priteisimo pareiškimas byloje buvo būtina sąlyga tam, kad teismas, įvertinęs abiejų reikalavimų pagrįstumą, galėtų juos įskaityti, t. y. sumažinti kompensacijos dydį buto remonto ir išlaikymo išlaidų suma (CPK 143 str. 2 d. 1 p.). Atsakovei tokių reikalavimų nepareiškus, teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti atsakovės patirtų buto remonto ir išlaikymo išlaidų klausimo ir remdamasis jomis sumažinti prašomos priteisti kompensacijos dydį.Dėl išdėstytų priežasčių, t. y. nesant byloje pareikštų atitinkamų materialiųjų teisinių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškovės argumentų, kuriais ji ginčija buto remonto išlaidas, taip pat atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais ji ginčija teismo motyvus nesumažinti kompensacijos dydžio buto išlaikymo išlaidų suma, o ieškovės apeliacinį skundą tenkina iš dalies – padidina ieškovei iš atsakovės priteistą kompensacijos sumą iki 13 797,96 Eur, t. y. 2 896,20 Eur suma, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino kompensacijos dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kartu atsakovei išaiškinama, kad šis procesinis sprendimas nekliudo jai kreiptis į teismą dėl minėtų buto remonto ir išlaikymo išlaidų priteisimo iš ieškovės bendra tvarka.Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovės prašymai dėl baudų skyrimo: atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o AB Swedbank – už teismo reikalavimo nevykdymą.Pagal CPK 95 straipsnį, pagrindas skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra atvejai, kai šis asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Taigi CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos taikymui teisiškai reikšmingas yra būtent asmens procesinis elgesys, t. y. asmens sąžiningumas kaip žmogiškoji savybė (tiek, kiek jis nepatenka į minėtus procesinius atvejus) nėra vertinamas, taip pat asmuo pagal CPK 95 straipsnį negali būti baudžiamas už jam nepalankių faktų nepripažinimą ir/ ar jų neįrodinėjimą.Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą procesinį dokumentą (kaip minėta, atsakovė jokių savarankiškų reikalavimų byloje nebuvo pareiškusi, o tai, kad ji siekė mažesnės sumos iš jos priteisimo, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis), taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisingai taikė procesinės teisės normas.Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais remdamasis teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo AB Swedbank. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia fakto, kad jai išduotą teismo liudijimą ieškovė pateikė ne jame nurodytam teisės subjektui (juridiniam asmeniui). Aplinkybė, kad UAB „Swedbank investicijų valdymas“ yra antrinė banko įmonė, nereiškia, kad jos atžvilgiu išduotą teismo liudijimą šalis gali savo nuožiūra teikti ne šiai įmonei, o jos motininei bendrovei, juo labiau, negavusi iš motininės bendrovės teismo liudijime nurodytų dokumentų, prašyti teismo skirti jai už tai baudą.Ieškovė apeliaciniame skunde ir 2015 m. spalio 16 d. prašyme prašė apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus ir išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti (arba išreikalauti) įrodymus. Vienais iš šių įrodymų ieškovė siekia įrodyti, kad paveldėtas butas buvo nuomojamas tretiesiems asmenims (t. y. kad atsakovė, ieškovės teigimu, buvo nesąžininga), kitais – aplinkybes, susijusias su buto remontu. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu ieškovei priteista kompensacija buvo padidinta (t. y. nesumažinta atsakovės nurodyta buto remonto išlaidų suma), o aplinkybė, kad butas buvo nuomojamas, jai pasitvirtinus, neįrodytų atsakovės piktnaudžiavimo būtent procesinėmis teisėmis, teismas ieškovės prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo/ išreikalavimo atmeta kaip teisiškai nereikšmingus nagrinėjamos bylos išsprendimui.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Ieškovė už ieškinį sumokėjo 241 Eur, be to, turėjo 550 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme; 234 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 450 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Ieškovės ieškinys patenkintas 84 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 664,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ((791 Eur x 84 proc.) / 100 proc. = 664,44 Eur), o atsakovei iš ieškovės – 72 Eur bylinėjimosi išlaidų ((450 Eur x 16 proc.) / 100 proc. = 72 Eur). Be to, valstybei iš ieškovės priteisiama 37,44 Eur atidėto žyminio mokesčio, o iš atsakovės – 196,56 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1, 3 d.).Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, yra 9,30 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovės priteisiama 7,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-335 įsakymu, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatytą minimalią valstybei priteisintą bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl iš ieškovės nepriteisiama.Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 164 Eur, o atsakovė – 42,68 Eur.Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 53 proc., atsakovės – atmestas. Taigi proporcingai patenkintų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 86,92 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ((164 Eur x 53 proc.) / 100 proc. = 86,92 Eur).Išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovei nepriteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą advokato padėjėjui atstovauti klientams apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovei J. M. iš atsakovės R. M. priteistos kompensacijos dydį iki 13 797,96 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13 797,96 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 96 ct) kompensacijos už ieškovei tenkančią po M. M. ir I. M. likusią ½ palikimo dalį ir 664,44 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės reikalavimus pripažinti atsakovę nesąžininga bylos šalimi, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis ir skirti atsakovei 500 Eur baudą bei skirti „Swedbank“, AB 50 Eur baudą už teismo reikalavimo nevykdymą atmesti.

Priteisti atsakovei R. M. iš ieškovės J. M. 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. M. valstybės naudai 37,44 Eur (trisdešimt septynis eurus 44 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. M. valstybės naudai 196,56 Eur (šimtą devyniasdešimt šešis eurus 56 ct) žyminio mokesčio ir 7,81 Eur (septynis eurus 81 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Priteisti ieškovei J. M. iš atsakovės R. M. 86,92 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 92 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.