Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 1. 2000 m. kovo 7 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 112 straipsnio l dalį, 117 straipsnio l dalį, 271 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant; 2. 2000 m. rugsėjo 8 d., pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; 3. 2000 m. gruodžio 19 d., pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 4. 2004 m. spalio 6 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 5. 2005 m. gruodžio 12 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – laisvės atėmimu 3 metams; 6. 2010 m. balandžio 8 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 7. 2010 m. lapkričio 23 d., pagal BK 215 straipsnio l dalį, 214 straipsnio l dalį, 182 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 8. 2011 m. vasario 23 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 9. 2011 m. spalio 6 d., pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių; 10. 2016 m. sausio 19 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 11. 2017 m. vasario 7 d., pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesių. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. Z. 2018 m. liepos 25 d., apie 20.50 val., bute esančiame, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebęs nukentėjusįjį R. D. už kaklo, jį pastūmė, dėl ko R. D. nukrito ant fotelio, nukentėjusiajam stojantis nuo fotelio, keliu sudavė du kartus R. D. į pilvą ir kumščiu sudavė du kartus į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. D. kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, tokiu būdu padarydamas nežymų jo sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis G. Z., teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena savo nuomojamame bute kartu su nukentėjusiojo R. D. žmona I. D. ir dviem jos mažamečiais vaikais. R. D. pažįsta apie pora metų, su juo bendravo kaip kaimynai, tačiau šis buvo linkęs vartoti alkoholį, visaip žemindavo savo žmoną. Šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas, o I. D. kartu su dviem mažamečiais vaikais perėjo gyventi pas jį. Įvykio dieną I. D. paskambino R. D., kuris ją pakvietė pasiimti daiktų, jų tarpusavio telefoninį pokalbį G. Z. girdėjo, nes buvo šalia. Tą dieną buvo išgėręs nedidelės talpos brendžio butelį, tačiau labai apsvaigęs nesijautė. Kartu su I. D. nuėjo į R. D. namus, ten pastarieji susiginčijo dėl daiktų, G. Z. pasakė, kad R. D. turi atiduoti žmonai televizorių, kadangi tai buvo jų bendras turtas. Matė, kad R. D. yra išgėręs, jis atsistojo nuo fotelio ir pradėjo eiti link G. Z., mosikavo rankomis, dėl ko šis jį suėmęs už kaklo pastūmė, o stojantis kelis kartus sudavė. Tuo konfliktas pasibaigė, kaltinamasis su I. D. išėjo iš buto nepasiėmę jokių daiktų. Dėl savo veiksmų gailisi, nurodė, jog šiuo metu su I. D. gyvena savo nuomojamame bute, kartu gyvena du jos mažamečiai vaikai, dirba.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. Z. dėl nežymaus R. D. sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Kaltinamasis G. Z. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, ir norėjo taip veikti. Savo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą. Pažymėtina, kad žodinis konfliktas prasidėjo abejiems jo dalyviams būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, kaltinamajam G. Z. priekaištaujant nukentėjusiajam dėl turto dalybų, R. D. padaryti sužalojimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai siejami su kaltinamojo veiksmais.

Kaltinamasis G. Z. kaltu prisipažino ir nurodė, jog nukentėjusįjį buvo suėmęs už kaklo, tačiau nesmaugė, o pastūmė, šis parkrito ant fotelio, o pastarajam keliantis sudavė dar porą smūgių į veido sritį, tai iš esmės atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo R. D. parodymais, liudytojos I. D. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, specialisto išvada, kurioje konstatuota kad R. D. nustatyta kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, o sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis dėl įvykio gailėjosi, savo kaltę pripažino. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis G. Z., panaudojęs fizinį smurtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami G. Z. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis G. Z. smurtavo R. D. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, sudavė mažiausiai du smūgius R. D. į galvos sritį, suprato kad smurtauja ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Prokuroras kaltinamajam, už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių, bausmes subendrinti.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas (b. l. 59)) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visgi, pagal byloje nustatytas aplinkybes toks girtumo laipsnis negali būti objektyvus kriterijus, kadangi G. Z. policijos pareigūnų buvo sulaikytas ne įvykio vietoje, o savo namuose, praėjus tam tikram laikui, per kurį G. Z. tvirtinimu jis dar vartojo alkoholį, ir tokia aplinkybė nėra paneigta baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, todėl vertinama kaltinamojo naudai.

G. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas, nusikalto neišnykus teistumui pagal 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku (b. l. 34), Respublikiniame priklausomybės ligų centre lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (b. l. 57), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 58).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, G. Z. parinktina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teistas, nusikalto neišnykus teistumui pagal 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu. Manytina, kad laisvės atėmimo bausmė G. Z. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje G. Z. skiriama 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taigi, šiuo atveju G. Z. paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažintina iki 4 (keturių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, G. Z. paskirta bausmė bendrintina, prie 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, tai yra 3 (tris) mėnesius ir jam skirtina galutinė, subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas G. Z. laikinajame sulaikyme byloje išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 25 d., 21.15 val., iki 2018 m. liepos 27 d., 16.35 val., tai yra dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo G. Z. atžvilgiu pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

Kaltinamasis G. Z. pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, ir kartu su nukentėjusiojo R. D. žmona šiuo metu augina du mažamečius vaikus, taigi, siekia integracijos į visuomenę.

Vertinant nusikalstamos veikos padarymo priežastis pažymėtina, kad tarpusavio konfliktas su nukentėjusiuoju susiklostė itin nepalankiomis aplinkybėmis, kilo grynai dėl asmeninių priežasčių, susijusių su kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiais dėl I. D., kuri dar būdama susituokusi su I. D., dėl šio nepakenčiamo ir netoleruotino elgesio, nesaikingo alkoholio vartojimo, kartu su dviem mažamečiais vaikais išėjo gyventi pas kaltinamąjį G. Z., kuris ją priėmė. Konfliktas kilo dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, ir pats R. D. pasikvietė žmoną į namus, bei dalinai išprovokavo G. Z. smurtinius veiksmus, įvykio metu buvo neblaivus. Taigi, savo veiksmų G. Z. neplanavo. Nukentėjusysis byloje jokio civilinio ieškinio nereiškė ir nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam turėtų kokių nors pagrįstų pretenzijų dėl įvykio, į teismo posėdį neatvyko, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistui nerodė kitų kūno vietų, motyvuodamas, kad daugiau (kitų) sužalojimų nėra (b. l. 28).

Šiame kontekste teismas vertina, kad nors kaltinamajame akte nurodoma, jog G. Z. iki šiol teistas 11 (vienuolika) kartų, tačiau teisinę reikšmę parenkant ir skiriant bausmę turi tik neišnykę teistumai nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d., nuosprendžio (b. l. 45–46). Atkreiptinas dėmesys, kad absoliuti dauguma nusikaltimų, dėl kurių R. D. yra teistas – nesmurtinio pobūdžio (vagystės, sukčiavimai ir kt.). Be to, nors Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu G. Z. skiriant galutinę subendrintą su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu bausmę buvo taikytas BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintas bausmių bendrinimo būdas, tačiau faktiškai turėjo būti pasirinktas kitas – BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo būdas, kadangi akivaizdu, jog veika, dėl kurios G. Z. buvo nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu buvo padaryta dar anksčiau (tai yra 2011 m. sausio 6 d.), nei ta, dėl kurios jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu (tai yra 2011 m. vasario 4 d.) (b. l. 45–46, 47–49). Todėl faktiškai šioje situacijoje buvo veikų daugetas, ir šie nuosprendžiai pagal savo sukeliamas pasekmes gali būti, ir šiuo atveju faktiškai yra vertinami, kaip vienas. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi G. Z. 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir tai turi įtakos skaičiuojant teistumo pagal šį nuosprendį terminą. Ankstesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu G. Z. mokėsi, įgijo mūrininko bei suvirintojo profesijas, palaikė ryšius su artimaisiais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose (Bylos Nr. 1S-1187-327/2014).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Itin svarbu pažymėti, kad po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra 2016 m. rugsėjo 3 d., už kurią buvo nuteistas 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, G. Z. ilgą laiką laikėsi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėjo įstatymų, nedarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprino savo socialinius ryšius, dirbo ir siekia atlyginti žalą nukentėjusiajai O. A., suteikė gyvenamąjį plotą I. D. ir dviems jos mažamečiams vaikams, probacijos laikotarpiu nepadarė jokių pažeidimų, vykdė probacijos sąlygas, todėl galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu įrodė, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labai neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu G. Z. paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams. Taigi, šiuo atveju G. Z. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo neišnykę teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant maksimalų – 3 (trejų) metų – bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teismų praktikoje nedraudžiama baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti ilgesnį šio baudžiamosios teisės instituto taikymo terminą nei paskirtos konkrečios laisvės atėmimo bausmės dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015, 25-399-697/2015). Be to, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme paprastai mažiau varžo asmens teisinę padėtį nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kas šiuo atveju prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis kaltinamajam G. Z. skirtini įpareigojimai tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam G. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir skirti G. Z. galutinę, subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant G. Z.:

- tęsti darbą;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 25 d., 21.15 val., iki 2018 m. liepos 27 d., 16.35 val., tai yra dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.