Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-07 · Byla Nr. Ik-785-281/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
Ik-785-281/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02212-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Adm. byla Nr. I-785-281/2010
(Proceso Nr.3-61-3-02212-2009-1)Procesinio sprendimo kategorija 26., 38. (S)
Sprendimas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010-10-07Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimti nagrinėti pareiškėjo R. A. skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos (toliau – Kanceliarija) kanclerio G. K. 2009-11-09 raštą Nr.(l D-3624)-2D-6491 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2009-12-11 sprendimą Nr.3R-233(2009/04-4R-336) bei įpareigojimo Kanceliariją pareiškėjo prašymą perduoti jame nurodytam adresatui, kad šis pagal savo kompetenciją jį išnagrinėtų ir priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b.l. 1-2, 3-9, 43).

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus skunde paaiškino, kad skundžiamame sprendime Komisija visiškai be jokio reikalo nurodė, kad „Komisijai teisės aktais nepriskirta kompetencija tirti Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos (9 str. 2 d. 1 p.), o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Prezidento galimo neveikimo“.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos byloje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, esantys įrodymai liudija, kad jis su prašymais iš tikrųjų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, o atsakymus į prašymus jam pateikė Kanceliarija. Taigi, faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo tai, jog, nors pareiškėjas kreipėsi į Prezidentę, jo teises ir interesus pažeidė Kanceliarija, pateikdama atsakymą ir tokiu būdu užkirsdama kelią jam gauti atsakymą iš kompetentingo asmens, kuriam ir buvo adresuojami prašymai. Galimas Lietuvos Respublikos Prezidentės neveikimas yra sąlygotas Kanceliarijos veiksmų. Nagrinėjamu atveju skundas nėra susijęs su Prezidento veikla LR administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 2 d., LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 29 str., 16 str. 2 d. prasme, todėl Komisija iš esmės nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepriskirtinas jos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Komisijos sprendimas turi būti panaikintas.

Kanceliarijos kancleris 2009-11-09 raštu Nr. (l D-3624)-2D-6491 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau - Raštas), pats sugalvojęs, kad pareiškėjo „netenkina Užsienio reikalų ministerijos atsakymas (...) ir šio prašymo nagrinėjimas“, bei nurodęs, kad „Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (...) privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyto įstatymo viršenybės principo (...)“, atėmė pareiškėjo teisę, kad jo prašymą išnagrinėtų kompetentingas subjektas, kuriam ir buvo pateiktas prašymas.

Lietuvos Respublikos Prezidentei buvo pateiktas prašymas, kuriame keliami klausimai yra susiję su LR Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais LR Prezidento įgaliojimais.

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme yra nustatyta, kad Kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Kanceliarijai vadovauja Kanceliarijos kancleris, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir struktūrą tvirtina Respublikos Prezidentas (13 str. 1 d., 3 d., 4 d.). Tą patį nustato ir Nuostatų 1 punktas.

Vadovaudamasi Nuostatais, patvirtintais Respublikos Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr.2K-490, Kanceliarija, vykdydama jai pavestus uždavinius, be kita ko, organizuoja dokumentų valdymą Prezidento kanceliarijoje ir užtikrina dokumentų saugojimą bei jų perdavimą teisės aktų nustatyta tvarka valstybės archyvui (6.6. p.), taip pat organizuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Prezidento kanceliarijoje (6.11. p.). Prezidento kanceliarijos organizacinę valdymo struktūrą sudaro: Prezidento kanceliarijos kancleris, Prezidento kanceliarijos kanclerio pavaduotojai, struktūriniai padaliniai, Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai (Nuostatų 10 p.). Prezidento kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai pavaldūs Prezidento kanceliarijos kancleriui, o Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai pavaldūs Respublikos Prezidentui (Nuostatų 17 p.). Kancleris vadovauja Kanceliarijai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir atsako už Prezidento kanceliarijos veiklą, pavestų uždavinių įgyvendinimą bei savo funkcijų ir pareigų vykdymą (Nuostatų 18 p.).

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Kanceliarijos kanclerio 2009-08-12 įsakymu Nr.25A-276, 4 p. nustato, kad Kanceliarijoje nagrinėjami rašytiniai, žodiniai ir įstatymų nustatyta tvarka elektroniniu būdu pateikti prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais ar priskirti Kanceliarijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Kanceliarijos vardu gautų asmenų prašymų priėmimą ir nagrinėjimą bei jų aptarnavimą „vieno langelio“ principu organizuoja Kanceliarijos priimamasis (toliau - priimamasis), kuris be kita ko, priima ir registruoja rašytinius asmenų prašymus Kanceliarijos kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos gautų dokumentų registre, patikrina, ar pateikti reikalingi dokumentai, prireikus paprašo asmens pateikti papildomus dokumentus (Taisyklių 21.1. p.), nagrinėja asmenų prašymus, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais ar priskirti Kanceliarijos kompetencijai, ir rengia į juos atsakymus (Taisyklių 21.5. p.).

Tai, kas išdėstyta, rodo tai, kad Kancleris, viršydamas savo įgaliojimus, savo 2009-08-12 įsakymu Nr.25A-276 visiškai neteisėtai ir nepagrįstai pasisavino ir perdavė Kanceliarijos priimamajam teisę nagrinėti prašymus, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais. Be to, teisės aktais galėtų būti nustatyti atvejai kada Respublikos Prezidento pavedimu, nurodant atsakyme tokio pavedimo datą ir numerį atsakymą pareiškėjui pateikia kitas valstybės tarnautojas, o šiuo konkrečiu atveju tokia teisė Prezidento kanceliarijos kancleriui, juolab Kanceliarijos Priimamajam, nėra suteikta.

Taisyklių 4 p., 21.5. p., kurie nustato, kad prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitu įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, nagrinėjami Kanceliarijoje (priimamajame) akivaizdžiai prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str., LR Prezidento įstatymo 13 str. 1 daliai.

Taisyklių 35. p. nustato, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui informaciją apie asmenų prašymų nagrinėjimą bei juose keliamus klausimus teikia Kancleris ar jo įgaliotas asmuo, bet Komisijai nebuvo pateikta jokių duomenų, jog šis reikalavimas yra įvykdytas.

LR Konstitucijos 77 str. 2 d. nustato, kad Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, t. y. Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai yra įtvirtinti ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bet ir įstatymuose. Be to, LR Konstitucijos 5 str. nustato, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (1 d.), kad valdžios galias riboja Konstitucija (2 d.), kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 d.). Todėl Komisija skundžiamame sprendime visiškai neteisėtai nepagrįstai nurodo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. nėra numatyta Lietuvos Respublikos Prezidento pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus ar teikti atsakymus į pastarųjų prašymus.“

Komisija skundžiamame sprendime, iškreipdama realią padėtį, visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad „duoti privalomus nurodymus ar įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą atsakyti į pareiškėjų prašymus kompetencija Prezidento kanceliarijai teisės aktais nesuteikta“, nes ir pats Kanceliarijos kancleris skundžiamame Rašte pripažįsta, kad „privalo laikytis LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyto įstatymo viršenybės principo“, - o šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (1 d. 1 p.), t. y. pripažįsta tai, kad kompetencija Kanceliarijai teisės aktais turi būti suteikta. Šiuo konkrečiu atveju Kanceliarijai jokiais teisės aktais nėra suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl pateiktų prašymų, kuriuose keliami klausimai yra susiję su LR Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais. Pagal aukščiau išdėstytus teisės aktus Prezidento kanceliarija, kaip valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą turi pareigą organizuoti Respublikos Prezidento sprendimo priėmimą, bet neturi jokios teisės už Respublikos Prezidentą priimti sprendimą (galbūt, yra galimi tam tikri atvejai, kai atskiru Respublikos Prezidento pavedimu sprendimą priimtų kitas kompetentingas subjektas, bet tai ir turėtų būti pažymėta pareiškėjui pateikiamame atsakyme).

Tai, kas aukščiau išdėstyta, vienareikšmiai rodo tai, kad į pateiktus prašymus, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, atsakymą ir turi duoti Respublikos Prezidentas, - o ne valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą, juolab, - ne jos vadovas, kuris tik spėlioja apie tai, kas netenkina pareiškėjo, ar priimamasis, kurie - nė vienas šiuo konkrečiu atveju neturi kompetencijos. Tokiu būdu, atsakovas dirbtinai sukūrė situaciją dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės galimo neveikimo.

ABTĮ 90 str. nustato, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Todėl Komisija skundžiamame sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti skundžiamą instituciją atlikti tokius veiksmus.

Taip pat Komisija skundžiamame sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad „taip pat pažymėtina, kad 2009-10-16 kreipimusi R. A. Prezidento kanceliarijai nepateikė jokių reikalavimų. Prezidento kanceliarijos 2009-11-09 raštas pareiškėjo teisių ir saugomų interesų nepažeidė bei naujų pareigų nesukūrė“.

Pareiškėjo Prašymuose nurodyti trūkumai valstybės tarnyboje iki šio momento nėra visiškai ištaisyti, o Komisija, net iš esmės pakeisdama jai paduoto skundo dalyką, atsisakė nurodyti šiuos trūkumus pašalinti.

ABTĮ 111 str. 1 d. nustato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 str. 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą (ABTĮ 111 str. 2 d.). Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis (ABTĮ 111 str. 3 d.). Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 112 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos posėdžiui, kuriame buvo priimtas skundžiamas Komisijos sprendimas, vadovavo Komisijos narė, pirmininkaujanti posėdžiui, J. M.. Be to, paruošti medžiagą Komisijos posėdžiui ir pranešti apie bylą turėjo Komisijos narė L. P., bet Komisijos posėdžio metu pranešėju buvo Komisijos narys V. Š.. Komisijos pirmininkas A. G. ir Komisijos narė L. P. apskritai nedalyvavo šiame Komisijos posėdyje. Tai, kas išdėstyta, rodo tai, kad Komisijos narys be Komisijos pirmininko pavedimo galėjo duoti pavedimus kitam Komisijos nariui arba Komisijos narys galėjo pats be jokio pavedimo prisiimti pareigą.

„Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras“, - nustato Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 7 str. 1 dalis. Tai, kad įstatyme nustatyta, jog Komisijos pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia teisingumo ministras, rodo jo išskirtinį statusą lyginant jį su kitais Komisijos nariais. Įstatyme nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, nei paskyrimo tvarka, nei jo kompetencija, nei atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui.

Todėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Komisijos nuostatai), patvirtintų LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533, 50 p. 2 d. („Kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių“), pagal turinį ir reguliavimo apimtį, prieštarauja nurodytai Įstatymo straipsnio daliai, juolab, kad nėra nustatyti atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui bei pavaduojančiojo Komisijos nario kompetencija. Neturi likti nepastebėta ir tai, kad Komisijos Nuostatų prieštaravimą įstatymui, pagal reguliavimo apimtį, rodo ir tai, kad Komisijos pirmininko tokiu būdu paskirtas vienas iš Komisijos narių akivaizdžiai negali įgyti visų Komisijos pirmininko teisių ir pareigų (nuostatuose nėra nustatyta tokiu būdu paskirto Komisijos nario įgaliojimų apimtis), nurodytų Komisijos nuostatuose.

Komisijos nuostatuose nėra nustatyta, o yra akivaizdu, kad pavaduojantysis negali įgyti visų pavaduojamojo teisių ir pareigų, tokiu būdu paskirto Komisijos nario įgaliojimų apimtis, kuri galėtų būti nurodyta, pvz., ir Komisijos pirmininko įsakyme paskirti vieną, iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių, bei nėra nustatyti atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui.

Taip pat kelia abejonių ir Komisijos nuostatų 17 p. 2 d., kuri nustato, kad skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 p. (punktas nustato tai, ką turi daryti Komisijos pirmininkas) nurodytus klausimus, dėl to, kad, ar be Komisijos pirmininko pavedimo narys gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos, pagal Komisijos nuostatus, gali atlikti pirmininkas. Tai yra aktualu bendru atveju ir šiuo konkrečiu atveju, nes Komisijos pirmininko ir Komisijos nario, kuris turėjo paruošti medžiagą, Komisijos posėdyje nebuvo ir Komisijos narys be Komisijos pirmininko pavedimo galėjo duoti pavedimus kitam Komisijos nariui arba Komisijos narys galėjo pats be jokio pavedimo prisiimti pareigą. Duomenų apie Komisijos pirmininko ir Komisijos nario pirmojo pranešėjo buvimo vietą skundo priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu Komisija nepateikė. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad teisinis (ir įstatyminis, ir poįstatyminis) reguliavimas yra nepilnas.

LR konstitucinio teismo įstatymo 64 str. nustato, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

Teismas negali taikyti Vyriausybės nutarimo, kuris prieštarauja įstatymui. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad Vyriausybės nutarimas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymui, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į LR Konstitucinio teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka įstatymą. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgęs į tai pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar LR administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533, 50 p. 2 d., 17 p. 2 d. normų atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį LR administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. nustatymo, taip pat išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas, nes nei Įstatymu, nei Komisijos nuostatais nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio Komisijos pirmininką, nei paskyrimo tvarka, nei jo kompetencija, nei atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir arba nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Respublikos prezidento kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Respublikos Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr.2K-490, 10 p. (Prezidento kanceliarijos organizacinę valdymo struktūrą sudaro: Prezidento kanceliarijos kancleris, Prezidento kanceliarijos kanclerio pavaduotojai, struktūriniai padaliniai, Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai.), 17 p. (Prezidento kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai pavaldūs Prezidento kanceliarijos kancleriui. Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai pavaldūs Respublikos Prezidentui) atitinka LR prezidento įstatymo 13 str. 1 d. (Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą), 13 str. 3 d. (Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, kurį LR valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas), teisinės valstybės principui, arba kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl LR administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. normos, kad „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento (...) veiklos (...)“, atitikimo pagal normos turinį ar reguliavimo apimtį LR Konstitucijos 30 str. 1 d. („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 5 str. 3 d. („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), 6 straipsniui („Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“) bei teisinės valstybės principui nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytus motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Kanceliarija atsiliepime į skundą (b.l. 23-25) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad 2009-08-28 prašymu R. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę D.Grybauskaitę. Prašė atsiųsti oficialius Saugumo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir NATO bei Elgesio kodekso tekstus valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos tinklapiuose.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme keltų klausimų nagrinėjimas teisės aktais priskirtas LR užsienio reikalų ministerijai, Kanceliarija, vadovaudamasi LR viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009-08-12 įsakymu Nr.25A-276 (toliau - Taisyklės), 26 p., 2009-09-10 raštu Nr.(l D-2728)-2D-5092 prašymą persiuntė ministerijai bei tos pačios dienos raštu Nr.(l D-2728)-2D-5093 apie tai informavo pareiškėją. Pareiškėjas šio Kanceliarijos rašto neskundė teismui ar ikiteisminei administracinių ginčų nagrinėjimo institucijai.

LR užsienio reikalų ministerija 2009-09-22 raštu Nr.(22.3.8.l)-3-5413 atsakė pareiškėjui į minėtą prašymą ir kartu informavo Kanceliariją. Šį ministerijos atsakymą pareiškėjas turėjo teisę apskųsti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neskundė teismui ar ikiteisminei administracinių ginčų nagrinėjimo institucijai, o 2009-10-16 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę. Nurodė, kad LR užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius A. N. 2009-09-22 raštu nepaaiškino, kodėl Seimo ir Ministerijos tinklapyje nurodyta, jog Saugumo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir NATO ir Elgesio kodekso „teksto nėra (neišverstas)“. Šie trūkumai nebuvo pašalinti: Lietuvos Respublikos ir NATO saugumo susitarimo tekstas neatsidaro, o vietoje jo atsidaro LR Vyriausybės 2004-12-06 nutarimo Nr.1598 tekstas; taip pat sutarčių su NATO sąraše nurodytas Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstas apskritai neatsidaro, sąraše nenurodyta, kur jis buvo skelbtas. Kaip matyti iš šio prašymo teksto - pareiškėjas iš esmės Prezidentei skundė LR užsienio reikalų ministerijos 2009-09-22 raštą Nr.(22.3.8. l)-3-5413, nurodė argumentus, kodėl jo netenkina toks ministerijos atsakymas. Kartu R. A. prašė atsiųsti jam oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumento tekstas būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklapiuose, t. y. prašė to paties, ko ir ankstesniame, t.y. 2009-08-28, prašyme.

Pareiškėjas 2009-10-16 prašyme: 1) skundė LR užsienio reikalų ministerijos atsakymą; 2) pakartotinai Prezidentės prašė pateikti tą pačią informaciją ir atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir ankstesniame, 2009-08-28 prašyme.

Taisyklių 26 p. nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašyme keliamų klausimų sprendimas priskirtas LR užsienio reikalų ministerijos kompetencijai (pagal LR užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr.1155, 6.8.4 p. ministerija kaupia ir tvarko informaciją apie LR tarptautines sutartis, teikia skelbti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis „Valstybės žiniose“), dėl to, vykdydama Taisyklių 26 p. reikalavimus, Kanceliarija pirmąjį (2009-08-28) pareiškėjo prašymą ir buvo persiuntusi ministerijai.

Pagal Taisyklių 30 p. prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kadangi pareiškėjas 2009-10-16 prašyme į Prezidentę kreipėsi tais pačiais klausimais kaip ir 2009-08-28 prašyme, Kanceliarija, vadovaudamasi Taisyklių 30 p., šioje dalyje pareiškėjo 2009-10-16 prašymo nenagrinėjo. Pareiškėjo 2009-08-28 ir 2009-10-16 prašymai savo turiniu yra analogiški, tik antrajame prašyme pareiškėjas nurodo argumentus, ko, jo nuomone, nagrinėdama jo pirmąjį prašymą, nepadarė LR užsienio reikalų ministerija. Šie argumentai negali būti laikomi naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais, kadangi jais iš esmės yra skundžiamas ministerijos atsakymo pagrįstumas.

Dėl pareiškėjo 2009-10-16 prašyme nurodytų argumentų, kodėl jo netenkina LR užsienio reikalų ministerijos 2009-09-22 raštas Nr.(22.3.8.1)-3-5413, Kanceliarija savo 2009-11-09 raštu Nr.(l D-3624)-2D-6491 paaiškino, kad Kanceliarija nėra ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo institucija ir nenagrinėja administracinių ginčų tarp asmenų bei viešojo administravimo institucijų. Taip pat paaiškino pareiškėjui, kokia yra LR užsienio reikalų ministerijos atsakymo apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į pareiškėjo 2009-08-28 ir 2009-10-16 prašymų turinį, juose keliamus klausimus ir šių klausimų nagrinėjimo kompetenciją, kuri teisės aktais yra suteikta ne Kanceliarijai, o LR užsienio reikalų ministerijai, Kanceliarija pagrįstai ir teisėtai pirmąjį (2009-08-28) pareiškėjo prašymą persiuntė ministerijai, o antrojo (2009-10-16) prašymo nenagrinėjo kaip kartotinio bei pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl ko jo netenkina kito viešojo administravimo subjekto, t.y. LR užsienio reikalų ministerijos, atsakymas į jo prašymą.

Šiuo atveju administracinis ginčas kyla ne tarp pareiškėjo ir Kanceliarijos. Tai pripažino ir pats pareiškėjas - jį tenkino Kanceliarijos atlikti veiksmai persiunčiant jo pirmąjį prašymą ministerijai, kadangi šių Kanceliarijos veiksmų jis neskundė.

Ginčas kilo tarp pareiškėjo ir LR užsienio reikalų ministerijos, kadangi pareiškėjo netenkino ministerijos veiksmai, atlikti nagrinėjant jo 2009-08-28 prašymą - tai patvirtina pareiškėjo argumentai, nurodyti jo 2009-10-16 prašyme Prezidentei.

Tiek LR viešojo administravimo įstatyme (1 str., 20 str. 1 d. 9 p., 36 str.), tiek LR administracinių bylų teisenos įstatyme (22 str.) pabrėžiama asmens teisė skųsti viešojo administravimo institucijų sprendimus, veiksmus ir neveikimą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Tai ne kartą savo sprendimuose pažymėjo ir Vyriausiasis administracinis teismas.

LR administracinių bylų teisenos įstatymas numato terminus, per kuriuos asmuo gali įgyvendinti savo teisę skųsti institucijos veiksmus ar neveikimą. Įstatymo 30 str. 1 d. ir 33 str. 1 d. numatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 34 str. 1 d. nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundė Kanceliarijos 2009-09-10 sprendimo Nr.(l D-2728)-2D-5092, kuriuo jo prašymas buvo persiųstas LR užsienio reikalų ministerijai, t. y. nepasinaudojo jam įstatymų suteikta teise per nustatytą terminą apskųsti Kanceliarijos sprendimą, o 2009-10-16 prašymu kartotinai kreipėsi į Kanceliariją. Kanceliarija, vadovaudamasi Taisyklių 30 p., kartotinio pareiškėjo prašymo nenagrinėjo. Mano, kad kartotinis pareiškėjo kreipimasis į tą pačią instituciją su analogišku prašymu neatnaujina įstatymu nustatyto termino skundui paduoti.

Dėl skundžiamo Kanceliarijos atsakymo dalies, kurioje pareiškėjui buvo paaiškinta LR užsienio reikalų ministerijos atsakymo apskundimo tvarka, mano, kad šiuo paaiškinimu nebuvo pažeistos jokios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pažymi, kad ši situacija susidarė dėl paties pareiškėjo veiksmų - jis sutiko su Kanceliarijos 2009-09-10 sprendimu Nr.(1D-2728)-2D-5092 persiųsti prašymą pagal kompetenciją LR užsienio reikalų ministerijai, tačiau gavęs ministerijos atsakymą ir nesutikdamas su šiame atsakyme pateikta informacija, jį skundė ne įstatymų nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o vėl kreipėsi į Prezidentę. Nei Prezidentei, nei Kanceliarijai įstatymais nėra suteikta teisė nagrinėti administracinius ginčus tarp fizinių asmenų ir viešojo administravimo institucijų. Tai buvo paaiškinta pareiškėjui skundžiamame Kanceliarijos atsakyme.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo 2009-10-16 prašymą turėjo nagrinėti asmeniškai Prezidentė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad Kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Įstatymo 13 str. 4 d. nustatyta, kad kanceliarijos nuostatus tvirtina Prezidentas. Būtent Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr.2K-490 patvirtintų Kanceliarijos nuostatų 6.11 p. nustatyta, kad viena iš kanceliarijos funkcijų, kurią jai nustato Prezidentas, yra organizuoti piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Kanceliarijoje. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Prezidentė nėra įgaliojusi Kanceliarijos kanclerio pasirašyti atsakymų į fizinių asmenų prašymus, nepagrįstas. Priešingai - toks įgaliojimas Kanceliarijos kancleriui yra suteiktas norminiu teisės aktu.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. A. 2009-08-28 prašymu, adresuotu Lietuvos Respublikos Prezidentei, prašė atsiųsti jam oficialius prašyme paminėtų dokumentų tekstus valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklapiuose. Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklapiuose paskelbtame sutarčių su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija( NATO) sąraše dėl Saugumo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir NATO ir Elgesio Kodekso nurodyta, kad „teksto nėra (neišverstas)“ (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos medžiaga-toliau medž., b.l.9).

Prezidento kanceliarija 2009-09-10 raštu Nr.(1D-2728)-2D-5092 minėtą prašymą persiuntė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai ( medž. b.l.14) ir apie tai informavo pareiškėją (medž. b.l. 15).

Pareiškėjas tokių Prezidento kanceliarijos veiksmų neskundė.

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 2009-09-22 raštu Nr.(22.3.8.1.)-3-5413 atsakė pareiškėjui į 2009-08-28 prašymą (medž. b.l. 17).

Šio atsakymo pareiškėjas ikiteismine tvarka ar teismui neskundė, tačiau 2009-10-16 Lietuvos Respublikos Prezidentei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl jo 2009-08-28 prašymo Lietuvos respublikos Prezidento kanceliarija pranešė, kad atsakymą duos Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, tačiau pastaroji jam visiškai nepaaiškino, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos tinklalapiuose paskelbtų sutarčių su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) sąraše dėl Saugumo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir NATO ir Elgesio Kodekso nurodyta, kad „teksto nėra (neišverstas)“, jo prašyme nurodyti trūkumai iš esmės nebuvo pašalinti, kad pasitvirtino jo įsitikinimas, jog greitu laiku valstybės tarnautojai šių tekstų nepaskelbs oficialiame interneto tinklapyje.

Rašte suformulavo prašymą: atsiųsti jam oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumento tekstas būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos tinklalapiuose (medž. b.l.18).

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2009-11-09 raštu Nr.(lD-3624)-2D-6491 atsakydama į 2009-10-16 pareiškėjo prašymą paaiškino, kad jo keliamų klausimų nagrinėjimas teisės aktais yra priskirtas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Nurodė, kad vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 14str.1d. ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875, 10p. 2009-08-28 prašymą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija privalėjo persiųsti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai ir apie tai informuoti pareiškėją, ką ir padarė.

Taip pat nurodė, kad iš 2009-10-16 pareiškėjo prašymo ir jo priedų mato, kad pareiškėjo netenkina Užsienio reikalų ministerijos atsakymas dėl jo 2009-08-28 prašymo. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija nenagrinėja administracinių ginčų tarp asmenų ir viešojo administravimo institucijų bei nurodė kokia tvarka pareiškėjas gali skųsti jį netenkinantį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atsakymą taipogi ir šį Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atsakymą (medž. b.l.27).

Pareiškėjas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai 2009-11-30 pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2009-11-09 rašto Nr.(l D-3624)-2D-6491 (medž. b.l.1) .

Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija pati sugalvojo, kad jo netenkina Užsienio reikalų ministerijos atsakymas ir jo nagrinėjimas, tuo atimdama teisę, kad jo prašymą išnagrinėtų kompetentingas subjektas, kuriam buvo pateiktas prašymas. Lietuvos Respublikos Prezidentei buvo pateiktas prašymas, kuriame keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais.

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13str.1d. nustato, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Tą patį nustato ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 1 punktas.

Iš to ką išdėstė daro išvadą, kad vienareikšmiai į pateiktus prašymus, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, atsakymą ir turi duoti Respublikos Prezidentas, o ne valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

Pareiškėjas skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai suformulavo prašymą nurodyti atsakovui laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei neperžengti įstatymų nustatytų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai kompetencijos ribų ir pareiškėjo prašymą perduoti jame nurodytam adresatui, kad šis pagal savo kompetenciją jį išnagrinėtų ir priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą (medž. b.l. 1).

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009-12-11 sprendimu (medž. b.l. 33) pareiškėjo skundą atmetė.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2009-11-09 raštą Nr.(l D-3624)-2D-6491 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-12-11 sprendimą Nr.3R-233 (2009/04-4R-336) pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2009-11-09 rašto Nr.(l D-3624)-2D-6491

Skundžiamu 2009-11-09 raštu Nr. .(l D-3624)-2D-6491 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjui į jo 2009-10-16 prašymą. Šiame pareiškėjo prašyme suformuluoti tokie reikalavimai: atsiųsti pareiškėjui oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumento tekstas būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose (medž. b.l.18).

Iš prašymo formuluotės akivaizdu, kad prašymas yra techninio pobūdžio,- prašoma atsiųsti oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumento tekstas būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose.

Taigi logiška, kad tokiu būdu suformuluotas pareiškėjo prašymas ir privalėjo būti sprendžiamas.

Pareiškėjas pagrįsdamas savo prašymo reikalavimus nurodė, kad dėl jo 2009-08-28 prašymo Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2009-09-10 raštu pranešė, kad jam atsakymą duos Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Teigia, kad pastaroji 2009-09-22 raštu visiškai nepaaiškino, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklapyje paskelbtame sutarčių su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) sąraše dėl Saugumo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir NATO ir Elgesio Kodekso nurodyta, kad „Teksto nėra (Neišverstas)“. Taip pat teigia, kad Prašyme (duota nuoroda į 1priedą, kas ir yra 2009-08-28 pareiškėjo minėtas prašymas) nurodyti trūkumai iš esmės ir nebuvo pašalinti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2009-10-16 pareiškėjo prašymas pagrįstai atsakovės buvo įvertintas kaip kartotinis kreipimasis dėl tų pačių dalykų, dėl ko pareiškėjas jau buvo kreipęsis 2009-08-28. Iš prašymo motyvų akivaizdu, kad pareiškėjas vėl kreipiasi todėl, kad Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, pareiškėjo nuomone, 2009-08-28 prašyme nurodytų trūkumų iš esmės nepašalino ir nepaaiškino kodėl Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklapyje paskelbtame sutarčių su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) sąraše dėl Saugumo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir NATO ir Elgesio Kodekso nurodyta, kad „Teksto nėra (Neišverstas)“.

Taisyklių 26 p. nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

Pagal LR užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr.1155, 6.8.4 p. ministerija kaupia ir tvarko informaciją apie LR tarptautines sutartis, teikia skelbti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis „Valstybės žiniose“, todėl pareiškėjo prašyme keliamų klausimų sprendimas yra priskirtas LR užsienio reikalų ministerijos kompetencijai.

Pagal Taisyklių 30 p. prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Kadangi pareiškėjas 2009-10-16 prašyme į Prezidentę kreipėsi tais pačiais klausimais kaip ir 2009-08-28 prašyme, Kanceliarija, vadovaudamasi Taisyklių 30 p., šioje dalyje pareiškėjo 2009-10-16 prašymo pagrįstai nenagrinėjo.

Kaip jau minėta, Pareiškėjo 2009-08-28 ir 2009-10-16 prašymų turinys yra analogiškas, tik antrajame pareiškėjas nurodo argumentus, ko, jo nuomone, nagrinėdama pirmąjį prašymą, nepadarė LR užsienio reikalų ministerija. Šie argumentai pagrįstai atsakovės nebuvo laikomi naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais, kadangi jais iš esmės skundžiamas LR užsienio reikalų ministerijos atsakymas į jo prašymą .

Dėl pareiškėjo 2009-10-16 prašyme nurodytų argumentų atsakovė savo 2009-11-09 rašte Nr.(l D-3624)-2D-6491 pagrįstai paaiškino, kad Kanceliarija nėra ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo institucija ir nenagrinėja administracinių ginčų tarp asmenų bei viešojo administravimo institucijų.

Pagal 2009-08-28 ir 2009-10-16 pareiškėjo prašymų turinį, kaip jau minėta, juose keliamų klausimų nagrinėjimas pagal kompetenciją teisės aktais yra suteiktas ne Kanceliarijai, o LR užsienio reikalų ministerijai, todėl Kanceliarija pagrįstai ir teisėtai pirmąjį (2009-08-28) pareiškėjo prašymą persiuntė LR Užsienio reikalų ministerijai, o antrojo (2009-10-16) prašymo nenagrinėjo kaip kartotinio ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl ko jo netenkina LR užsienio reikalų ministerijos, t.y. kito viešojo administravimo subjekto, atsakymas į prašymą.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kyla ne tarp pareiškėjo ir atsakovės, o iš esmės tarp pareiškėjo ir LR Užsienio reikalų ministerijos.

Atsakovė savo 2009-11-09 rašte taip pat paaiškino pareiškėjui, kokia yra LR užsienio reikalų ministerijos atsakymo iš šio rašto apskundimo tvarka.

Pareiškėjo argumentas, kad jo 2009-10-16 prašyme keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, vertinamas kaip nepagrįstas.

Iš pareiškėjo teiktų prašymų tiek 2009-08-28, tiek 2009-10-16 formuluočių ir argumentų matyti, kad juose keliami klausimai vienareikšmiai susiję su konkrečiais techniniais dalykais, t.y. prašoma atsiųsti oficialius prašyme paminėtų dokumentų tekstus valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklapiuose. Juose pareiškėjas nekėlė jokių kito pobūdžio klausimų.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, kad Taisyklių 4 p., 21.5. p., kurie nustato, kad prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais, nagrinėjami Kanceliarijoje (priimamajame) prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str., LR Prezidento įstatymo 13 str. 1 daliai, teismo neanalizuojami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos 2009-11-09 raštą Nr.(l D-3624)-2D-6491 yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-12-11 sprendimo Nr.3R-233 (2009/04-4R-336)

Pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti atsakovės 2009-11-09 raštą Nr.(l D-3624)-2D-6491 ikiteismine tvarka ir jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Skunde VAGK suformulavo prašymą: nurodyti atsakovui laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei neperžengti įstatymų nustatytų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai kompetencijos ribų ir pareiškėjo prašymą perduoti jame nurodytam adresatui, kad šis pagal savo kompetenciją jį išnagrinėtų ir priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą (medž. b.l. 1).

Iš skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjo netenkino tai, kad jo prašymą išnagrinėjo ne Lietuvos Respublikos Prezidentas, o Prezidento kanceliarija.

Lietuvos Respublikos Prezidento ir Prezidento kanceliarijos vardu gautų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų registravimą, nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą Prezidento kanceliarijoje reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklės, patvirtintos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009-08-12įsakymu Nr.25A-276 (toliau-Taisyklės). Taisyklės numato, kad Prezidento kanceliarijoje nagrinėjami rašytiniai, žodiniai ir įstatymų nustatyta tvarka elektroniniu būdu pateikti prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais ar priskirti Kanceliarijos kompetencijai (4p.). Lietuvos Respublikos Prezidento ir Prezidento kanceliarijos vardu gautų asmenų prašymų priėmimą ir nagrinėjimą bei jų aptarnavimą „vieno langelio“ principu organizuoja Prezidento kanceliarijos Priimamasis: priima ir registruoja rašytinius asmenų prašymus (21.1 p.); nagrinėja asmenų prašymus, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais ar priskirti Kanceliarijos kompetencijai, ir rengia į juos atsakymus (21.5 p.). Informaciją apie asmenų prašymų nagrinėjimą bei juose keliamus klausimus Kancleris ar jo įgaliotas asmuo teikia Lietuvos Respublikos Prezidentui(35 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar kituose teisės aktuose nėra numatyta Lietuvos Respublikos Prezidento pareiga asmeniškai nagrinėti pareiškėjų prašymus ar skundus bei teikti asmeniškai jiems atsakymus.

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas yra įsteigta atskira įstaiga - Prezidento kanceliarija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka padeda Lietuvos Respublikos Prezidentui spręsti klausimus, susijusius su piliečių aptarnavimo organizavimu.

Taigi, esant paminėtam teisiniam reguliavimui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo pareiškėjo 2009-10-16 prašymą ir 2009-11-09 raštu Nr. (l D-3624)-2D-6491 jam atsakė.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos argumentai dėl pareiškėjo reikalavimų, suformuluotų skunde VAGK (nurodyti Kanceliarijai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei neperžengti įstatymų nustatytų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai kompetencijos ribų ir prašymą perduoti jame nurodytam adresatui, kad šis pagal savo kompetenciją jį išnagrinėtų ir priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą) yra pagrįsti sprendime nurodytų teisės aktų nuostatomis, tinkamai jas taikant ir aiškinant.

VAGK savo 2009-12-11 sprendime atsakė į visus pareiškėjo skundo reikalavimus. Priimant skundžiamą sprendimą esminių procesinės teisės normų pažeidimų nepadaryta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jį keisti ar naikinti vadovaujantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo keliamų klausimų teisme

Pareiškėjas skunde teismui nurodė argumentus dėl galimo VAGK sprendimo neteisėtumo,- kad posėdžiui, kuriame buvo priimtas skundžiamas Komisijos sprendimas, vadovavo Komisijos narė, pirmininkaujanti posėdžiui J. M., kad paruošti medžiagą Komisijos posėdžiui ir pranešti apie bylą turėjo Komisijos narė L. P., bet pranešėju buvo Komisijos narys V. Š., o Komisijos pirmininkas ir Komisijos narė L. P. nedalyvavo šiame Komisijos posėdyje.

Iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos protokolo Nr. 2R-232 (medž. b.l. 29-30), matyti, kad nagrinėjant bylą dalyvavo komisijos narė J. M. ir komisijos nariai Rūta Bakševičienė, V. Š.. Šie asmenys pasirašė ir skundžiamą sprendimą (medž. b.l.33).

VAGK 2010-07-08 rašte teismą informavo, kad Komisijos pirmininkas negalėjo dalyvauti svarstyme, todėl pirmininkauti posėdžiui buvo pavesta Komisijos narei J. M., o komisijos narė L. P. sirgo, todėl pranešimą darė komisijos narys V. Š.. Minėtame rašte teismui nurodyta, kad buvo vadovautasi Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų (toliau-Nuostatų) 50 punktu (b. l. 53).

VAGK taip pat informavo, kad esant glaustiems bylų nagrinėjimo terminams (14 dienų) bylos svarstymo laikas paskiriamas tą pačią dieną kai gaunamas skundas (prašymas) ir esant Komisijos kvorumui, jis dėl nurodytų ir kitų priežasčių neatidėliojamas (b.l.53). Paminėtame rašte nurodytas aplinkybes patvirtina kiti teismui pateikti dokumentai (b.l.85-86).

Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m.gegužės 4d. nutarimu Nr.533, 50p.2d., 17p.2d. normų atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7straipsnio 1 daliai nustatymo, taip pat išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas, nes nei Įstatymu, nei Nuostatais nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio Komisijos pirmininką, nei paskyrimo tvarka, nei jo kompetencija, nei atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui.

Nuostatų 17 punkto 2 dalis yra tokia: „Skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 punkte nurodytus klausimus“. Ši norma šiame ginče netaikytina. Pareiškėjo skundas Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje buvo priimtas nagrinėti ir dėl to ginčo nėra, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo taip pat nėra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi su prašymu į Konstitucinį Teismą. Nuostatų 17 punkto 2 dalis šioje byloje neturi būti taikoma, dėl to teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teismas nepritaria pareiškėjo teiginiams, kad Nuostatų 50 punktas gali kelti abejonių dėl jo prieštaravimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsniui „Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymas“, kuriame numatyta:

„1. Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Vyriausybė. Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras.

2. Komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę atsistatydinti. Komisijos pirmininkas ir nariai Vyriausybės sprendimu gali būti atleisti ir pirma laiko. Tokiu atveju teisingumo ministras Vyriausybei teikia naujas kandidatūras“.

Kaip matyti iš įstatymo normos visas komisijos narių kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalis delegavo Vyriausybei teisę patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus. Taigi, Vyriausybei įstatymas suteikė teisę numatyti ir tuos atvejus, kaip komisija dirba, kai nėra jos pirmininko, kas ir buvo numatyta Nuostatų 50 punkte, nurodant, kad taip sprendžiamas laikino pavadavimo klausimas, o ne pirmininko skyrimas. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, nėra svarbu, ar sprendimo priėmime dalyvavo VAGK pirmininkas, o svarbu tik tai, kad sprendimas priimamas dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams. Šis reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjo argumentai dėl pirmininko įgaliojimų VAGK veikloje ir darbo organizavime neaiškumo nagrinėjamo ginčo atveju nėra svarbūs. Šiuo atveju reikšminga tik tai, kad komisijos narė J. M. galėjo pasirašyti komisijos sprendimą ir jį pasirašė, nes dalyvavo posėdyje, yra komisijos narė.

Pareiškėjo skundas buvo priimtas, ginčas išnagrinėtas, sprendimas priimtas dalyvaujant tokiam komisijos narių skaičiui, kurio reikalauja įstatymas. Taigi, dėl pirmininkavimo VAGK posėdžiui ir pranešėjo pakeitimo jokios pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas dalyvavo posėdyje, dėl paminėtų argumentų jokių pastabų nepareiškė, tokių argumentų, kad kaip nors dėl to būtų pažeistos jo teisės, nenurodė ir savo skunde teismui.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Respublikos Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr.2K-490, 10p. (Prezidento kanceliarijos organizacinę valdymo struktūrą sudaro: Prezidento kanceliarijos kancleris, Prezidento kanceliarijos kanclerio pavaduotojai, struktūriniai padaliniai, Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai , karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai.), 17p. (Prezidento kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai pavaldūs Prezidento kanceliarijos kancleriui. Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai pavaldūs Respublikos Prezidentui) atitinka Lietuvos Respublikos Prezidento Įstatymo 13str.1d. (Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.), 13str.3d. (Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas.), teisinės valstybės principui?

Arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16str.2d. normos, kad „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento(...) veiklos (...)“, atitikimo pagal normos turinį ar reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30str.1d.(„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 5 str.3d. („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), 6 straipsniui („Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“) bei teisinės valstybės principui nustatymo.

Nagrinėjamo ginčo dalyko ribose Pareiškėjo keliami klausimai dėl Kanceliarijos ir Komisijos nuostatų teisėtumo ir kt. nėra aktualūs, todėl teismas nemato pagrindo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Kiti pareiškėjo argumentai, kurie buvo išsakyti teismo posėdyje ( b.l. 90 ), t.y. kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę norėdamas sužinoti jos poziciją, o ne Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, kad dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo turi būti priimtas įstatymas, o tam reikalingas Lietuvos Prezidento Dekretas, kad kreipėsi išsiaiškinti būtent tokią informaciją, nes jam kyla klausimas, ar iš viso yra priimtas toks Dekretas, o į tai gali atsakyti tik LR Prezidentė, kadangi tai yra jos kompetencijos dalykas.

Teismas jau pasisakė dėl nagrinėjimo konkrečių pareiškėjo prašymų, kuriais buvo kreiptasi į LR Prezidentą.

Tai, ką pareiškėjas nurodė teisme, niekaip nebuvo išreikšta minėtuose jo 2009-08-28 ir 2009-10-16 prašymuose, todėl akivaizdu, kad institucijos negali žinoti, ką besikreipiantis asmuo nori išsiaiškinti, jeigu tai konkrečiai nenurodyta jo prašyme.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Komisijai nebuvo pateikta duomenų apie Taisyklių 35. p. nuostatų įvykdymą ( kad Lietuvos Respublikos Prezidentui informaciją apie asmenų prašymų nagrinėjimą bei juose keliamus klausimus teikia Kancleris ar jo įgaliotas asmuo), teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio klausimas pareiškėjo nebuvo keliamas ir jis nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyko esme.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad tenkinti skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Liuda ArlauskienėMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan