Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-210/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
2-210/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė, Rimvydas Norkus
Atsakovas
V. Č.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-210/2012Procesinio sprendimo kategorija:116.5.3.(S)Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5978-585/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agasi and Viktor Company“ atsakovui V. Č. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas bankrutuojančios įmonės ieškinio dėl nuostolių atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo pagrįstumo klausimas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Agasi and Viktor Company” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“ (toliau - administratorius) ir įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir dokumentus. Administratorius nustatė, kad 208 795,30 Lt išlaidos nėra pateisintos jokiais finansiniais dokumentais, todėl kreipėsi į įmonės vadovą (atsakovą), prašydamas pateikti paaiškinimus dėl administratoriui neperduotų 208 795, 30 Lt įmonės lėšų. 2011 m. sausio 3 d. raštu atsakovas paaiškino, kad jo turimais duomenimis UAB „Agasi and Viktor Company” lėšos buvo pervedamos ar išmokamos UAB „Agmituras” valdymo organams su ieškovo įmone susijusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 208 795,30 Lt, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 208 795,30 Lt, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuodamas tuo, kad sprendimas už akių priimtas neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, kad UAB „Agasi and Viktor Company” lėšomis buvo siekiama padengti UAB „Agmituras“ įsipareigojimus AB DnB Nord bankui, nes minėtos įmonės yra susijusios, todėl vienos bankrotas būtų lėmęs ir kitos bankrotą. Įmonės lėšų atsakovas nepasisavino ir neiššvaistė, o atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių – nespėjo surinkti įrodymų, kurie patvirtintų, kad lėšos buvo pervedamos UAB „Agmituras“, o ieškovo ir UAB „Agmituras” tarpusavio skoliniai įsipareigojimai tinkamai nebuvo įforminti ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių. Atsakovo teigimu, dėl lėšų trūkumo yra atsakinga buvusi UAB „Agasi and Viktor Company” buhalterė, todėl UAB „Agmituras” ir buvusi ieškovo buhalterė turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovo nurodomos atsiliepimo nepateikimo priežastys negali būti pripažintinos svarbiomis, nes atsakovas turėjo teisę prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, įrodymai galėjo būti teikiami ir po atsiliepimo pateikimo, iki pasirengimo bylos nagrinėjimui procesinės stadijos pabaigos. Atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė jokių naujų ir reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, o civilinei atsakomybei atsirasti nėra svarbi aplinkybė, kuriems konkretiems asmenims atiteko ieškovo turtas, už kurio išsaugojimą jis buvo atsakingas. Atsakovo nurodomų asmenų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nereikalingas, nes teismo sprendimu už akių jokiems asmenims nesukurtos teisės ir/arba pareigos, o savo pareiškime nurodomus argumentus atsakovas prieš byloje nedalyvaujančius asmenis gali panaudoti kitoje byloje. Prejudicinių faktų nesukūrimas šioje byloje savaime nėra kliūtis kitiems galimiems teisminiams procesams. Patenkinus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vien tik dėl to, kad atsakovas siekia atnaujinti ginčą ir nesutinka su teismo priimtu sprendimu, būtų visiškai paneigtas civilinio proceso operatyvumo principas, sąžiningos proceso šalies teisių sąskaita būtų ginama šalis, nevykdanti savo procesinių pareigų, o pats sprendimo už akių institutas netektų tos prasmės, kuri jam suteikiama užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. Č. atsiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą už akių bei atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės; įtraukti į bylą atsakovais arba trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, BUAB „Agmituras”, buvusį šios bendrovės vadovą ir akcininką A. Airapetian bei UAB „Agasi and Viktor Company” buvusią buhalterę S. P.; prašo išreikalauti iš BUAB „Agmituras” kasos pajamų ir išlaidų knygą ir dokumentus, kuriais būtų pagrindžiama, kad ieškovas, atsakovas, A. Airapetian ar S. P. įnešė į UAB „Agmituras” kasą ar sąskaitą lėšas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Pagal DK 254 straipsnį, darbuotojas darbdaviui atlygina ne didesnę nei trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių sumos žalą. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1 000 Lt neatskaičius mokesčių, todėl iš atsakovo negalėjo būti priteista didesnė, nei 3000 Lt suma.

2. UAB „Agmituras” pagrindinė veikla buvo viešbučio valdymas, o ieškovo - rūpintis viešbučio svečių maitinimu, restoranas buvo viešbučio patalpose. Šios bendrovės buvo tiesiogiai ekonomiškai susijusios ir bet kurios nemokumas turėjo įtakos kitai bendrovei. Lėšų trūkumas ieškovo kasoje yra susidaręs dėl ieškovo lėšomis dengiamų UAB „Agmituras” prievolių. Prievolės vykdymas už trečiąjį asmenį šio asmens kreditoriui nėra laikomas neteisėtais veiksmais. Ieškovas turi teisę pateikti kreditorinį reikalavimą UAB „Agmituras” bankroto byloje ir siekti atgauti visas nurodytas lėšas. Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, kurios įrodo, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis siekė išgelbėti ieškovą nuo nemokumo, nebuvo neteisėti net ir tuo atveju, jeigu atsakovas neužtikrino tinkamo buhalterinio prievolių vykdymo už trečiąjį asmenį fakto įforminimo. Be to, už buhalterinių operacijų fiksavimą ir tinkamą įforminimą yra atsakingas ne atsakovas, o ieškovo buhalterė S. P.. Nei sprendime už akių, nei skundžiamoje nutartyje teismas neanalizavo atsakovo kaltės rūšies (tyčia ar neatsargumas).

3. Ieškovo direktoriumi iki 2008 gegužės 15 d. buvo A. Airapetian. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės ir kaltės, taip pat turėjo nustatyti, ar ieškovo kasoje atsiradęs lėšų trūkumas nesusidarė A. Airapetian vadovavimo metu.

4. Į bylos nagrinėjimą būtina įtraukti A. Airapetian, t. y. buvusį ieškovo akcininką, vadovą ir UAB „Agmituras” direktorių bei vienintelį akcininką, kuriam buvo perduota dalis ieškiniu prašomų priteisti lėšų ir S. P., kuri buvo ieškovo ir UAB „Agmituras” buhalterė tuo metu, kai ieškovo kasoje susidarė lėšų trūkumas. Už ieškovo buhalterinės apskaitos trūkumus ir netikslumus yra atsakinga ieškovo buhalterė, todėl buhalterė turėtų atsakyti solidariai. Tuo tarpu teismas, palikęs galioti sprendimą už akių, pažeidė draudimą spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.).

5. Atsakovas neturės teisinės galimybės išsiieškoti nuostolių nei iš BUAB „Agmituras“, nei iš A. Airapetian, nei iš buhalterės. Proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir proceso šalių lygiateisiškumo principai būtų geriau užtikrinami panaikinus sprendimą už akių ir įtraukus į bylą visus asmenis, kurių veiksmai sukėlė ieškovui žalą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Agasi and Viktor Company“ su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2012 spalio 1 d.), kuriame nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

CPK 287 straipsnio normos numato pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, tai yra bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį ar nepateikus atsiliepimo į ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir akivaizdų asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr.3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/201;, 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių. Apelianto teigimu, nustatytu terminu jis nepateikė atsiliepimo, nes nespėjo surinkti visų reikiamų įrodymų apie bendrovės pervestas lėšas tretiesiems asmenims, o tai patvirtintų aplinkybę, kad ieškovas nepasisavino ir neišvaistė lėšų, todėl nebūtų pagrindo priteisti iš atsakovo nuostolių. Iš apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, kad administratoriui pateikus atsakovui paklausimą dėl trūkstamų lėšų, atsakovas tikėjosi administratoriaus ieškinio (28 -33 b. l.). Taigi, apeliantas neginčija fakto, jog jam buvo įteiktas ieškovo ieškinys ir jis žinojo apie inicijuotą teisminį procesą, todėl įgijo pareigą rūpintis vykstančiu teismo procesu, tačiau be pateisinamos priežasties šios pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant šioms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodomos atsiliepimo nepateikimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Atsakovas turėjo teisę teismo prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, turėjo teisę teikti įrodymus ir pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbios priežasties ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010).

Apeliantas atskirajame skunde bei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad nuostoliai iš atsakovo priteisti nepagrįstai, nes šis nėra atsakingas už įmonės lėšų trūkumą. UAB „Agasi and Viktor Company” lėšomis buvo tenkinamos su ieškovo įmone susijusios UAB „Agmituras“ prievolės. Lėšas pervesdavo ieškovo buvusi buhalterė, todėl ši ir UAB „Agmituras“ buvęs vadovas yra atsakingi už lėšų trūkumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsakovo pateiktus argumentus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstai sprendė apie teisinio pagrindo naikinti sprendimo už akių nebuvimą.

Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. ( ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 str. - 6.249 str. ir 6.263 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip ieškovo vadovas, pateikė teismui pareiškimą dėl UAB „Agasi and Viktor Company” bankroto bylos iškėlimo ir visus jo pasirašytus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (8-10 b. l.). Pagal bendrovės apskaitos duomenis, paskutinių metų 208 795, 30 Lt išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas šių aplinkybių neginčija ir patvirtina, kad ieškovo lėšomis buvo dengiamos kitos, su ieškovu susijos bendrovės prievolės. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tokiu atveju, kai nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą bendrovės turto perleidimą tretiesiems asmenims, valdymo organai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, 208 795, 30 Lt bendrovės išlaidos nepagrįstos jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas šiuos įmonės nuostolius priteisti iš atsakovo pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, kad trūkstamų lėšų atsakovas nepasisavino, o priteisus nuostolius jis neturės galimybės išsiieškoti iš trečiųjų asmenų, taip pat dėl trečiųjų asmenų būtinumo įtraukti į bylos nagrinėjimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra atsakovo ir trečiųjų asmenų teisiniai santykiai, todėl teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 185 str., 178 str.), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasRimvydas Norkus