Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, S. R. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tai yra alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 21 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti iš S. R. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio VW CADDY, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1970 Eur (vieną tūkstanti devynis šimtus septyniasdešimt) eurus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

4. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones skyrimo būtinumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, įvertinus S. R. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes (tyčia vairavo automobilį neblaivus), bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta tik nuteistajam paskyrus draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Nuteistojo S. R. apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonė – draudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu.

9. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienų iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Iš BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio 1 dalies nuostatų lingvistinio ir sisteminio aiškinimo matyti, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise – nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024). Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, bei S. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėjų kolegija vertina, kad būtent BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju yra tinkama ir proporcinga. Pažymėtina, jog būtent naudojantis specialia teise S. R. padarė nusikalstamą veiką, iš ko darytina logiška išvada, kad būtent uždraudimas tokia teise naudotis, taip užkertant kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, yra adekvati baudžiamojo poveikio priemonė.

10. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi apeliantas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė S. R. buvo paskirta pagrįstai.

11. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą, jog S. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendimą paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant žymiai trumpesnį nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. artimą minimaliam terminui, apylinkės teismas grindė tuo, kad padarytas pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas, apeliantas vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nekoordinuotiems judesiams, taip keldamas realų pavojų kitiems asmenims ir transporto priemonėms. Atsakant į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos termino nustatymo, vertino ir teigiamai S. R. charakterizuojančias aplinkybes, šeiminę padėtį, tai, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą nuteistasis įvykdė pirmą kartą, jis neteistas, yra baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad S. R. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui.

12. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. R. vairavo transporto priemonę neblaivus, kuomet jo neblaivumas siekė 1,56 promiles. Nusikaltimas nors ir nesunkus, tačiau keliantis didelę grėsmę eismo saugumui, galintis sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Sėsdamas neblaivus už vairo, apeliantas visiškai ignoravo galimas neigiamas pasekmes, o tai parodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors materialinė žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, tam, kad tokie atvejai nepasikartotų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010).

13. Atsakant į skundo argumentus dėl S. R. deklaruojamo būtinumo sutrumpinti jam draudimo vairuoti transporto priemones terminą, teisėjų kolegija pažymi, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto poreikius atitinkančio, t. y. trumpesnio nei 2 (dvejų) metų draudimo naudotis specialia teise termino, nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą. Atkreiptinas S. R. dėmesys, jog transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujantis ypač atidaus ir atsakingo jos valdytojo elgesio, tuo tarpu jos vairavimas būnant neblaiviam kelią neabejotiną ir realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek turtui, ką apeliantas, turėdamas itin ilgą vairavimo stažą, turėtų žinoti. Nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų – kad jis vairuotų transporto priemones tik būdamas blaivus, kelyje būtų ypatingai dėmesingas, elgtųsi atsargiai ir atsakingai, bei nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels nepatogumų S. R., vis dėlto, tai nėra priežastimi sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, S. R. taps sunkiau ir nepatogiau nuvykti į darbo vietą ir jos objektus, pasirūpinti savo motina, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad S. R. iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga profesiniais tikslais, tinkamai rūpintis savo motinos sveikata ir priežiūra, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, apelianto asmenybei bei proporcinga pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai. Juo labiau, sutinkant su prokuroro atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą argumentais, pažymėtina, kad S. R. nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino, gailisi, jį teigiamai charakterizuojančių duomenų visuma, jau buvo įvertinta paskiriant jam ne pačią griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, bei atidedant jos vykdymą, kas neabejotinai palengvina nuteistojo padėtį ir leidžia jam iš esmės be jokių apribojimų, išskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, toliau dirbti, rūpintis artimaisiais ir pan.

15. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentus, kad uždrausdamas S. R. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apylinkės teismas nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė yra mažesnė nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis, įtvirtintas BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatytas terminas nelaikytinas per griežtu. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, dėl ko Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.