Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas 15 kartų, iš kurių paskutinius:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 14 parų arešto bausme;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos);

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas 15 kartų, iš kurių paskutinius:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 16 parų arešto bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. ir A. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jie, 2023 m. rugpjūčio 23 d. 15.40 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centro (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje paėmė 2 vnt. „JBL“ ausinių, kurių 1 vnt. kaina 59,99 Eur, ir 49,99 Eur vertės vonios aksesuarą „Tiger“, minėtas prekes susidėjo į A. V. su savimi turėtą krepšį ir abu išėjo iš parduotuvės, nepateikę prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 169,97 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais V. U. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Taip pat V. U. ir A. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jie, 2023 m. rugpjūčio 23 d. 17.40 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centro (duomenys neskelbtini), V. U. parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje paėmus ir į prekių krepšelį sudėjus 45,99 Eur vertės 0,7 l talpos butelį meskalio „40% „Laescondida Blanco“, 31,99 Eur vertės 0,7 l talpos butelį konjako „Martel VS“, 42,89 Eur vertės 0,7 l talpos butelį konjako „Courvoisier VSOP“, 27,99 Eur vertės 1 l talpos butelį viskio „Jack Daniels“ ir 2 butelius brendžio „Torres 5“, kurio 1 vnt. kaina 21,99 Eur, po ko prekių krepšelį pastačius į drabužių matavimosi kabiną, į kurią užėjęs A. V. minėtas prekes susidėjo į su savimi turėtą krepšį, ir abu išėjo iš parduotuvės, nepateikę prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 192,84 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais V. U. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. U. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su pažįstamais A. V. ir R., kurio pavardės nežino, susitarė 2023 m. rugpjūčio 23 d. važiuoti į Vilnių. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. išvažiavo, nesakė kur, tik pranešė, kad susieks telefonu. Maždaug po valandos susiskambino ir R. pasakė, kad yra prekybos centre (duomenys neskelbtini). Jis su A. V. autobusu nuvažiavo iki prekybos centro (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su R. Šis atidarė automobilio bagažinę ir parodė jiems dvi striukes, pasakė, kad jas lengvai pavogė. Jis su A. V., pamatę striukes R. bagažinėje, nusprendė irgi eiti į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) vogti. R. taip pat nuėjo, tačiau jie išsiskyrė. Iš R. automobilio pasiėmė krepšį su folija, kad nepypsėtų prekių apsaugos. Nežino, kieno buvo tas krepšys, R. pasiūlė jiems jį pasiimti. Pirmiausia jis su A. V. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Neplanavo nieko konkrečiai vogti, tiesiog vaikščiojo ir pamatė belaides ausines. Dvi poras ausinių įsidėjo į pirkinių krepšį. Toliau vaikščiojo ir pamatė vonios aksesuarą, kurio jam kaip tik reikėjo namuose, todėl įsidėjo ir šį į pirkinių krepšį. Jis neprisimena, kaip jie sugalvojo persidėti prekes į savo turimą krepšį, jam atrodo, kad jie nieko nesitarė, tiesiog kažkaip persidėjo prekes į savo krepšį ir išėjo iš parduotuvės, nuėjo į automobilį ir išsikrovė pavogtas prekes. Automobilis buvo atrakintas. Grįžę į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), jis su A. V. išsiskyrė, neprisimena kodėl. Jis vaikščiojo po prekybos centrą (duomenys neskelbtini), po to vėl nuėjo į automobilį, susiskambino su A. V., susitarė susitikti. Susitiko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įėjimo. Jis pasiūlė A. V. eiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pavogti alkoholio. Pastarasis sutiko. Jie nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), į pirkinių krepšį įsidėjo alkoholio butelių, kokių ir kiek neprisimena. Jie priėjo prie persirengimo kabinų. A. V. įėjo į vieną iš kabinų, jis padavė šiam parduotuvės krepšį, kad A. V. persikrautų prekes į minėtą krepšį su folija. Jis išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pro kasas, o A. V. su prekėmis išėjo per parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimą. Po vagystės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) jis ėjo į automobilį. Ten jau rado A. V., sėdintį automobilyje. Pasakė, kad dar nori vienas pavaikščioti po prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Jis paliko A. V. vieną automobilyje. Bevaikštant prekybos centre (duomenys neskelbtini), maždaug po pusvalandžio gavo iš A. V. žinutę „mentai“. Jis nesuprato, ką šis turėjo omenyje, dar pavaikščiojo po prekybos centrą (duomenys neskelbtini), paskambino R., pasakė, kad susitiks automobilyje ir važiuos į (duomenys neskelbtini). Su R. susitiko automobilyje ir pamatė, kad jame nėra A. V. bei visų pavogtų prekių. Jie pagalvojo, kad A. V. juos apgavo, pasiėmė prekes ir pabėgo, tad tiesiog išvažiavo su R. į (duomenys neskelbtini). Vakare, jau grįžęs į (duomenys neskelbtini), paskambino A. V. ir paklausė, kur šis yra. A. V. atsakė, kad jį buvo pagavusi policija. Jokių vogtų prekių neplanavo parduoti, viską vogė sau. Neturėjo jokio tikslo pavogti kažkurią iš prekių, visas prekes nusprendė vogti ekspromtu, tik jas pamatęs. Dėl to, ką padarė, labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vasaros gale jo draugas V. U. pasiūlė jam pasivažinėti automobiliu, jis sutiko. Neprisimena, kokiu automobiliu važiavo, nežino, kam automobilis priklauso, tačiau su jais buvo ir trečias asmuo, kurio vardo ir pavardės jis neatsimena, šio beveik nepažįsta. Jie nusprendė važiuoti į Vilnių, vogti tikrai neplanavo, norėjo tiesiog pasivažinėti. Jis neprisimena, kur jie važiavo atvykę į Vilnių, tačiau atsimena, kad atvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Jis su V. U. nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), trečias asmuo, buvęs su jais, nuėjo kažkur kitur. Neprisimena, į kokias parduotuves jie ėjo, tik prisimena, kad buvo parduotuvėse (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę (duomenys neskelbtini) jie ėjo pabaigoje, tai buvo jų paskutinė parduotuvė. Į kokias dar parduotuves jie ėjo, neprisimena. Į visas parduotuves ėjo dviese su V. U. Pavogtas prekes jie nešė į automobilį. Kažką jie vogė savo reikmėms, kažką pardavimui. Prisimena, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogtas ausines ir iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) vogtus alkoholinius gėrimus jis galvojo parduoti, užsidirbti pinigų. Kaip ir minėjo, nieko vogti neplanavo, mintys apie vagystę jiems kilo spontaniškai. Po vagystės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) grįžo vienas į automobilį, kuriuo atvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), laukė V. U. Tada prie jo priėjo pareigūnai ir paprašė parodyti pavogtas prekes. Dėl vagysčių gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Be V. U. ir A. V. prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimu, 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) pranešimu, 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojos S. K. parodymais, 2023 m. rugpjūčio 24 d. daiktų apžiūros protokolu, 2023 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. U. ir A. V. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 15.40 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centro (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini) prekybos salėje paėmė 2 vnt. „JBL“ ausinių, kurių 1 vnt. kaina 59,99 Eur, ir 49,99 Eur vertės vonios aksesuarą „Tiger“, minėtas prekes susidėjo į A. V. su savimi turėtą krepšį ir abu išėjo iš parduotuvės, nepateikę prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 169,97 Eur vertės turtą. Apibendrinant išdėstytą, V. U. ir A. V. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Taip pat be V. U. ir A. V. prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimu, 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojos I. I. parodymais, 2023 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. U. ir A. V. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 17.40 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centro (duomenys neskelbtini), V. U. parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje paėmus ir į prekių krepšelį sudėjus 45,99 Eur vertės 0,7 l talpos butelį meskalio „40% „Laescondida Blanco“, 31,99 Eur vertės 0,7 l talpos butelį konjako „Martel VS“, 42,89 Eur vertės 0,7 l talpos butelį konjako „Courvoisier VSOP“, 27,99 Eur vertės 1 l talpos butelį viskio „Jack Daniels“ ir 2 butelius brendžio „Torres 5“, kurio 1 vnt. kaina 21,99 Eur, po ko prekių krepšelį pastačius į drabužių matavimosi kabiną, į kurią užėjęs A. V. minėtas prekes susidėjo į su savimi turėtą krepšį, ir abu išėjo iš parduotuvės, nepateikę prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 192,84 Eur vertės turtą. Apibendrinant išdėstytą, V. U. ir A. V. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Paskelbus V. U. ir A. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kiekvienas iš kaltinamųjų pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmes V. U. ir A. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmę V. U. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, jis veikė tiesiogine tyčia. Pagrobtos prekės buvo grąžintos į prekybą, reali turtinė žala jų savininkams nepadaryta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė besigailintis dėl jų įvykdymo, jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. U. – teistas, be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, per paskutinius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smuklaus svetimo turto pagrobimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Tai, kad V. U. daug kartų teistas ir baustas už svetimo turto pagrobimą, įskaitant ir administracine tvarka, tačiau savo elgesio modelio nekeitė, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas griežčiausias bausmes – areštus, kurių dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, nustatytos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. U. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas aplinkybes.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę A. V. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, jis veikė tiesiogine tyčia. Pagrobtos prekės buvo grąžintos į prekybą, reali turtinė žala jų savininkams nepadaryta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė besigailintis dėl jų įvykdymo, jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. V. – teistas, be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, baustas administracine tvarka, be kita ko, už smuklaus svetimo turto pagrobimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Tai, kad A. V. anksčiau teistas ir baustas už svetimo turto pagrobimą, įskaitant ir administracine tvarka, tačiau savo elgesio modelio nekeitė, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas griežčiausias bausmes – areštus, kurių dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, nustatytos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. V. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas aplinkybes.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Pripažinti V. U. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. U. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. U. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.