- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-238-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30983-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Bronius Varsackis, Nerijus Stazdas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
asmeniui, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininkui) A. P., jo atstovui advokatui Nerijui Stazdui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininko) A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis ir BK 68 straipsniu, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei konfiskuota E. A. vairuota transporto priemonė, priklausanti savininkui A. P. – automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugoma saugojimo aikštelėje Technikos g. 18 A, Kaune.
2024 m. rugpjūčio 20 d. prokuroro nutarimu skirtas, 2024 m. lapkričio 18 d. teismo nutartimi pratęstas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. A. vairuotai transporto priemonei, priklausančiai savininkui A. P. – automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0330, patikros sertifikato Nr. 2070600, nustatytas 2,18 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) asmuo, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininkas) A. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį ir panaikinti A. P. priklausančio automobilio konfiskavimą, nuteistajam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.
1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo yra nemotyvuota, neįvertintas šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas, neatsižvelgta, kad konfiskuotas turtas priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir jam nebuvo sudaryta procesinė galimybė ginti savo teises teisme. Pasak skundo autoriaus, turto konfiskavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Nors baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta galimybė konfiskuoti turtą ir iš su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusio asmens, tačiau tik nustačius konkrečius tokio asmens veikimo/neveikimo faktus, kurie savaime yra nesąžiningi, t. y. asmuo žinojo, kad jam nuosavybės teise priklausantis ir perleistas turtas bus naudojamas konkretaus nusikaltimo padarymui arba sudarė pagrindus kaltam asmeniui išvengti konfiskacijos, turtą po nusikaltimo perleidžiant tretiesiems asmenims.
1.2. Apelianto teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu – nebuvo apklausti liudytojai, kurie galėjo aiškiai nurodyti automobilio perdavimo kaltininkui aplinkybes, be to, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp proceso dalyvių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad įvykio išvakarėse namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir susižalojo koją, kitos dienos rytą negalėjo vairuoti dėl neblaivumo, todėl kaimyno E. A. paprašė jį bei dar du asmenis nuvežti į parduotuvę, buvo įsitikinęs, kad E. A. yra blaivus. Perdavęs nuteistajam automobilio raktelius jis visiškai atsipalaidavo ir visą parą veikiančiame bare su draugais vartojo alkoholį, todėl negalėjo matyti ir kontroliuoti E. A. veiksmų, o apie kilusį įvykį ir jo automobilio vairavimą sužinojo tik kitą dieną. Jo parodymus patvirtino nuteistasis ir nurodė, kad automobilio savininkas niekaip negalėjo žinoti, kad jis parduotuvėje slapta įsigijo alkoholio ir vienas jį suvartojo. Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, kad transporto priemonėje buvę asmenys suprato ar turėjo suprasti, kad kaltininkas dar iki jam perduodant raktelius buvo neblaivus, o aplinkybę, jog E. A. prie parduotuvės iškvietė „Bolt‘ pavežėją, kad šis parvežtų neblaivius draugus namo, minėjo tik pats nuteistasis.
1.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra reglamentuotos asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinės teisės, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4028/2008, n575-1742/2008) yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami apeliacinius skundus bylose, kuriose keliami ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimai, turi vadovautis efektyvaus teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principais bei užtikrinti, kad tokie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje (kaip ir baudžiamojoje) taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju daro tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Pasak apelianto, jis kaip suinteresuotas asmuo privalėjo būti apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu ir išsakyti savo poziciją.
Šalies argumentai
3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad nuteistojo E. A. parodymai duoti apeliacinės instancijos teisme turėtų būti vertinami kritiškai, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė visas įvykio aplinkybes, tuo tarpu šiuo metu neigia aplinkybes dėl „Bolt“ kvietimo ir bendravimo su A. P..
4. Asmuo, kurio turas konfiskuotas A. P. ir jo atstovas advokatas Nerijus Strazdas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Asmens, kurio transporto priemonė konfiskuota atstovas nurodė, kad tiek E. A., tiek A. P. nurodytos įvykio aplinkybės apeliacinės instancijos teisme yra analogiškos.
5. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas advokatas Bronius Varsackis prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis nurodė, kad automobilis turi būti grąžintas A. P., tuo tarpu jis sutinka sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Asmens, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininko) A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
7. Apeliaciniame skunde asmuo, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininkas) A. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, iš esmės teigdamas, kad perduodamas savo automobilį vairuoti nuteistajam E. A., nežinojo, jog pastarasis yra neblaivus, todėl nuteistajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Taigi, apeliaciniame skunde yra kvestionuojamas tik BK 72 straipsnio nuostatų taikymas.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu, asmens, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininko) apeliacinio skundo argumentais, atlikusi dalinį rodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausiant nuteistąjį E. A. ir asmenį, kurio turtas konfiskuotas A. P., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konfiskuodamas A. P. priklausantį automobilį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei teisės taikymo klaidų dėl BK 72 straipsnio nuostatų nepadarė.
9. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vis tik šiuo nagrinėjamu atveju yra aktualios BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet iš trečiojo asmens gali būti konfiskuojamas turtas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad be kita ko, kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, pasireiškia neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
10. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. A. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, panaudodamas kitam asmeniui – A. P. priklausantį automobilį „Volskwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad įvykio metu nuteistojo vairuoto automobilio „Volskwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas buvo A. P., kuris perdavė nuteistajam vairuoti automobilį žinodamas, kad E. A. yra neblaivus. Šią savo teisinę išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad A. P. įvykio metu kartu važiavo automobilyje, kurio viduje buvo vartojamas alkoholis, be to, E. A. apklausiamas apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad siūlė iškviesti taksi, tačiau A. P. to atsisakė, todėl konfiskuoto turto savininkas, turėjo numatyti, kad jam kyla automobilio konfiskavimo rizika.
12. Apeliantas skunde pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam nebuvo sudaryta galimybė ginti savo procesines teises, nes jis nebuvo apklaustas apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje Nr. AB-32-1, akcentuota tai, jog pagal galiojančias BPK nuostatas trečiasis asmuo, iš kurio gali būti konfiskuojamas turtas, iš esmės neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti imamasi visų priemonių siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą: nustatomos reikšmingos aplinkybės, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, pateikti atitinkamus argumentus ir pan. Nors įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklausė ne pačiam nuteistajam, o trečiajam asmeniui, bei pastarajam ikiteisminio tyrimo metu nurodžius, jog dėl neblaivumo jis nepamena automobilio perdavimo vairuoti kitam asmeniui aplinkybių (1 t., b. l. 127–128) bei įvertinus kitą baudžiamosios bylos medžiagą, apklausti A. P. buvo tikslinga ir to nepadarė pirmosios instancijos teismas, tačiau vis tik šis procesinis netikslumas buvo ištaisytas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą.
13. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme transporto priemonės savininkas A. P. nurodė, kad įvykio dieną jis kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai neblaivus. Pritrūkus alkoholinių gėrimų ir niekam negalint vairuoti, jis paskambino E. A. bei paprašė jo pavežti iki parduotuvės nusipirkti daugiau alkoholio. E. A. kartu su juo ir kitais asmenimis alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl manė, kad pastarasis yra blaivus. E. A. vairavo jam priklausantį automobilį. Važiuojant automobilyje jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus, apie įvykį nieko neatsimena. Vėliau E. A. jam paaiškino, kad dėl konflikto su juo (A. P.) ir visa kompanija, jis nesutiko jų vežti ir susinervinęs nuėjo išgerti, o grįžęs ir pamatęs, kad jų kompanija dar sėdi automobilyje, parvežė juos namo ir prie namų atsitrenkė į kitą automobilį (2 t., b. l. 161). Taigi, kaip matyti, A. P. iš esmės nurodo, kad nežinojo, jog nuteistasis E. A., kuriam perdavė vairuoti savo automobilį, įvykio metu buvo neblaivus bei apie tai, kad E. A. buvo neblaivus, sužinojo iš jo paties, tačiau tik vėliau po įvykio.
14. Visgi, apeliacinės instancijos teismas šią asmens, kurio turtas konfiskuotas, įvykių versiją laiko siekiu išvengti jo turto konfiskavimo. Šiuo atveju neabejotina, kad įvykio metu A. P. buvo neblaivus – 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12.16 val. jam buvo nustatytas 3,26 promilių neblaivumas, tuo tarpu antrojo tikrinimo metu – 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12.37 val. nustatytas 3,38 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 50–51, 54). Tačiau vien tik įvykio metu A. P. nustatytas sunkaus girtumo laipsnio faktas savaime nepatvirtina, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog savo transporto priemonę perduoda vairuoti kitam neblaiviam asmeniui, šiuo atveju – E. A.. Nors asmuo, kurio turtas konfiskuotas, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, tiek savo skunde neigė žinojęs, kad jam priklausiančią transporto priemonę vairavęs E. A. buvo neblaivus, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti visas su turto perdavimu susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija analizuodama baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, akcentuoja, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek pats A. P., tiek kiti įvykyje dalyvavę asmenys, susiję su A. P., keitė įvykio versijas bei davė nenuoseklius parodymus visų pirma apie tai, kas iš tiesų vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone sėdėjo neblaivūs – E. A., R. Š., D. A. ir automobilio savininkas A. P., važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nei vienas iš asmenų nepripažino automobilio vairavimo fakto, o atliekant procesinius veiksmus, į įvykio vietą atvyko blaivus A. C., kuris teigė, kad būtent jis vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10, 26–27). Analogiškas aplinkybes apie tai, kad nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nepripažino vairavęs transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastarieji tvirtino, kad visai kitas asmuo (A. C.) vairavo transporto priemonę eismo įvykio kilimo metu, nurodė ir liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. J. (1 t., b. l. 115–116). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. teigė, kad įvykio dieną buvo neblaivus ir paskambinęs asmeniui pravarde „(duomenys neskelbtini)“, paprašė jį pavežti. Pamena, kad išvykus iš namų jis toliau vartojo alkoholį. Tik po kelių dienų išsiblaivęs pamatė, kad kieme nėra jo automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl paskambino E., kuris jam papasakojo, kad jo automobilį išsivežė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 127–128). Iš policijos pareigūnų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad A. P. įvardintas asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“ yra A. C. (1 t., b. l.168–169).
16. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. iš pradžių tvirtino, jog automobilį perdavė vairuoti visai kitam blaiviam asmeniui – A. C., kuris negalėjo įvardinti nei kokius asmenis vežė automobiliu bei klaidingai aiškino, kad eismo įvykio metu neva su priekine, o ne galine šonine automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi kliudė kitą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši įvykio versija akivaizdžiai buvo paneigta įvertinus ir kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. L. ir A. Z., kurių transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu, parodymus apie tai, kad iš karto po eismo įvykio jie visą laiką stebėjo automobilyje „Volkswagen Golf“ buvusius asmenis bei vairuotoją, kad šie toliau nesišalintų iš eismo įvykio vietos, o vaikinas, neva vairavęs transporto priemonę „Volkswagen Golf“ atvyko tik vėliau, po eismo įvykio kilimo (1 t., b. l. 56–57).
17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin svarbu įvertinti ir nuteistojo parodymus, duotus visose baudžiamojo proceso stadijose. Vis tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. A. prisipažino, kad paprašytas A. P., įvykio metu vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė A. P. ir R. į parduotuvę nusipirkti alkoholio, jiems išėjus, jis nuėjo kiek toliau, taip pat nusipirko alkoholio ir jį išgėrė, tačiau A. P. ir R. to nematė. Vėliau atėjo D. ir jie visi keturi išvažiavo link A. P. namų (2 t., b. l. 27-28). Tačiau šie nuteistojo parodymai tolimesniuose baudžiamosios bylos nagrinėjimo etapuose taip pat kito. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis dalį aplinkybių, apie tai, kad sulaukęs A. P. skambučio ir jo paprašytas vairavo A. P. priklausančią transporto priemonę nurodė analogiškai, tačiau jau teigė, kad A. P. į parduotuvę nusipirkti alkoholio jis vežė kartu su jo draugais, kurie parduotuvėje nusipirkę degtinės ją gėrė sėdint automobilyje prie parduotuvės, tuomet tarp jo ir kitų asmenų įvykus konfliktui, nuteistasis išlipęs iš automobilio nuėjo į parduotuvę ir taip pat nusipirko alkoholinio gėrimo – 350 ml degtinės ir nuėjęs už kampo ją suvartojo. Grįžęs į automobilį norėjo kviesti „Bolt“ taksi, kad visus parvežtų namo, tačiau A. P. nesutiko ir nuteistasis sėdęs už automobilio vairo važiavo link A. P. namų (2 t., b. l. 104). Nuteistąjį apklausus apeliacinės instancijos teisme, jis taip pat tvirtino, kad niekas nežinojo, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau papildomai nurodė ir tai, kad prieš vairuojant automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo užėjęs į A. P. namus, kur jam A. P. davė automobilio raktelius ir klausė, ar jis gali vairuoti. Nuteistasis nurodė, kad vairuoti gali, nes yra blaivus, tad jie nuvažiavo iki parduotuvės, tačiau A. P. ir kiti asmenys sėdėjo automobilyje ir iki parduotuvės nenuėjo. Tuomet jis susiginčijo su A. P. ir kitais automobilyje buvusiais asmenimis, ištraukė automobilio raktelius ir nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko išgerti, kiti asmenys liko automobilyje, tuo tarpu A. P. automobilyje užmigo. Alkoholį jis išgėrė parduotuvėje, už kampo, grįžęs į automobilį, jame pamatė sėdinčius tuos pačius asmenis, tad nusprendė automobilį parvairuoti iki A. P. namų (2 t., b. l. 162).
18. Išanalizavus šiuos nuteistojo parodymus matyti, kad kiekvienos apklausos metu jis nurodė vis skirtingą įvykių eigą, painiodamas tiek vežtų asmenų atsiradimo automobilyje aplinkybes, tiek jų ėjimą į parduotuvę įsigyti alkoholio ir galiausiai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė naujas aplinkybes, apie tai, kad prieš vairuodamas A. P. automobilį lankėsi jo namuose, tvirtino, kad A. P. jo vairavimo metu miegojo, nors apklausos pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad kalbėjo su A. P. dėl „Bolt“ taksi kvietimo prie parduotuvės. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. P. nurodė, kad alkoholinius gėrimus su kitais asmenimis vartojo jo namuose, tačiau jokių aplinkybių, apie tai, kad E. A. prieš vairuojant automobilį lankėsi jo namuose ar patikino, kad yra blaivus, nenurodė. Taip pat asmuo, kurio turtas konfiskuotas, dar ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jo automobilį vairavo kitas, blaivus asmuo – A. C., tačiau šiai versijai akivaizdžiai nepasitvirtinus jau įvykio dieną, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pakeitė įvykio versiją, teigdamas, kad nežinojo, jog E. A., kartu su juo buvęs nuo pat automobilio perdavimo momento iki pat eismo įvykio kilimo ir po jo, yra neblaivus. Teisėjų kolegijos neįtikina nuteistojo ir asmens, kurio turtas konfiskuotas nurodomi teiginiai apie tai, kad E. A., prie parduotuvės atvežęs stipriai nuo alkoholio apsvaigusius asmenis, tarp kurių buvo ir A. P., nuėjo slėptis už parduotuvės kampo ir vartoti alkoholinius gėrimus. Nesutapo šių asmenų parodymai ir tuo aspektu, jog nuteistasis apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jo vežta kompanija ir A. P. atvežti prie parduotuvės taip ir neišlipo iš automobilio, tuo tarpu asmens, kurio turtas konfiskuotas apeliaciniame skunde teigiama, kad jis kartu su kompanija visą parą veikiančiame bare su draugais vartojo alkoholį. Akivaizdu, kad šių asmenų parodymai nebuvo nuoširdūs ar nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu ir iš esmės yra derinami tik tam, kad iš A. P. nebūtų konfiskuota transporto priemonė.
19. Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, patikrinus pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo abejoti, kad A. P. buvo žinoma aplinkybė, kad jam priklausantį automobilį E. A. vairavo būdamas neblaivus ir jis leisdamas tai daryti, būdamas įgijęs teisę vairuoti transporto priemones ir preziuomuotina, žinodamas imperatyvias įstatymų nuostatas vairuotojams, suvokė, kad jam priklausantį automobilį perduoda neblaiviam asmeniui BK uždraustai nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl A. P. nuosavybės teise priklausiančios transporto priemonės konfiskavimu esant BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindui.
20. Nustačius šias aplinkybes, pagrindo spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš E. A. pagrindo nėra. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors nagrinėjamu atveju automobilis priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui E. A., o A. P., tačiau byloje yra nustatytas kitam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio turto konfiskavimo pagrindas, įtvirtintas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Nustačius šio pagrindo egzistavimą, nuteistojo išreikšta valia sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šioje situacijoje nėra kokiu nors būdu keičianti teismo sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo.
21. Be to, šioje teisinėje situacijoje nėra pagrindo spręsti ir to, kad kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad transporto priemonės teisėtas savininkas, būdamas neblaivus, savo automobilį perdavė vairuoti kitam neblaiviam asmeniui – E. A., taip sudarydamas sąlygas nepaisyti įstatymų nuostatų, dėl ko ne tik buvo padaryta teisei priešinga veika, tačiau apgadintas ir kitų asmenų turtas. Įvertinus nuteistojo neblaivumo laipsnį ir tai, kad jis ne tik buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemone kartu vežė ir kitus neblaivius asmenis ir tai, kad vairuodamas sukėlė eismo įvykį, dar sunkesnių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Esant šių aplinkybių visetui, ne nusikalstamą veiką padariusio asmens A. P. turto konfiskavimas, yra proporcinga priemonė.
22. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. gegužės 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį E. A. sudaro 212,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).
24. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė asmuo, kurio turtas buvo konfiskuotas A. P., tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo šį skundą tenkinti. Nuteistasis E. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nors nuteistajam šiuo atveju buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 196), byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, kurio turtas konfiskuotas (transporto priemonės savininko) A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš E. A. valstybės naudai 212,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.