Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-23 · Administracinė byla Nr. I-1393-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
I-1393-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04242-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1393-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

D. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK), 3 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn. su juo buvo nežmoniškai elgiamasi konvojavimo metu bei teismo salėje. Paaiškino, jog buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą automobiliu, kuriame nebuvo saugos diržų, o atvykus į teismą, pareigūnai laikė pareiškėją surakintą antrankiais. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str., taip pat teisė į privatų gyvenimą. Taip pat pažymėjo, kad pareigūnai atsisakydavo registruoti jo skundus dėl minėtų nusiskundimų. Be to, prie pažeidimo prisideda ir tai, kad pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo. Pareiškėjo teigimu, nežmoniškas konvojavimas bei laikymas surakintu antrankiais teismo salėje sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, pažemino orumą, taigi jam turi būti atlyginta kilusi neturtinė žala.

Atsiliepimas

Vilniaus aps. VPK atsiliepime (b. l. 17–22) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad jokių faktų ar aplinkybių, kuo pasireiškia nežmoniškas konvojavimas, pareiškėjas nenurodė. Pažymėjo, kad pareiškėjas į teismo posėdžių salę buvo konvojuojamas specialiai konvojavimui pritaikytomis transporto priemonėmis. Visi teismo posėdžiai vyko teismo salėse Nr. 014 ir Nr. 010, kuriose nebuvo įrengtų stiklinių ar kitokių atitvarų saugiam konvojuojamųjų laikymui, todėl pareiškėjas buvo saugomas bendroje salėje kartu su kitais piliečiais. Didžioji dalis maršruto nuo laikino laikymo patalpų į teismo sales vyko per bendruosius koridorius, kuriuose gausu pašalinių asmenų. Turimais duomenimis, pareiškėjas su antrankiais teismų posėdžių metu buvo laikomas 5 kartus, t. y. 2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. Dėl šių atvejų pareigūnai, paskirti vykdyti konvojaus viršininkų funkcijas, pateikė tarnybinius pranešimus, papildančius kelionės-postų žiniaraščiuose užfiksuotą informaciją, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas teismų posėdžių metu elgėsi įžūliai, nesiklausė konvojaus pareigūnų reikalavimų elgtis ramiai, netrukdyti teismo posėdžių eigai, keikdavosi, šnekėjo su pašaliniais asmenimis, provokavo liudytojus, nukentėjusiuosius ir konvojaus pareigūnus, porą kartų bandė perduoti raštelius kitiems asmenims, kėlė sumaištį teismo posėdžių salėse, kuriose nėra įrengtų atitvarų saugiam konvojuojamų asmenų laikymui. Todėl, siekiant išvengti neprognozuojamų pareiškėjo veiksmų ir užtikrinti paties pareiškėjo, pareigūnų, proceso dalyvių ir kitų salėje buvusių asmenų saugumą, pareiškėjas buvo laikomas su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Vilniaus aps. VPK taip pat pažymėjo, kad dėl pareiškėjo įžūlaus elgesio 2016 m. rugpjūčio 29 d. vykusio posėdžio metu tarnybiniu pranešimu buvo informuotas Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo direktorius. Pabrėžė, jog pareiškėjas konvojavimų laikotarpiu buvo suimtas mažiausiai dviejose bylose.

Vilniaus aps. VPK taip pat paaiškino, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Minėto įstatymo 26 str. 14 d. taip pat nustato, kad prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Vilniaus aps. VPK teigimu, kadangi pareiškėjas buvo suimtas mažiausiai dvejose bylose, teismo posėdžiai vyko salėse nepritaikytose saugiam konvojuojamųjų laikymui, be to, pareiškėjas konvojavimo ir teismo posėdžių metu nesilaikė 2005 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nustatyto rėžimo, pareiškėjas teismo salėje buvo laikomas su antrankiais. Atkreipė dėmesį, jog pagal Konvojavimo taisyklių 195 p. nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Turimais duomenimis, pareiškėjas į teisėjus dėl antrankių teismo salėje nuėmimo nesikreipė, teisėjai tokio nurodymo nedavė. Skundų, prašymų ar pretenzijų dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio bei konvojavimo sąlygų nebuvo gauta.

Vilniaus aps. VPK taip pat pažymėjo, jog Konvojavimo taisyklių 146 p., nustatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 p., jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

Vilniaus aps. VPK pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo sukeltos konkrečios pasekmės. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku kokios konkrečios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir medicininių dokumentų apie galimai patirtą neturtinę žalą, emocinį sukrėtimą bei viso to padarinius. Visi pareiškėjo argumentai yra paremti jo paties nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties iššaukiančiu elgesiu. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės. Pažymėtina, kad šių taisyklių 123 p. taip pat nustatyta, kad draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2016 m. gegužės–rugsėjo mėn.) pareiškėjas Vilniaus aps. VPK pareigūnų buvo konvojuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą 8 kartus: 2016 m. gegužės 4, 19, 24, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugsėjo 19 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog dėl pareiškėjo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-462-142/2017, sprendimas minėtoje byloje yra įsiteisėjęs, todėl bylos dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kildinimą dėl konvojavimo reikalavimų pažeidimų, nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. pagrindu, įtvirtinančius, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo 2016 m. gegužės 19, 24, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. konvojavimų metu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo sąlygas laiko nežmoniškomis, nes automobilyje nebuvo saugos diržų, todėl avarijos atveju pareiškėjui galėjo kilti neigiamų pasekmių.

Vilniaus aps. VPK pateiktais duomenimis, saugos diržai nebuvo įrengti automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo etapuojamas 2016 m. gegužės 19, 30 d., 2016 m. liepos 13, 19 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Konvojavimo taisyklėse saugos diržų panaudojimas numatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius ne specialiu konvojavimui skirtu transportu (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nėra numatytas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas ne specialiu konvojavimui skirtu automobiliu tik 2016 m. liepos 13 d. Kadangi tuo metu su pareiškėju kartu buvo etapuojamas dar vienas asmuo, todėl, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 163 p., pareiškėjas turėjo būti prisegtas saugos diržu, tačiau Vilniaus aps. VPK duomenimis, saugos diržų minėtoje transporto priemonėje nebuvo. Taigi darytina išvada, jog Vilniau aps. VPK nesilaikė Konvojavimo taisyklių 163 p. reikalavimo 2016 m. liepos 13 d. konvojavimo metu, tačiau, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, žala turi būti pasireiškusi realiai, o šiuo atveju pareiškėjas nurodo tik hipotetinę situaciją, apie tikėtiną žalą eismo įvykio metu. Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykis, etapuojant pareiškėją 2016 m. liepos 13 d. neįvyko, taigi neturtinės žalos kilimo faktas šiuo atveju nenustatytas.

Be to, pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – ir Techniniai reikalavimai), kuriais nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Techninių reikalavimų 1 priedas nustato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 p. nustatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Iš transporto priemonių registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas ginčo laikotarpiu yra M₁ ir M₂ tipo (b. l. 59–66). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 232 p. taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 223 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 p.). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 p., vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 p.).

Vilniaus aps. VPK pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis buvo vykdytas pareiškėjo konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitą), kuriose pateikta išvada, kad minėtos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus (b. l. 67–72). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržų įrengimo pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus aps. VPK neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuojami.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad teismo posėdžių metu jam nebuvo nuimti antrankiai. Pareiškėjas konkrečių datų, kada jam nebuvo nuimti antrankiai nenurodo, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teisme buvo laikomas su antrankiais 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. liepos 13 d. bei 2016 m. rugpjūčio 29 d.

Specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus ir tvarką reglamentuoja įstatymas bei Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas. Specialiųjų priemonių, be kita ko, ir antrankių panaudojimas Policijos įstatyme suprantamas kaip fizinė prievarta (Policijos įstatymo 23 str. 4 d. 2 p.). Pagal Policijos įstatymo 23 str. 2 d. policijos pareigūnas fizinę prievartą gali panaudoti įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Pagal Policijos įstatymo 23 str. 1 d. policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus, o prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas policijos pareigūnas pasirenka, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal Policijos įstatymą būtent konkretus pareigūnas turi įvertinti priemonės panaudojimo individualumą ir tokio panaudojimo proporcingumą (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2457/2011).

Vilniaus apskr. VPK paaiškino, kad antrankiai buvo naudojami, siekiant išvengti neprognozuojamų pareiškėjo veiksmų ir užtikrinti paties pareiškėjo, pareigūnų, proceso dalyvių ir salėje buvusių kitų asmenų saugumą. Iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. bei 2016 m. lapkričio 10 d. konvojaus pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog pareiškėjas konvojavimo metu ir teismo posėdyje elgėsi įžūliai, teismo posėdžio metu bandė bendrauti su kitais teisiamaisiais, provokavo liudytojus, bandė perduoti raštelius, į įspėjimus nereagavo (b. l. 24, 25). Vilniaus aps. VPK nurodė, kad teismo salėse, kuriose vyko pareiškėjo teismo posėdžiai atskirai atitvertos vietos kaltinamiesiems laikyti nebuvo. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, įvertinę konkrečią situaciją ir pareiškėjo individualias savybes, turėjo teisę pareiškėjo atžvilgiu naudoti antrankius.

Be to, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 195 p., nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Duomenų, kad posėdžio pirmininkas buvo leidęs nuimti pareiškėjui antrankius pareiškėjas nepateikė, taigi nėra pagrindo teigti, Vilniaus aps. VPK pareigūnai veikė neteisėtai. Tuo tarpu, jei pareiškėjas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesprendė jo antrankių nuėmimo klausimo, pareiškėjas dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė Vilniaus aps. VPK neteisėtų veiksmų, todėl darytina išvada, kad neegzistuojant vienai iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Be to, teismo vertinimu, nors pareiškėjas konvojavimo metu ar surakintas antrankiais galėjo jaustis nepatogiai, tačiau tokie nepatogumai buvo vienkartinio pobūdžio, momentiniai ir negalėjo sukelti pareiškėjui žalos, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužės 4 d., nutrauktina, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti pareiškėjui D. J. (D. J.) neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamo konvojavimo ir laikymo su antrankiais 2016 m. gegužės 4 d.

Kitą pareiškėjo D. J. (D. J.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė