Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-148-174/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
AN2-148-174/2018
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00018-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-148-174/2018Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00018-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 6.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė D. U. surašė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-288-2018 už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino J. Ž. ir R. R. ir 2018-02-05, apie 13.30 val., leido dirbti apdailos darbus statomame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais R. M., nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų darbo pradžią, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tokie R. M. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimu R. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta 500 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino J. Ž. ir R. R. ir 2018 m. vasario 5 d., apie 13.30 val., leido dirbti apdailos darbus statomame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. M., nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų darbo pradžią, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo R. M. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, 500 eurų dydžio bauda, ir paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Nurodo, kad 2018 m. kovo 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai išnagrinėjo R. M. administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-95-58/2018, iškeltą dėl šio piliečio įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė R. M. 500 eurų baudą.

Institucijos nuomone, pažeidėjui R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.

R. M. padarytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl Administracinių nusižengimų kodekse šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų.

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio eurų iki penkių tūkstančių eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo Palangos teismo rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrė penkių šimtų eurų baudą. Institucijos nuomone, tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga R. M. padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. M. – šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota, neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų, ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, nėra.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus skunde pažymima, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simboline nuobauda – penkių šimtų eurų bauda – ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – administracinį nusižengimą padaręs asmuo bus skatinamas daryti naujus administracinius nusižengimus, nes teismo paskirta administracinė nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda.

Institucijos skunde pažymima, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aplinkybės, jog pažeidėjas pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, Institucijos teigimu, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

Dėl išvardytų motyvų Institucija prašo paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M. už padarytą administracinį nusižengimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nors Institucija prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nėra, tačiau Institucija kelia pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – individualizavimo klausimą.

Šiuo atveju Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius nesutinka su pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu ir mažesnės baudos negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali skyrimu administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Plungės apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirdamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui R. M. mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, – 500 eurų, šį savo sprendimą dėl administracinės nuobaudos švelninimo pažeidėjui motyvavo tuo, kad R. M. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie tai, kad jis būtų baustas administracine tvarka, nėra. Plungės apylinkės teismo vertinimu, R. M. administracinį nusižengimą padarė dėl žinių trūkumo, darbuotojo, tvarkančio buhalteriją ir finansus, neturėjimo, be to, apie darbo pradžią buvo vėluojama pranešti nežymiai – tik vieną darbo dieną, su darbuotojais darbo sutartys įdarbinimo metu buvo sudarytos. Šios aplinkybės, Plungės apylinkės teismo nuomone, leidžia spręsti, kad šis administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis ir R. M. ateityje tokių nusižengimų nedarys. Įvertinęs visa tai, taip pat atsižvelgdamas į R. M. nurodytas aplinkybes, kad jo turtinė padėtis prasta, nekilnojamojo turto jis neturi, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, Plungės apylinkės teismas padarė išvadą, kad R. M. net ir paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą – 1 000 Eur dydžio baudą, ji būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir jos paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukeltų neadekvačių pasekmių, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti jam 500 Eur dydžio baudą.

Su tokiomis Plungės apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Kaip minėta, R. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis skundžiamu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, penkių šimtų eurų bauda už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino J. Ž. ir R. R. ir 2018-02-05, apie 13.30 val., leido dirbti apdailos darbus statomame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais R. M., nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų darbo pradžią, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais administraciniais nusižengimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išvardyta, vertindamas nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius nusižengimus pagal jų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie administraciniai nusižengimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad Plungės apylinkės teismo nustatytos ir skundžiamame nutarime įvardytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios R. M. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti pažeidėjui mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidėjo R. M. gailėjimąsi nusižengus ir faktinių aplinkybių pripažinimą pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be pagrindo priskyrė aplinkybėms, ypatingai teigiami bylojančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M., apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino ir pasiaiškindamas dėl padaryto nusižengimo nurodė, jog J. Ž. ir R. R. įdarbino tik vasario 5 d. vakare, nes norėjo pažiūrėti, kaip jie dirba, bei pateikė su šiais asmenimis 2018 m. vasario 2 d. pasirašytas darbo sutartis (b. l. 14, 15), kurių 5 punkte, nustatančiame papildomas darbo sutarties sąlygas, nurodyta: „išbandymo laikotarpis iki 2018-05-02– darbdavio iniciatyva.“, tačiau, kaip matyti iš R. R. ir J. Ž. 2018 m. vasario 5 d. rašytinių paaiškinimų (b. l. 7, 8), pateiktų Valstybei darbo inspekcijai netrukus po atlikto patikrinimo statomame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kur patikrinimo metu minėtoje statybvietėje jie buvo rasti dirbantys apdailos darbus, pastarieji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti kur kas anksčiau, t. y. R. R. nurodė: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbu nuo 2017 gruodžio 15 d.“ (b. l. 7), J. Ž. nurodė: <...> dirbu dvi savaites UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl darbo užmokesčio tariaus su savo brigadininku R. <...>.“ (b. l. 8).

Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. pateikė į bylą su J. Ž. ir R. R. 2018 m. vasario 5 d. pasirašytas darbo sutartis, tačiau, kaip matyti iš šių asmenų Valstybei darbo inspekcijai iš karto po atlikto patikrinimo pateiktų rašytinių paaiškinimų, akivaizdu, kad faktiškai jie dirbti pradėjo kur kas anksčiau, nei su šiais asmenimis buvo sudaryta darbo sutartis.

Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. pateiktas pasiaiškinimas, kad J. Ž. ir R. R. įdarbino tik 2018 m. vasario 5 d. vakare, nes norėjo pažiūrėti, kaip jie dirba (nors, kaip matyti iš pacituotų minėtų asmenų paaiškinimų, jie dirbti pradėjo kur kas anksčiau – R. R. iki darbo sutarties pasirašymo faktiškai jau dirbo daugiau nei pusantro mėnesio, o J. Ž. – dvi savaites), neatitinka realios situacijos. Taigi akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė akivaizdžiai melagingą versiją dėl R. R. ir J. Ž. darbo pradžios.

Šių duomenų kontekste skundžiamą nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad apie darbo pradžią buvo vėluojama pranešti nežymiai – tik vieną darbo dieną, su darbuotojais darbo sutartys įdarbinimo metu buvo sudarytos, neatitinka byloje surinktais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo administracinės nuobaudos švelninimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas, aiškindamas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nebuvo nuoširdus, proceso metu pateikė melagingą versiją dėl R. R. ir J. Ž. darbo pradžios, darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais pažeidėjas siekia sumenkinti savo padaryto nusižengimo pavojingumą, laikyti jį mažareikšmiu, yra linkęs vengti atsakomybės ir savo elgesio nevertina pakankamai kritiškai.

Nenustatyta, kad pažeidėjas būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą, priešingai, savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimai dėl nelegalaus darbo kito.

Įvertinus tai, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko atitinkamai daugiau nei pusantro mėnesio ir dvi savaites, jo apimtys ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo maži. Būtina atsižvelgti bei vertinti ir tai, kad tuo taip pat buvo pažeisti darbuotojų teisėti interesai. Darbuotojams buvo atimta galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Tai, kad darbuotojams buvo užkirstas kelias pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, negali būti vertinam kaip nedidelė žala, rodanti ypatingai mažą veikos pavojingumą.

Be to, skiriant nuobaudą būtina vadovautis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais nuobaudos tikslais.

Įvertinus aptariamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, tokiu teisės pažeidimu daromą naudą darbdaviui, darytina išvada, kad mažesnio nei sankcijoje įtvirtintas minimumas, dydžio bauda, – 500 eurų, kurią paskyrė Plungės apylinkės teismas, šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta ir Valstybinės darbo inspekcijos apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji administracinė nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais bei žala, kuri daroma nelegaliai įdarbintam darbuotojui, todėl skiriant tokią baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus pažeidimus.

Skundžiamame Plungės apylinkės teismo nutarime nurodomos aplinkybės apie neva mažesnį nei įprastinis rūšinį R. M. veikos pavojingumą, duoda pagrindą tik individualizuoti nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra perpus mažesnė nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Kartu pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pažeidėjo R. M. turtinė padėtis prasta, nekilnojamojo turto jis neturi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų bylioje nėra, todėl neaišku, kuo remdamasi teismas padarė išvadą, kad R. M. turtinė padėtis yra prasta. Kita vertus, aplinkybė, kad pažeidėjo finansinė padėtis yra sunki (nors taip patvirtinančių duomenų, kaip minėta, pažeidėjas teismui nepateikė), negali būti laikoma išskirtine, kuriai egzistuojant asmuo gali pažeidinėti įstatymus, leisti dirbti neįdarbintiems ir socialiniu draudimu nedraustiems darbuotojams, taip iškreipiant darbo rinką ir konkurencines sąlygas, ir dėl šios priežasties tikėtis mažesnės administracinės nuobaudos – baudos – paskyrimo. Pažymėtina ir tai, jog pats pažeidėjas, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, atitinkamo rašytinio prašymo ir jo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kaip tai numato ANK 675 straipsnis, teismui nepateikė. Taigi vien deklaratyvūs teiginiai apie sunkią finansinę padėtį negali būti pakankama priežastis skirti pažeidėjui R. M. už padarytą administracinį nusižengimą mažesnio dydžio baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. M. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, paskirdamas 500 eurų baudą, t. y. lygią pusei įstatymo sankcijoje nustatytos minimalios baudos, skyrė pažeidėjui pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam nusižengimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo ir priimamas naujas nutarimas, R. M. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirta bauda didinama iki ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios –1 000 eurų – baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – R. M. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1 000 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Miliuvienė