- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e1-586-339/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41098-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2024 m. spalio 19 d., apie 21.27 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas,
R. J., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2024 m. spalio 19 d. savo namuose nuo pat ryto gėrė degtinę. Po to su pažįstama A. važiavo jo namų kieme stovėjusiu įmonės "(duomenys neskelbtini)", kurioje jis dirba, jam darbo reikalams išduotu automobiliu "Škoda Roomster", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad iš galo jo vairuojamą automobilį įjungtais švyturėliais stabdo policijos automobilis. Jis sustojo, nesipriešino, sutiko, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam buvo nustatytas neblaivumas ir jis buvo sulaikytas. Supranta, kad pasielgė netinkamai vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Labai dėl to gailisi (b. l. 78-80, 84-87).?
Motyvuojamoji dalis
R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:
liudytoja A. L. parodė, kad kartu su R. J. važiavo įmonės, kurioje šis dirba, automobiliu į Miškų ūkį, ieškodami adreso (duomenys neskelbtini), kai juos sustabdė policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais. Policijos pareigūnai R. J. nustatė neblaivumą (b. l. 34-37).
???Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėtas tamsiai mėlynos spalvos automobilis „ Škoda Roomster“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs adresu (duomenys neskelbtini), bei alkotesterio rodmenys (b. l. 11-21 ).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Gretos Petroškaitės tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2024 m. spalio 19 d. kartu su tyrėju Mantu Bereniu patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, todėl įjungus specialiuosius mėlynos bei raudonos spalvos garsinius švyturėlius, šis automobilis buvo sustabdytas tie pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. J., su kuriuo bendraujant, sklido aitrus alkoholio kvapas. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, R. J. nurodė, kad alų vartojo maždaug prieš 1 val. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARHJ-0205, patikros Nr. 2194655, R. J. pirmu patikrinimu 21.31 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 21,54 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (b. l. 25-27).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. spalio 19 d. R. J. neblaivumo matavimo prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARHJ-02052, metrologinės patikros Nr. 2194655, nustatytas neblaivumas: 21.31 val. – 2,52 promilių, 21.54 val. – 2,47 promilių (b. l. 28).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte ir nutarime grąžinti daiktus užfiksuota, kad automobilis „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos priverstinai nuvežtas į UAB „Autobastionas“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k., Beržyno g. 10. Vėliau šis automobilis ir jo užvedimo rakteliai grąžinti savininkui-valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29, 52-54).
VĮ „Regitra“ informacijoje nurodyta, kad automobilio „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).
Iš VšĮ "Emprekis" pateiktos pažymos matyti, kad analogiško automobilio, kaip automobilis „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. J., vidutinė kaina Lietuvoje yra 4230 Eur (b. l. 31).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Kaltinamasis R. J. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), 9 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 62-69), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Kaltinamajam R. J. 2024 m. spalio 21 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 103-106). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės, dėl kurios asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tokią praktiką, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam R. J. nustatytinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilio „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas nežinojo, jog kaltinamasis R. J. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamojo R. J. ieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje nėra specialisto atlikto šios automobilio įvertinimo. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiškos transporto priemonės „Škoda Roomster“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 4230 Eur. Byloje objektyvių duomenų apie kitokią automobilio vertę, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, nėra, todėl iš kaltinamojo R. J. išieškotini valstybei 4230 Eur. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL dydžio (3750 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtą baudą įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 19 d., 21.54 val. iki 2024 m. spalio 20 d., 11.10 val. (vieną dieną), šią vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš R. J. išieškoti valstybei konfiskuotino automobilio „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4230 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt Eur) (įmokos kodas 6610).
Kol teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės nuteistajam R. J. palikti tas pačias kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.
Nuteistajam R. J. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuteistasis R. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Nuteistajam R. J. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.