Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų T. B. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys skolininkai T. B. ir D. B. , išieškotojai A. R. , A. R. , S. J. , G. J. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, skolininkui buvo išaiškinta Civilinio proceso kodekso 704 str. numatyta teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pirkėją, skolininkas turėjo pakankamai laiko surasti savo pirkėją.

Tai, kad skolininkas buvo sutaręs parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą už 250 000 Lt, vykdomojoje byloje teisinės reikšmės neturi, nes skolininkas nepasinaudojo savo teise parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui ir iki varžytynių pradžios nepateikė antstoliui prašymo parduoti turtą jo pasiūlytam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, pagrindinių civilinio proceso bei vykdymo principų, todėl panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo tvarką, taikymo.

Vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo 2009-04-09 išduotą Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-275-30/2008 dėl 20 648,24 Lt išieškojimo solidariai iš T. B. ir D. B. S. J. naudai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1502-728/2008 dėl 4 068,21 Lt išieškojimo iš T. B. A. R. naudai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-22 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-132-803/2009 dėl 27 000 Lt išieškojimo iš T. B. ir D. B. , G. J. naudai, bei, pagal LR CPK 759 str., 2009-08-04 prisijungus išieškotojui A. R. dėl 85 635,83 Lt skolos išieškojimo iš T. B. ir D. B. (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7463-235/2009 dėl 85 635,83 Lt skolos išieškojimo iš T. B. ir D. B. A. R. naudai vykdo antstolis Mindaugas Dabkus). 2009-04-27, 2009-05-18, 2009-06-23 buvo areštuotas skolininkui T. B. priklausantis turtas: 1/3 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0240/09/00213 b.l. 34-35, v.b. Nr. 0240/09/00212 b.l. 19-20, v.b. Nr. 0240/09/00599, v.b. Nr. 0240/09/00341, b.l. 26-27). Antstolis, vadovaudamasis CPK 681 str. 2 d., 682 str. 1 d., 2009-06-02 patvarkymu skyrė ekspertizę (v.b. Nr. 0240/09/00341, b.l. 54), 2009-06-15 ekspertizės aktu (v.b. Nr. 0240/09/00213 b.l. 59-84) buvo nustatyta parduodamos iš varžytynių 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0100-1001, vertė – 288 000 Lt. Pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2009-09-14, tačiau jos buvo atšauktos (vykd.b.l. 102-109). 2009-11-02 patvarkymu dėl turto realizavimo antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes dėl nurodyto turto, pradinė kaina nurodyta 230 400 Lt, įvyksiančias 2009-12-14, antstolis nurodė, kad pagal CPK 704 str. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (vykd.b. l. 118-119). 2009-12-14 patvarkymu antstolis, vadovaudamasis CPK 717 str. 1 d. 1 p. pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (vykd. b.l. 127). Suinteresuoti asmenys G. J. ir A. R. 2009-12-17 pateikė antstoliui prašymą skirti papildomą skolininkui priklausančio turto ekspertizę motyvuodami tuo, kad dėl turto rinkos vertės pokyčių turto vertė neatitinka realios turto vertės (vykd. b.l. 131). Antstolis 2009-12-22 patvarkymu paskyrė papildomą ekspertizę, šis patvarkymas įteiktas suinteresuotiems asmenims, taip pat skolininkui T. B. – 2009-12-30 (vykd.b.l. 134-136), dėl nurodyto patvarkymo įstatyme nustatytu terminu skundas nebuvo paduotas. Ekspertizė atlikta 2010-01-25 (vykd. b.l. 157-175). Minėto turto rinkos vertė 2010-01-28 dienai nustatyta 154 400 Lt. Skolininkas T. B. dėl tokios nekilnojamojo daikto vertės reiškė prieštaravimus (vykd. b.l. 178-179), antstolis jam pasiūlė skirti pakartotinę ekspertizę ir nustatė jam terminą įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą užstatą už pakartotinį ekspertizės atlikimą, tačiau jis antstolio įpareigojimo nevykdė, pateikė prašymą atidėti užstato mokėjimą (vykd. b.l. 187). Antstolis 2010-04-07 patvarkymu atsisakė skirti trečią ekspertizę motyvuodamas tuo, kad skolininkas nušalinimo ekspertui nereiškė, todėl antstolis neturėjo pagrindo abejoti eksperto nešališkumu ir objektyvumu, be to, patikrinęs viešo registro duomenis, nustatė, kad skolininko turto dalis nuo 2010-01-01 įvertinta 104 000 Lt (vykd.b.l. 149-150), o pagal eksperto vertinimą turtas įvertintas 54 400 Lt daugiau nei vidutinė rinkos vertė, nustatoma pagal masinį turto vertinimą. 2010-04-08 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo – turto pardavimo už varžytynių nustatant pradinę kainą 123 520 Lt pranešdamas apie skolininko teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (vykd. b.l. 190), kuris įteiktas suinteresuotiems asmenims, taip pat skolininko atstovui advokatui A. Cibulskui (vykd.b.l. 192), patvarkymo nei skolininkai, nei išieškotojai įstatymo nustatytu terminu neskundė. 2010-05-14 skolininkas T. B. pateikė antstoliui prašymą dėl sumos už ekspertizę mokėjimo atidėjimo informuodamas, kad sutinka apmokėti pakartotinos ekspertizės išlaidas, ir prašydamas atšaukti varžytynes, kadangi paskutinis žemės sklypo įvertinimas atliktas netinkamai (vykd.b.l. 197). Antstolis 2010-05-17 patvarkymu pakartotinį prašymą atšaukti skolininkui priklausančio turto varžytynes ir skirti dar vieną turto ekspertizę atmetė. 2010-05-17 įvykusiose varžytynėse už 128 500 Lt pirkėjui J. M. buvo parduota 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , priklausanti skolininkui T. B. . Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas teismo rezoliucija 2010-07-27.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą, kadangi antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančio turto pardavimu iš varžytynių, atlikimą, veikė teisėtai, tinkamai vykdė procesiniame įstatyme jam kaip valstybės įgaliotam asmeniui vykdyti vykdomuosius dokumentus įtvirtintą pareigą imtis visų teisėtų priemonių aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų tinkamai apginti, o kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Apeliantai nesutinka su teismo nutartimi, kuria patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas argumentuodami tuo, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 263, 602, 725 str. nuostatas, tik patikrino ar antstolis organizuodamas ir vykdydamas varžytynes tinkamai vykdė formalius įstatymo reikalavimus, tačiau neįvertino, ar turto pardavimo iš varžytynių aktas atitinka suinteresuotų asmenų interesus, taip pat nurodo, kad skolininkui priklausantis turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, tačiau tokie argumentai, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 702 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjas turto perdavimo išieškotojui aktą tvirtina Civilinio proceso kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis varžytynių akto tvirtinimo tvarką. Civilinio proceso kodekso 725 straipsnyje nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtą iš varžytynių, teisminę kontrolę, kurią įvykdžius užtikrinamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas bei šis priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikšmę materialiosios teisės aspektu ir sukuria materialinių teisinių padarinių – teismo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad varžytynių aktą tvirtinantis teisėjas privalo patikrinti CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą, o šios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centas ir kt., byla Nr. 3K-7-59/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-157/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-448/2006; 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).

Esant tokiai situacijai, jog skolininkui priklausantis turtas buvo įvertintas ekspertų ir paskelbtos areštuoto turto varžytynės, tačiau skolininkas apskundė antstolio veiksmus teismui ir skolininkui priklausančio turto realizavimas buvo sustabdytas, o teismui išnagrinėjus skundą ir priimtai nutarčiai įsiteisėjus bei atnaujinus skolininko turto realizavimą, bei gavus išieškotojo prašymą skirti papildomą areštuoto turto ekspertizę, nes, atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo turto vertinimo iki turto realizavimo atnaujinimo turto vertė galėjo objektyviai pasikeisti, antstolis, vadovaudamasis CPK 681 str. skyrė papildomą ekspertizę, skolininkui, nesutinkant su jam priklausančio turto įkainojimu 2010-01-25 atliktos papildomos ekspertizės aktu, ir antstoliui netenkinus prašymo dėl trečios ekspertizės paskyrimo bei priėmus patvarkymą dėl turto realizavimo parduodant jį iš varžytynių už 123 520 Lt, t.y. 80 proc. ekspertizės aktu nustatytos turto vertės (154 400 Lt), kurio skolininkas įstatymo nustatyta tvarka neskundė, teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti antstolio prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininko argumentas, jog jam priklausantis turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais, o jau minėtas turto įkainavimas pagal viešo registro duomenis (vykd.b.l. 149-150) paneigia šį argumentą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad jis buvo nusprendęs skųsti antstolio veiksmus – 2010-04-08 priimtą patvarkymą dėl turto realizavimo, tačiau su skolininkais susisiekus J. M. (asmeniui, įsigijusiam varžytynėse skolininkams priklausantį turtą) ir pasiūlius pirkti išvaržomą turtą už skolininkams priimtiną kainą, jie nusprendė neskųsti antstolio veiksmų, tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procesas pasižymi tam tikra specifika, kurioje yra vykdomi vykdomieji dokumentai išduoti įsiteisėjusių teismo sprendimų ar kitų teismo, kitų institucijų priimtų procesinių sprendimų pagrindu, kuriais yra patvirtinamas išieškotojo reikalavimas, todėl skolininkas kaip vykdymo proceso šalis (CPK 633 str. 1 d.) yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 str.), ir jis vykdymo procese yra saistomas tam tikrų teisių ir pareigų (CPK 643-645 str.), be to, skolininkas turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas vykdymo procese, kad jo teisės būtų kuo mažiau pažeidžiamos. Kadangi skolininkas buvo tinkamai informuotas apie antstolio priimtą patvarkymą dėl turto realizavimo ir įstatyme nustatyta tvarka ir terminais neskundė šio antstolio veiksmo, be to, nepasinaudojo jam aiškiai išdėstyta teise iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ir neinformavus apie tai antstolio, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neturėjo pagrindo tvirtinti antstolio pateikto turto pardavimo iš varžytynių akto. Tai, kad skolininkams pareiškus prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės ir prašant atidėti ekspertizės išlaidų sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos dėl trečios ekspertizės paskyrimo, antstolis šio jų prašymo netenkino ir nenustatė naujo termino šioms išlaidoms sumokėti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti ir dėl to teismas nepagrįstai patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriame nurodyta kaina iš esmės atitiko tuo metu buvusią vidutinę tokio turto rinkos kainą. Nurodytais motyvais nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog atliekant žemės sklypo dalies įvertinimą nebuvo atsižvelgta į 2004-10-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , padalinimo“, pagal kurį 0,7500 ha žemės sklypas yra padalintas į atskirus keturis sklypus ir T. B. nuosavybės teise priskirtas 1799 kv.m žemės sklypas, pakeista jo paskirtis.

Apeliantai, manydami, kad dėl nesąžiningų J. M. veiksmų jie patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą siekdami apginti, jų manymu, pažeidžiamas teises, reikšdami šiam asmeniui atitinkamą reikalavimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliantai į bylą pateikė papildomus dokumentus, prašydami juos prijungti prie bylos.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantų pateiktų papildomų dokumentų teismas nepriima, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė atsirado nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant teismo nutarties, kuria patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Kadangi apeliantai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš jų nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.