- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- II-38-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00015-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. N.
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Advokatai
- Valdas Levinas
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato (toliau – Institucija) – atstovui Adrijui Bareikiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. N. (toliau – Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda įspėjimas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 19 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.39 promilių girtumas) necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais išvadino sutuoktinę M. N., savo mažametės dukters V. N., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. V. N. nesudarė saugios aplinkos nepilnamečiui vaikui, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, tuo savo veiksmu pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. sausio 5 d. gautas V. N. skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad jis nesutinka su paskirta nuobauda, nes nepadarė veiksmų, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje. 2020 m. lapkričio 19 d., apie 18.00 val. su sutuoktine kalbėjosi, vaikams negirdint ir nebūnant tame kambaryje. Jis su sutuoktine diskutavo apie jų šeimą, tačiau jokių necenzūrinių, žeminančių ar kitų žodžių, išsireiškimų, kurie žemintų, bet kurį asmenį nenaudojo ir nekalbėjo. Tą vakarą buvo neblaivus, tačiau vaikai nematė, kaip jis vartojo alkoholinius gėrimus, nes grįžo namo jau išgėręs. Grįžęs į namus jis elgėsi tinkamai ir jokių neįprastų ar priešingų teisei veiksmų neatliko. Tiki, kad vaikai suprato aplinkybes taip kaip jiems paaiškino jų motina, t.y. jo sutuoktinė, kuri yra neigiamai prieš jį nusistačiusi. Sutuoktinė buvo neblaivi (nustatytas girtumas 0.22 promilės), tačiau apie tai jis sužinojo tik grįžęs namo ir atvykus policijos pareigūnams. Šioje byloje vieninteliai duomenys, kad jis padarė ANK 73 straipsnio 1 dalį pažeidimą yra neigiamai prieš jį nusiteikusios sutuoktinės M. N. paaiškinimai. Šiuose paaiškinimuose nėra jokių objektyviai patikimų duomenų, kuriais būtų galima grįsti priešiškų teisei veiksmų padarymą, o tik sutuoktinės nurodomos aplinkybės ir nuomonė. Kadangi jokių veiksmų nepadarė, t.y. nei prieš vaikus, nei prieš sutuoktinę nenaudojo jokių garbę, orimą žeminančių žodžių, keiksmų, vaikų akivaizdoje nevartojo alkoholinių gėrimų, manė, kad vaikai buvo su blaiva motina, todėl neatliko jokių veiksmų numatytų ANK 73 straipsnyje. Vieninteliai veiksmai, kuriuos atliko buvo prieš sutuoktinės valią grįžimas į jam priklausančius namus ir pokalbis su sutuoktine apie jų šeimą. Byloje nurodyta, kad administracinio nusižengimo metu nukentėjo jo dukra V. N., tačiau tai netiesa. Byloje nėra nurodyta, kokią žalą vaikas patyrė, o ir pati dukra apklausos metu nurodė, kad „negirdėjo kas vyko“. Iš nepilnamečio sūnaus parodymų aiškiais matyti, kad jis yra prieš jį neigiamai nusiteikęs, t.y. jo sutuoktinė nuteikė sūnų prieš jį ir naudoja, kaip įrankį savo tikslams pasiekti. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie žalą padarytą dukrai ar kitiems šeimos nariams, žalos dydį, o tik neigiamai prieš jį nusiteikusių šeimos narių nurodomos aplinkybės, kurios nėra įrodytos jokiomis leistinomis priemonėmis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į V. N. skundą nurodė, kad su jame nurodytais reikalavimais nesutinka, manoma, jog skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl skundas atmestinas. Surinkti duomenys patvirtina, kad V. N. būdamas neblaivus necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais išvadino sutuoktinę M. N., savo mažametės dukters V. N., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, nesudarė vaikui saugios aplinkos, neužtikrino gyvenimo sąlygų, būtinų vaiko fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, todėl stengiantis apsaugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos buvo priimtas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 19 d., po darbo užėjo į (duomenys neskelbtini) ir išgėrė alaus. Apie 18.00 val., išgėręs, grįžo į namus, duris atrakino žmona M. N.. Sūnus ir dukra buvo savo kambaryje, kuris yra nutolęs nuo virtuvės, antrame kambaryje, durys buvo uždarytos. Jis ir žmona nuėjo į virtuvę, pradėjo kalbėtis apie vaikus, skyrybų procesą, tačiau apie mašiną nebuvo jokios kalbos (automobilis nebuvo konflikto priežastis, nes jis menkavertis, GPS įranga buvo įrengta dėl saugumo). Apie skyrybas kalbėjo įprastai, nepakeltu tonu, jokių rėkavimų, necenzūrinių žodžių vartojama nebuvo. Pokalbis vyko apie valandą. Pamatęs, kad gali kilti konfliktas, nuėjo į kambarį ir atsigulė. Vaikai atėję nebuvo. Nematė kaip žmona iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams buvo išprašytas iš namų. Išėjęs į lauką paskambino broliui, bet šis nekėlė ragelio. Parūkė, užsinorėjęs į tualetą grįžo atgal į namus. Pareigūnai surašė protokolą ir vėl išprašė. Atvažiavo brolis ir jį išsivežė, tačiau prieš tai jis sutiko vaikų teises. Pradėti ikiteisminiai tyrimai susiję su skyrybomis, siekiant jį apkaltinti. Skyrybos vyksta jo iniciatyva. Mano, kad policija buvo iškviesta siekiant jam pakenkti. Kai buvo geri santykiai, jam grįžus namo, ir nesant žmonos, vaikai jį pasitikdavo. Ar vaikai jo bijo jis negali spręsti, nes jų neklausė. Nemano, kad dėl jo veiksmų vaikai galėjo patirti žalą. Jo atžvilgiu yra pradėta civilinė byla dėl vaiko išlaikymo, ikiteisminis tyrimas kur su šakute nutrauktas, ikiteisminis tyrimas kur su šlapiu skuduru davė, pradėtas. Kodėl visos bylos susiję su dukra paaiškinti negalėjo. Alkoholio namuose nevartojo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas Adrijus Bareikis nurodė, kad palaiko atsiliepimą, prašo palikti nutarimą galioti. Paaiškino, kad pagal ištirtas aplinkybes matyti, kad V. N. buvo teisėtai ir pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jam paskirta bauda, įspėjimas atitinka padarytą nusižengimą. Paminėjo, kad jei nutraukiamos bylos, tai dar nereiškia, kad šeimoje nieko nebuvo. Faktas, jog pažeidėjas namo grįžo girtas, tai daro neigiamą įtaką vaiko auklėjimui. Butas nėra didelis ir kad konflikto metu vaikai negirdėtų išreikštų žodžių, tai kelia abejonių. Konfliktas nebuvo vienintelis, konfliktai vyko daug kartų. I. N. minėjo, kad buvo išsakyta daug negražių žodžių, kurių atkartoti nenorėjo. Tai, kad vaikas neįvardijo konkrečių žodžių, kurie buvo pasakyti įvykio metu, tai nereiškia, kad tie žodžiai nebuvo vartojami sutuoktinės atžvilgiu.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė M. N. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 19 d. vyras V. N. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus. Vyras pradėjo ieškoti priekabių, grasino, dukros akivaizdoje rodė šlykščius ženklus, pagrasino, kad su savo mašina nebevažinėsi, buvo persekiojama. Visa tai girdėjo dukra, kuri buvo namuose. Žodžiai apie mašiną, grasinimai buvo išsakyti koridoriuje. Dukra tuo metu buvo tarpduryje ir viską matė, nes ji su vyru buvo koridoriuje. Ji prašė vyro išeiti, bet šis rodė negražius gestus, vadino ją negražiai. Viskas vyko koridoriuje bei virtuvėje. Sūnus buvo išėjęs, o grįžo, kai policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę. Policijos pareigūnus kvietė dėl grasinimų. Taip pat atvyko vaikų teisių tarnyba. Atvykus pareigūnams buvo tikrinamas jos ir vyro blaivumas. Jai buvo nustatytas 0,22 promilės, ji tą dieną gėrė giros. Pareigūnai paprašė Vidą palikti namus. Paskui vyras dar buvo grįžęs, todėl šiam buvo surašytas protokolas. Atvykus vaikų teisėms abu vaikai buvo apklausiami ir parodymai surašyti. Dukra pasakojo taip pat apie ankstesnį įvykį, kai tėvas jai su šakute buvo įdūręs. Vaikų apklausos buvo vykdomos atskiruose kambariuose, nei ji, nei vyras jose nedalyvavo. Dabar dukra vežiojama pas psichologus. Uždraudus vyrui grįžti į namus vaikai jaučiasi geriau. Dukra patyrė psichologinę žalą, nes mažamečiui vaikui rodoma, ką mama daro kitiems vyrams, blogai jautėsi, kai jos mamai grasinama, vadina necenzūriniu žodžiu “kur..a“. Vaikai išsigando, nes abu yra matę tėčio fizinį smurtą, ypač bijo jo išgėrusio.
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad paskambinusi nukentėjusiosios atstovė M. N. nurodė, kad grįžęs išgėręs vyras grasina dėl mašinos. Nurodė, kad fizinio smurto V. N. nenaudoja, bet žodžiais sako. Taip pat pasako, kad namuose yra maži vaikai (skundo medžiagos b. l. 46-47).
Nukentėjusioji nepilnametė V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu ji buvo tarpduryje, tėtis V. negražiais žodžiais vadino mamą M., erzino ją, vadino ‚,kur...a‘‘, daugiau žodžių neprisimina. Kada tai įvyko negali prisiminti, tačiau viskas vyko namuose, jų bute. Tėtis anksčiau negražiai vadindavo mamą, taip jis elgėsi 9 ar 10 kartų. Tas įvykis, kai tėtis negražiai vadino mamą, buvo seniau nei tie kartai, viskas prasidėjo nuo 2018 metų. Ji su broliu buvo kambaryje, tuo tarpu mama su tėčiu virtuvėje, todėl ji negirdėjo ką jie ten kalbėjo. Truputį vėliau tėtis išėjo į koridorių, nes norėjo pasiimti kažkokį daiktą iš striukės, gal telefoną. Mama norėjo prieš eidama į balkoną parūkyti ir tada tėtis pasakė tą negražų žodį. Kai tėtis negražiai pavadino mamą, ji jam lyg ir nieko neatsakė. Po šio įvykio niekas nebuvo atvažiavęs į namus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, teismas pagarsino V. N. iš karto po įvykio 2020 m. lapkričio 19 dienos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos vyr. specialistei A. Ž. duotus parodymus. V. nurodė, kad ji buvo kambaryje su broliu, apie 18 val. į namus grįžo tėtis. V. jį įleido į namus, bei suprato, kad tėtis yra girtas, nes pradėjo kabinėtis prie mamos. Nes jai būtų blaivas, taip nedarytų. Tėtis mamai virtuvėje kažką sakė apie mašiną, jie nerėkė vienas ant kito ir nesimušė. Ji tada nuėjo į tualetą ir negirdėjo kas vyko. Kai grįžo iš tualeto, tėtis buvo užsidaręs kambaryje. Tėtis išėjo į kiemą parūkyti, o mama tuo tarpu galimai iškvietė policiją. Ji mano, kad mama policiją iškvietė dėl to, kad tėtis buvo girtas. Po to, kai tėtis grįžo parūkęs pamatė, kad atvažiavo policija ir pasakė, kad palauks. Ji su tėčiu nebendravo, bet tėtis jai kažką sakė, sakė „ate‘‘. Tėtis jai nėra labai geras, prieš porą savaičių jai bedė su šakute į ranką, skaudėjo. Tėtis dažnai būna girtas namuose. Su mama sutaria gerai, ji myli savo mamą, ja mama rūpinasi (nusižengimo b. l. 7). Pagarsinus parodymus liudytoja V. N. nurodė, kad ji neprisimena ką tada pasakojo, bet surašyta teisingai.
Liudytojas I. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis grįžo namo, nes parašė sesė, kad tėtis namuose. Sesė parašė močiutei, jog tėtis mamą negražiai vadina. Žinutės išsisaugojęs neturi, nes sesė ne jam rašė. Po treniruotės ji buvo grįžęs pas močiutę. Būnant pas močiutę, ši pasakė, kad parašė sesė, todėl jis grįžo namo. Sesė sakė, kad tėtis naudojo keiksmažodžius, vadino mamą ‘‘valkata‘‘, kitų žodžių nenori sakyti. Jam atrodo, kad sesė apie tai pasakojo kai tik grįžo namo ir tai pasakė prieš atvažiuojant policijai. Vėliau tėvai kalbėjo su policija, bet jis nelabai kišosi. Tai įvyko 2020 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį. Toks įvykis buvo ne pirmas, nesuskaičiuotų ant pirštų, kiek tėtis mamą negražiai vadino. Dėl įvykio buvo atvykusi policija. Jam atrodo, kad buvo ir VTAS specialistai atvažiavę, bei jis jų buvo apklaustas. Aplinkybes geriau atsiminė iš karto po įvykio, nei dabar. Prieš ateinant į teismą su mama bendravo apie posėdį. Girdėjo kaip mama sesei sakė, kad reikės eiti į teismą. Negirdėjo ar sesuo su mama šnekėjo apie šiandieninę apklausą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme 6, 13, 25 straipsnyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu V. N. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 19 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.39 promilių girtumas) necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais išvadino sutuoktinę M. N., savo mažametės dukters V. N., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje.
Teismas, susipažinęs ir įvertinęs V. N. skundą bei jame nurodytus argumentus, pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus, bei visą tai sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, kad priešingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina V. N. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas atsižvelgiant iš esmės tik į nukentėjusiosios atstovės M. N. pareiškimą bei jos paaiškinimus, jog konflikto metu mažametės akivaizdoje sutuoktinis V. N. necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais išvadino sutuoktinę M. N., neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai.
V. N. tiek tyrimo metu, tiek apklaustas teisme dėl įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus, apklaustas paaiškino, kad grįžo į namus jau išgėręs apie 18 val. ir su sutuoktine kalbėjosi virtuvėje vaikams negirdint ir nebūnant tame kambaryje. Tokius V. N. parodymus iš esmės patvirtina būtent pati nukentėjusioji V. N., kuri buvo apklausta Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos vyr. specialistės A. Ž. iš karto po įvykio, t.y. 2020 m. lapkričio 19 d., 20.30 val., kur nurodė, kad tėtis mamai virtuvėje kažką sakė apie mašiną, jie nerėkė vienas ant kito ir nesimušė. Mergaitė teigė, kad ji vėliau nuėjo į tualetą ir negirdėjo kas vyko. Kaip matyti, šiuose duotuose parodymuose V. N. nenurodė, kad būtent jos akivaizdoje tėtis V. N. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais būtų vadinęs sutuoktinę M. N.. Teismo posėdžio metu V. N. apklausiama negalėjo atrinkti įvykių sekos ir pasakojo bendrai apie įvykius šeimoje, kad šeimoje yra konfliktiniai santykiai, nors apklausos pradžioje nurodė, kad girdėjo keiksmažodį, tačiau kada tai įvyko negalėjo prisiminti, nes pasak nukentėjusiosios anksčiau tėtis ne kartą, t.y. 9 ar 10 kartų, negražiai vadindavo mamą M. N.. Posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju ir I. N., kuris nurodė, kad pats jis įvykio nematė, negirdėjo, nes buvo pas močiutę, bei į namus grįžo tik kai sesė parašė jam ar močiutei žinutę. Grįžus į namus sesė sakė, kad tėtis naudojo keiksmažodžius, vadino mamą ‘‘valkata‘‘, kitų žodžių nenori sakyti, jam atrodo, kad sesė apie tai pasakojo kai tik grįžo namo ir tai pasakė prieš atvažiuojant policijai. Tokie liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja liudytojos M. Norvilienės parodymams, kuri nurodė, kad sūnus I. N. grįžo į namus, kai jau buvo atvykusi policija. Taip pat šioje byloje liudytojos M. N. parodymai yra vertinami surinktų įrodymų visumoje. M. N. paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą kviesdama policija nurodė, kad grįžo vyras į namus girtas ir pradėjo grasinti kad su mašina nebevažiuos, kažką padarys, atvykus policijos pareigūnams bei rašydama pareiškimą nurodė, kad kai grįžo sutuoktinis V. N. neblaivus į namus prie jos pradėjo žodžiais priekabiauti dėl to, kad ji paleistuvė, prie jų vaikų keiktis rusiškais keiksmažodžiais, grasino, kad ji su savo mašina nebevažiuos (nusižengimo b. l. 4), vaiko teisių apsaugos vyr. specialistei nurodė, kad ji policijos pareigūnus iškvietė dėl sutuoktinio V. N. elgesio, vyras pradėjo jai grasinti, ji išsigando, duodama parodymus posėdžio metu nurodė, kad vyras pradėjo ieškoti priekabių, grasino, dukros akivaizdoje rodė šlykščius ženklus, negražiai ją vadino. Tai rodo, kad liudytojos parodymai yra nenuoseklūs viso proceso metu, vis nurodo papildomas aplinkybes, apie kurias būtent šioje byloje nenurodė nukentėjusioji V. N., nors ji kaip teismas pirmiau nurodė buvo apklausta iš karto po įvykio dalyvaujant vaiko teisių apsaugos vyr. specialistei, bei nedalyvaujat tėvams. Taip pat byloje nėra nustatyta, jog mažametė V. N. dalyvavo, girdėjo tėvų konfliktą, pravirko ar kitaip išreiškė savo susijaudinimą, išgąstį ar kt. Be to ir vaiko teisių apsaugos vyr. specialistė, kuri apklausinėjo V. N. niekur nepažymėjo, jog mergaitė būtų girdėjusi konfliktą, jo metu būtų vartojami necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, išsigandusi ar kitokia mergaitės būsena.
Be to iš bylos duomenų bei teismo informacinės sistemos LITEKO matyti, kad tarp V. N. ir M. N. vyko civilinis ginčas dėl išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), yra pradėti arba nutraukti ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu yra pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, tai rodo, kad V. N. ir M. N. tarpusavio santykiai buvo įtemti, konfliktiški iki nagrinėjamo įvykio.
Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).
Atsižvelgus į susidariusią situaciją apibūdinančių aplinkybių visumą, nėra objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog V. N. savo veiksmais būtų pažeidęs vaiko teises, t. y. priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią ir taip padaręs neigiamą įtaką savo mažamečiui vaikui kaltinime nurodytu laikotarpiu. Todėl vertinti aptartą pareiškėjo elgesį ANK 73 straipsnio 1 dalies normos prasme būtų neadekvatu ir neproporcinga, todėl V. N. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria:
Pareiškėjo V. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą, kuriuo V. N. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.