Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo AB „Lietuvos paštas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2621-832/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdyje šalys nedalyvavo, atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl nuomos sutarties galiojimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog duomenų apie nuomos sutarties pratęsimą nėra, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai neišanalizavo byloje pateiktų įrodymų, tinkamai jų neįvertino ir netaikė CK 6.481 straipsnio.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2009-02-11 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovei 16,72 kv. m. ploto patalpas, esančias Laisvės g. 38, Mažeikiai, o sutarties 5 punktu nuomos terminą nustatė nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2012 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau kaip nuosavybės teisės į išnuomotas patalpas perėjimo kitam asmeniui (8-10 b. l.). Taigi, nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. CK 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Teismas pažymi, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006).

Pažymėtina, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius t.y. nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė.

Nagrinėjamu atveju, šalių sudaryta 2009 m. vasario 11 d. nuomos sutartimi nuomininkui nustatyta pareiga pasibaigus sutarties terminui perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais. Nors šalių sudarytos nuomos sutarties terminas baigėsi 2012 m. vasario 17 d., tačiau negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktas šalių pasirašytas tik 2013 m. kovo 29 d (13 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė faktiškai patalpomis nesinaudojo nuo Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 5 punkte nustatyto 2012 m. vasario 17 d. sutarties pasibaigimo termino. Teismas vertina byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (16-55 b. l.), Negyvenamų patalpų 2013 m. kovo 29 d. perdavimo ir priėmimo aktą (13 b. l.), kas leidžia teigti, kad pasibaigus Nuomos sutarties terminui 2012 m. vasario 17 d. atsakovė daugiau kaip 10 dienų toliau naudojosi išsinuomotomis patalpomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ginčijusi skolos dydį ar PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2013 m. kovo 29 d., negrąžino jų ieškovui kaip nepagrįstai išrašytų, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovė išreiškė valią ir naudojosi išsinuomotomis patalpomis pasibaigus sutarties terminui.

Teismas vertindamas nuomotojo elgesį pažymi, kad ieškovas savo valią pratęsti nuomos teisinius santykius išreiškė pateikdamas atsakovei PVM sąskaitas faktūras pasibaigus Nuomos sutarties terminui bei neprieštaraudamas dėl to, kad atsakovė ir toliau, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, naudotųsi negyvenamomis patalpomis.

Esant CK 6.481 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t. y. vienai šaliai toliau naudojantis išsinuomotu turtu, o kitai dėl to neprieštaraujant, keičiasi tik viena nuomos sutarties sąlyga – sutartis iš terminuotos tampa neterminuota ir nuomos santykiai tęsiasi sutartyje sulygtomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės, priešingai negu skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo pasibaigę 2012 m. vasario 17 d. ir šią faktinę aplinkybę patvirtina 2013 m. kovo 29 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė ieškovui išsinuomotas patalpas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į teisinių santykių pobūdį, šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Remdamasi išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir jų kontekste netaikė CK 6.481 straipsnio nuostatų, todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, naikintinas ir ieškinys toje dalyje tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

Atsižvelgiant į išdėstytą argumentaciją, apelianto pagrindiniai reikalavimai, kuriuos sudaro nuomos mokesčių, komunalinių mokesčių ir eksploatavimo išlaidų priteisimas, bei išvestiniai, kuriuos sudaro delspinigių ir palūkanų priteisimas, tenkintini pilnai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas už akių dalyje, kurioje netenkinti ieškovo reikalavimai, naikintinas priimant šioje dalyje naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinant pilnai: priteisiant ieškovui AB „Lietuvos paštas“ iš atsakovės J. M. 2668,64 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2013 m. kovo 29 d., 585,75 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra sumokėjęs 268 Lt žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismui keičiant teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos tikslintinos.

Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Byloje nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo268 Lt, nors ginčydamas 3254,39 Lt sumą privalėjo mokėti 98 Lt – CPK 80 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 98 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o 170 Lt permokėta žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovui – CPK 87 str. 5 d.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje netenkinti ieškovo reikalavimai, pakeisti.

Ieškovo ieškinį tenkinti pilnai: priteisti ieškovui AB „Lietuvos paštas“, įmonės kodas 121215587, iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7308,93 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2013 m. kovo 29 d., 1639,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 280,74 Lt žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui AB Lietuvos paštas, įmonės kodas 121215587, 170 Lt sumą iš 2013-11-28 AB bankas Swedbank, mokėjimo pavedimu Nr. 12768 sumokėtos 268 Lt sumos.