Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1290-408/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-13
Bylos Nr.
1-1290-408/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
T. D.
Nukentėjusysis
I. U.
Advokatai
Rasa Vilkelytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1290-408/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39745-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 1.2.14.10.1; 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.2; 2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 1.1.9.5; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Karolinai Venslovaitytei,Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei L. B.,kaltinamajam T. D.,nukentėjusiai I. U., jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-01-17 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. -laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2017-08-21 Nyderlandų karalystėje 70 dienų laisvės atėmimo už disponavimą vogtais daiktais;

3) 2018-06-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 150 str. 1 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2020-07-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

T. D. laikotarpyje nuo 2022-10-17 20.30 val. iki 2022-10-18 02:00 val., I. U. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gerdamas alkoholį, pradėjęs žodžiais priekaištauti nukentėjusiajai I. U. dėl jos neva netinkamo elgesio, tyčia, mažiausiai keturis kartus, savo rankomis smaugė I. U. kaklą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2022-10-17 apie 20.30 val., I. U. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. U. paėmus į rankas mobilų telefoną tikslu išsikviesti pagalbą dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto, jis paėmė iš jos rankų jos mobiliojo ryšio telefoną Iphone 13 pro, kurio vertė 1179 eurų, ir metė jį į grindis, o jai pakėlus telefoną nuo grindų, jis paėmė minėtą telefoną iš nukentėjusiosios rankų ir tris kartus jį trenkė į virtuvės stalviršį, taip telefoną tyčia sudaužydamas ir padarydamas nukentėjusiajai I. U. 1179 eurų turtinę žalą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2022-10-17 20.30 val. iki 2022-10-18 02:00 val., I. U. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas sukelti nukentėjusiajai I. U. nerimą ir baimę, grasino ją užmušti, nužudyti, paskandinti, išvežti į sekso vergystę. Jis teigė, kad žino kaip paslėpti jos kūną, kad niekas nerastų ir paskambinęs G. S., nukentėjusiajai I. U. girdint, paprašė jo atvežti lavonmaišį. Po to, jis chalato diržu surišo jos rankas bei pririšo prie radiatoriaus, taip laikė ją pririštą apie dvi valandas ir tęsė grasinimus nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. D. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Fizinio skausmą sukėlimas (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad su T. D. ji susitikinėjo apie 2 mėnesius. Tarp jų buvo laisvi santykiai, jie kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Ji su juo susipažino, kai ieškojo darbo, o jis pasiūlė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) kasininke. Nuo tada ji su juo pradėjo susitikinėti. Jis kas dieną atvažiuodavo ir kartais likdavo nakvoti, tačiau nuo jos namų raktų neturėjo. 2022-10-17 apie 18:00 val. T. atėjo pas ją, atsinešė alkoholio, bet ji atsisakė su juo jį gerti, todėl jis gėrė vienas. Ji pastebėjo, kad jo rūbai nešvarūs, todėl pasiūlė išskalbti jo rūbus, liepė nusirengti. Jis nusirengė ir apsirengė jos duotais rūbais. Ji dar jam sutvarkė nagus, padėjo ant stalo užkandžių, o jis vartojo alkoholį (alų ir džiną). Maždaug apie 20:30 val. jis jau buvo apsvaigęs ir pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, kad ji su juo nekalba. Po to, jis virtuvėje staiga užšoko ant kėdės ir kažką nuo spintelių nuėmė. Daiktus, panašius į pasiklausymo įrangą, bet ji tiksliai nežino kas ten buvo, nes tokių daiktų nėra mačiusi ir nežino kaip atrodo. Tai galėjo būti ir kokia kita technika ar dėžutės. Jis tuos daiktus nuimdamas jai pasakė, kad jis jos klausėsi, ją sekė ir viską apie ją žino. Ji išsigando jo tokio elgesio. Kada ji bandė išbėgti, iš buto, tai T. griebė ją už rankos ir nuvertė ant lovos. Po to užsilipo ant jos ir abiem rankom pradėjo spausti jai kaklą. Prispaudęs laikė apie 5 sekundes. Jai skaudėjo ir trūko oro. Ji pradėjo dusti ir kosėti. Tada jis ją paleido. Jis trumpam nusiramino, pradėjo aiškinti, kad jai nori gero. Jis toliau gėrė džiną ir už kokio pusvalandžio vėl pasidarė agresyvus. Visą tą laiką ji buvo susigūžusi ant lovos ir verkė. Po to jis vėl pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, vėl mažiausiai keturis kartus jai rankomis spaudė kaklą ir nuo to ji juto fizinį skausmą.

2022-10-18 pareiškime I. U. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Bute gyvena viena, šiuo metu yra nedirbanti. Apie 2022 metų liepos mėnesį, „Facebook“ programėlėje, vienoje iš darbo skelbimų grupėje užpildė įrašą, kad ieško darbo, ir 2022 metų rugpjūčio mėnesį, per „Messenger“ programėlę, jai parašė žmogus, kurio vartotojo vardas T.. T. teigė, jog turi darbo pasiūlymą. Po minėto susirašinėjimo jie susitiko, T. teigė, jog yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini). T. aprodė darbo patalpas, susitarė dėl darbo sąlygų ir dėl darbo pobūdžio. Darbo sąlygos ją tenkino, pasirašė darbo sutartį 2022 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tačiau įdarbinimas neįvyko. Minėtų metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje jie pradėjo bendrauti. Nuo to laiko T. kartais atvykdavo pas ją į nurodytą gyvenamąjį butą, kur kartais likdavo miegoti, tačiau jie bendro ūkio kartu nevedė, jis pas ją negyveno. Kiek jai žinoma, T. teigė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso jai niekada nenurodė, jo telefonu numeris yra (duomenys neskelbtini). Jie bendravo, tačiau nesilankydavo viešose vietose. T. jai pasirodė įtartinas, nes jiems susitikus, jis nepasakodavo, ką veikia, kuo užsiima, kaip ir su kuo leidžia laiką. Vakar, tai yra 2022 spalio 17 dieną, apie 19 valandą T. atvyko pas ją į minėtą butą, su savimi atsinešė alaus, vartojo alkoholį. Po to jis pasidarė agresyvus ir pradėjo jos klausinėti apie vyrus, klausinėjo, su kokiais vyrais susitikinėja, reikalavo nurodyti vyrų vardus. Iškart po to T. nuo virtuvės viršutinės spintelės ištraukė, jos manymu, pasiklausymo įrangą, ir teigė, jog jis viską žino. Iškart po to, jos manymu apie 20.30 valandą, T. abejomis rankomis, vienu judesiu, ją nustūmė ant miegamosios lovos, užlipo ant jos ir abejomis rankomis suėmęs ją už kaklo, pradėjo ją smaugti. Kiek laiko tai truko, negali nurodyti, tačiau tai netruko ilgai. Tuomet jai sutriko kvėpavimas, skaudėjo kaklą, taip T. jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 9–12).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. U. objektyvių sužalojimų, galėjusių likti po užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis patirtos traumos nenustatyta. Tuo pačiu pabrėžiama, jog sužalojimų nebuvimas neatmeta galimai buvusios nedidelės energijos traumos kietu buku daiktu galimybės (b. l. 59, 60).

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad vienu metu ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13 pro“, tačiau T. telefoną iš jos atėmė ir vieną kartą stipriai metė į grindis, ir mažiausiai tris kartus jį trenkė į virtuvės stalviršį. Nuo smūgio telefonas visiškai sudužo ir nebeveikia, todėl ji negalėjo išsikviesti pagalbos.

2022-10-18 pareiškime I. U. nurodė, kad 2022 spalio 17 dieną, apie 19 valandą T. atvyko pas ją į minėtą butą, su savimi atsinešė alaus, vartojo alkoholį. Po to jis pasidarė agresyvus ir pradėjo jos klausinėti apie vyrus, klausinėjo, su kokiais vyrais susitikinėja, reikalavo nurodyti vyrų vardus. Pokalbio metu T. viena ranka paėmė jos telefoną „Iphone 13 Pro“, kuris buvo padėtas virtuvėje ant virtuvinio komplekto stalviršio, ir pradėjo jos telefoną, nugarine dalimi, stipriai trankyti į stalviršį. Kiek kartų T. trenkė jos telefoną į stalviršį, negali nurodyti, bet trenkė daugiau nei 3 kartus ir taip sugadino jos telefoną. Paėmusi telefoną pastebėjo, kad jis yra apgadintas, sudaužyta nugarinė telefono stiklo dalis, telefonas jau nebeįsijungė.

2023-10-18 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kambaryje po palange matomas baltos spalvos, metalinis radiatorius, toliau, dešinėje pusėje matomi du radiatoriaus vamzdžiai, kurie veda link kito radiatoriaus. Ant minėtos virtuvės stalviršio matomas telefonas „Iphone“, kurio galinė, stiklinė, šviesiai pilkos spalvos telefono dalis yra suskaldyta ir subraižyta (b. l. 20–34).

iDeal serviso centro remonto pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atlikus įrenginio diagnostiką nustatyti mechaniniai korpuso pažeidimai. Įrenginys neatitinka garantinių sąlygų. Reikalingas įrenginio keitimas (b. l. 104).

2023-02-14 I. U. apklausiama kaip liudytoja parodė, kad bendraujant su telefono draudimo kompanija gavo informaciją, kad draudimas jai turtinės žalos neatlygins, nes trečių asmenų padaryta žala yra ne draudiminis įvykis. Todėl civilinį ieškinį teiks. (b. l. 42).

Gavus T. D. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę (abonentas registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 69)) už laikotarpį nuo 2022-10-17 19:00 val. iki 2022-10-18 08:00 val. nustatyta, kad T. D. nuo 19.20 val. nuolatos skambučiais ir SMS bendravo su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75–78) Policijos duomenų bazių pagalba nustatyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. S. (b. l. 79).

Grasinimas nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis)

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad T. pradėjo jai sakyti, kad jeigu jis būtų blaivas, tai ją užmuštų ir žino kaip paslėpti kūną, kad jos niekas nerastų. Ji tokių jo kalbų išsigando, bet stengėsi neišsiduoti. Tada jis pradėjo grasinti, kad nužudys jos tėvus, o brolį ir sesę paliks invalidais. Dar sakė, kad išveš ją į sekso vergystę ir panašiai. Po tokių jo kalbų ji jau nebesugebėjo apsimesti, kad jo nebijo ir pradėjo verkti, drebėti. Tada jis priėjo prie jos ir žiūrėdamas jai į akis kažkam paskambino. Kitame ragelio gale girdėjo vyrišką balsą. Jis to vyro prašė, kad į jos butą atvežtų lavonmaišį ir daugiau nieko nesakė, baigė pokalbį. Po kokių 20-30 minučių į jos buto duris kažkas pasibeldė. Ji nematė kas atėjo, tačiau T. atidarė duris ir kažką pasiėmė ir padavė tam žmogui pinigų. Ji to žmogaus nematė, nes nuo lovos nesimato lauko durys. Prie durų nieko reikšmingo nekalbėjo, tik atėjęs vyras nusijuokė, kodėl jis su moteriškais rūbais (jos chalatu). Ką jis nuo durų atsinešė, ji nematė, nes daiktas buvo labai mažas, tilpo į jo saują ir jis tai iš karto įsidėjo į savo piniginę. Kas tai buvo, neturi supratimo ir jai jis nesakė. Po to jis vėl pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, vėl mažiausiai keturis kartus jai rankomis spaudė kaklą ir nuo to ji juto fizinį skausmą. Visą tą laiką ji sėdėjo susigūžusi ant lovos, verkė ir drebėjo iš baimės. Ji jo prašė leisti jai nueiti į tualetą, tačiau jis jai neleido, liepė sėdėti lovoje. Ji prieš jo valią išlipo iš lovos ir nuėjo prie virtuvės ir jis tada pasivijo ją ir užsimojo ranka jai tvoti. Ji išsigandusi atsitūpė kampe ir susigūžė. Jis jai nesudavė, bet nuo savo juosmens iš chalato ištraukė dirželį ir juo surišo jai rankas, nutempė ją prie radiatoriaus ir ten ją pririšo. Pririšęs vėl pradėjo aiškinti, kad nori jos gyvenimą pakeisti, po to vėl grasino, kad ją užmuš ir panašiai. Taip ją laikė apie 2 valandas. Jis visą laiką jai grasindamas gėrė alkoholį. Po kiek laiko, tai galėjo būti apie 24.00-01.00 val. jis ją atrišo ir liepė išgerti raminamųjų vaistų ir eiti miegoti, nes ,,kiek čia galima”. Ji namie turėjo xanex vaistų, kurie neatsimena nuo kada yra likę vaistinėlėje, todėl ji juos išgėrė ir nuėjusi į lovą iš karto užmigo. Atsibudo ryte apie 07.00 val. nuo to, kad T. ją pradėjo glostyti. Ji atsikėlė ir nuėjo greitai į vonios kambarį, nes suprato, kad jis gali iš jos norėti santykių, o ji norėjo to išvengti. Vonioje stengėsi užtrukti kuo ilgiau, todėl išsimaudė. Išėjusi vėl atsigulė į lovą. Tada jis atsikėlęs nuėjo į vonią, nusimaudė, apsirengė švarius išskalbtus rūbus ir kažkam paskambinęs išėjo iš jos buto. Iš karto po to ji griebė savo telefoną, dar kitą atsarginį telefoną, ir pradėjo bėgti link buto durų. Išbėgusi per buto duris sutiko T. grįžtantį, kuris nustebęs paklausė kur ji eina, bet ji nieko neatsakė ir greitai, palikusi neužrakintas duris, pabėgo iš namo. Pabėgo pas draugą, kuris padėjo susisiekti su artimaisiais ir su policija, ir apie 12.00 val. kartu su policija grįžusi į savo butą, duris rado užrakintas, bet T. bute nebuvo.

2022-10-18 pareiškime I. U. nurodė, kad kuomet T. ėmė bartis, ji labai išsigando ir susispaudė lovos kampe. Tada T. vienu rankos judesiu užsimojo ir norėjo jai trenkti, tačiau apsisukęs paėmė chalatą, paėmė nuo jo raištį, juosiantį apatinę chalato dalį, tada, suėmęs ją už rankos, nutempė ją iki kambaryje esančio radiatoriaus vamzdžio ir surišo jos abi rankas ties riešo sritimis prie minėto radiatoriaus vamzdžio. Tikslaus laiko, kiek galėjo būti surišta, negali pasakyti, jos manymu, buvo surišta apie 2 valandas. Surišęs ją T. teigė, kad nusiramintų, kad jai nieko nebus ir neskriaus jos. Visą tą laiką, kol buvo surišta, T. vartojo alų, kalbėjo su kažkuo telefonu, su kuo kalbėjo, negali nurodyti. Pokalbio metu pašnekovo klausė, ar jis žino iš kur gauti lavonmaišį. Vėliau, maždaug po dviejų valandų, T. ją atrišo, ji išgėrė raminamųjų vaistų, atsigulė į lovą. T. toliau vartojo alų, jie gulėdami ant lovos kalbėjo. T. labai keistai bendravo, vienu momentu glostė jai skruostą ir bandė ją raminti, ji pradėjo verkti, jis prašė jos neverkti, paskui po kelių minučių ant jos šaukė ir keikė įvairiais keiksmažodžiais, tokiais kaip kūrva, sūka, taip pat teigė, kad ją paskandins ir puikiai taip moka padaryti. Apie 02.00 valandą jie užmigo. Atsikėlė 2022-10-18 apie 07.00 val., nes T. pabudo ir nuėjo į tualetą, po to ji irgi nuėjo į tualetą, nusiprausė. Tuo metu T. vėl su kažkuo susiskambino ir, nieko nesakęs, išėjo iš buto. Apie 09.00 val. ji pasiėmė kitą jai priklausantį telefoną ir išsikvietė taksi. Kaip tik tuo metu T. sugrįžo į butą ir jau tuo metu ji buvo susiruošusi išeiti, nes buvo išsikvietusi taksi. Ji, nieko nelaukusi, išėjo iš buto. T. dar jos paklausė, kur ji eina, bet ji paspartino žingsnį, išėjo iš buto ir nuėjo į kiemą, ten, kur laukė jos taksi, įsėdo į taksi ir išvyko. Minėto įvykio metu ji patyrė fizinę ir turtinę žalą (b. l. 9–11).

Liudytojas G. S. parodė, kad T. D. pažįsta jau kokius 5 metus. Nukentėjusiosios nepažįsta. 2022-10-17 apie 21.00 val. T. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ir atnešti iš jo automobilio cigarečių, nes jis neturi rūbų, yra nuogas. Jis jam paaiškino, kad jo rūbai skalbėsi. Tada jis savo automobiliu atvažiavo į minėtą vietą, užėjo į butą (duomenys neskelbtini) aukšte, o T. atidaręs duris jam padavė savo automobilio raktelius. Jis nuėjo iki jo automobilio, atrakino jo automobilį jo duotais rakteliais, iš automobilio salono paėmė jo elektroninę cigaretę, 3 pakelius rūkalų ir nunešė jam į butą. Prie durų dar „persimetė“ pora žodžių, pasijuokė, kad jis be rūbų ir išvažiavo. Parodė, kad telefoninio pokalbio metu T. jo paprašė avežti lavonmaišį, nes sakė, kad reikės išvežti kūną. Tiksliai kaip jis prašė, neatsimena, bet suprato, kad jei moteris kažką padarys ar tai nepadarys, reikės išvežti jos kūną. Jis tai priėmė kaip juokelį, net nekreipė į jo tokias kalbas dėmesio. Fone girdėjo moters balsą, bet žodžių negirdėjo. Moters rėkimo negirdėjo. Po to girdėjo, kad moters balsas pasakė ,,Su kuo čia kalbi? Ar tu durnas?” Daugiau nieko negirdėjo. Tokio jo pasakymo jis nepriėmė rimtai, kadangi viso pokalbio metu T. buvo linksmas. Atėjęs prie buto durų nieko įtartino nepastebėjo. Kiek matė, butas buvo tvarkingas. Buto matė labai mažai, tik tiek, keik matėsi iš koridoriaus per pravertas duris. Kai jis atėjo, iš buto jokių moteriškų balsų negirdėjo. Po to, kai padavė cigaretes, atsisveikino ir išvažiavo. Po to dar susirašinėjo SMS žinutėmis šiaip bendromis temomis. Žinutės buvo pakankamai nerišlios. Žinutėse nieko įtartino nepastebėjo, jokių daugiau lavonmaišių ar kitų panašių žodžių neminėjo. Vėliau kitą dieną bendravo telefonu ir nieko apie šį įvykį jam jis nepasakojo.

Liudytojas V. P. parodė, kad jam parašė žinutę, o vėliau į namus atvažiavo išsigandusi I. U., kuri papasakojo, jog ją skraudžia T., kad sudaužė jos telefiną. Jis apie šį įvykį informavo bendruoju pagalbos telefonu policiją, bei I. U. tėvą D. U., važiavo su policiją į I. butą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, po to matomas sėdmaišis, ant kurio padėtas šviesiai rožinės spalvos chalatas su žalios spalvos, medžiaginiu raiščiu, kuris juosia chalato juosmens dalį ir yra pririštas prie chalato (apžiūros metu minėtas raištis paimtas ir supakuotas į popierinį voką). Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta, patalpos nėra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 20–34).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau liudytojas V. P. parodė, kad jam parašė žinutę, o vėliau į namus atvažiavo išsigandusi I. U., kuri papasakojo, jog ją skriaudžia T., kad sudaužė jos telefoną. Pažymėtina tai, kad V. P. apie šį įvykį informavo bendruoju pagalbos telefonu policiją, bei I. U. tėvą D. U., važiavo su policiją į I. butą.

Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. U. objektyvių sužalojimų, galėjusių likti po užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis patirtos traumos nenustatyta, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, jog sužalojimų nebuvimas neatmeta galimai buvusios nedidelės energijos traumos kietu buku daiktu galimybės (b. l. 59, 60).

Sutinkamai su nusistovėjusia teismine praktika, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad I. U. objektyvių sužalojimų, galėjusių likti po užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis patirtos traumos nenustatyta, tačiau tai automatiškai nepaneigia, kad nukentėjusiajai įvykio metu nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad I. U. parodė, kad nors aiškiai išreikštų sužalojimų jai padaryta nebuvo, tačiau nuo kaltinamojo smaugimo jai sutriko kvėpavimas, skaudėjo kaklą. Dėl patirtų sužalojimų jis nekvietė greitosios medicininės pagalbos, nes rimtų sužalojimų nepatyrė.

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suspausdamas rankomis nukentėjusiosios kaklą, elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sukels nukentėjusiajai skausmą ir norėjo taip veikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo T. D. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo baudžiamojo nusižengimo ar apysunkio nusikaltimo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad vienu metu ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13 pro“, tačiau T. telefoną iš jos atėmė ir vieną kartą stipriai metė į grindis, ir mažiausiai tris kartus jį trenkė į virtuvės stalviršį. Nuo smūgio telefonas visiškai sudužo ir nebeveikia, todėl ji negalėjo išsikviesti pagalbos.

Telefono sugadinimo faktas užfiksuotas iDeal serviso centro remonto pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atlikus įrenginio diagnostiką nustatyti mechaniniai korpuso pažeidimai. Įrenginys neatitinka garantinių sąlygų. Reikalingas įrenginio keitimas (b. l. 104), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 22–34).

Kaltinamojo T. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės, neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – nukentėjusios I. U. parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad kaltinamasis T. D. 2022-10-17 apie 20.30 val., I. U. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. U. paėmus į rankas mobilų telefoną tikslu išsikviesti pagalbą dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto, jis paėmė iš jos rankų jos mobiliojo ryšio telefoną Iphone 13 pro, kurio vertė 1179 eurų, ir metė jį į grindis, o jai pakėlus telefoną nuo grindų, jis paėmė minėtą telefoną iš nukentėjusiosios rankų ir tris kartus jį trenkė į virtuvės stalviršį, taip telefoną tyčia sudaužydamas ir padarydamas nukentėjusiajai I. U. 1179 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis T. D. veikė tiesiogine tyčia – jis neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais gali sugadinti svetimą, jam nepriklausantį turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. jis sąmoningai pasirinko tokį būdą išlieti emocijas ir pyktį, išreikšti nepasitenkinimą I. U.. Kaltinamasis T. D. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo T. D. veikoje nustatyti visi BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

Kaltinamasis T. D. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį, itin svarbu tai, kaip pasakytus grasinimus suprato nukentėjęs, tačiau nukentėjusio subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų turinį bendrąja (socialine) prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-303/2020).

Byloje nustatyta, kad T. D., telefoninio pokalbio su G. S. metu, girdint I. U., pasakė, kad reikės išvežti jos kūną, reikia atvežti lavonmaišį. Tiksliai kaip jis prašė, neatsimena, bet suprato, kad jei moteris kažką padarys ar tai nepadarys, reikės išvežti jos kūną. Teismo vertinimu tokio turinio pokalbis ir grasinimai išsakyti pašaliniam asmeniui, tačiau girdint nukentėjusiajai, yra nepriimtini ir sukeliantys emocinius išgyvenimus bei nelaikytini normaliu, įprastu socialiniu bendravimu, todėl nukentėjusi, išgirdusi tokio pobūdžio grasinimus, neabejotinai turėjo išsigąsti bei jausti baimę dėl savo ir artimųjų gyvybės ir sveikatos.

Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nukentėjusi I. U. nurodė, kad išgirdusi kaltinamojo grasinimus ji labai išsigando, nes nežinojo ką jai daryti, kadangi grasinimai ją labai išgąsdino ir ji manė, jog kaltinamasis gali įvykdyti savo veiksmus, nes grasinimų visuma skambėjo įtikinamai, vaizdžiai, lyg T. D. ruoštųsi įvykdymui. Ji taip pat pažymėjo, kad po to, kai T. D. ją smaugė ir sudaužė jos telefoną, ji buvo labai sunerimusi dėl kaltinamojo grasinimų savo sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusi apklausiama teisme parodė, kad ji suprato, kad grasinama ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams, kadangi kaltinamasis žinojo kur jie gyvena. Patvirtino, kad po grasinimų, kad ją atsikratys, ji labai blogai pasijuto, buvo baisu ir nesaugu, situacija buvo stresinė.

Taigi, teismas įvertinęs ankščiau aptartus nukentėjusios I. U. parodymus, kurie patvirtina, kad ji, išgirdusi jai skirtus grasinimus, jautė baimę, pasijuto blogai, liudytojo G. S. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad telefoninio pokalbio metu T. D. jo prašė atvežti lavonmaišį į butą, kuriame gyvena I. U., kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į policiją, priėjo prie išvados, jog T. D. laikotarpyje nuo 2022-10-17 20.30 val. iki 2022-10-18 02:00 val., I. U. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas sukelti nukentėjusiajai I. U. nerimą ir baimę, grasino ją užmušti, nužudyti, paskandinti, išvežti ją į sekso vergystę, teigė, kad žino kaip paslėpti jos kūną, kad niekas nerastų, paskambinęs G. S., nukentėjusiajai I. U. girdint, paprašė jo atvežti lavonmaišį, po to chalato diržu surišo jos rankas bei pririšo prie radiatoriaus, taip laikė ją pririštą apie dvi valandas ir tęsė grasinimus nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šie grasinimai neabejotinai sukėlė I. U. baimę bei neigiamas emocijas.

Taigi, teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį dar prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat grasinimų turinį, kuriuose grasinimai nužudyti buvo susiję būtent su noru konroliuoti jos elgesį, sprendžia, kad nukentėjusi I. U. nagrinėjamu atveju turėjo pagrįstą pagrindą ne tik bijoti kaltinamojo T. D., bet ir manyti, jog grasinimus jis iš tikrųjų gali įvykdyti, t. y., kad jai gali būti atimta gyvybė ar sunkiai sužalota sveikata. Teismo vertinimu ankščiau aptarti ir byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. D. taip veikdamas, norėjo įbauginti I. U. ir tai padaryti jam pavyko. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus realizuotas, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui neturi.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nukentėjusi šių kaltinamojo pasakytų žodžių reikšmę visiškai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jos sveikatai bet ir gyvybei.

IV. Skirtina bausmė

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo T. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltu neprisipažino, anksčiau teistas už nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, dirba. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis).

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusi I. U. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo jai priteisti 1179 eurus turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 51).

Kaltinamasis dėl ieškinio savo nuomonės neišreiškė.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusi I. U. žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamojo T. D. nusikalstamų veiksmų, jo padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinės ieškovės patirta turtine žala, jos ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, yra teisėtas, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi I. U. patyrė išgąstį, stresą, nepatogumus, diskomfortą. Teismui yra pateikti duomenis apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto psichinės sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Pagal CK 250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Sprendžiant dėl nukentėjusiai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimų sunkumo laipsnį.

Vadovaujantis ankščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į ankščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusios I. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo jai priteistina 500 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – telefonas ir medžiaginis chalato raištis, gražintini I. U..

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. U. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų, atstovu paskiriant advokato padėjėją Rasą Vilkelytę. Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nutatyta, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą nuketėjusiajai I. U. buvo patirta 121,34 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 68–72). Nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją teismo posėdžiuose, baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, tad nurodytos 121,34 eurų išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamojo priteistinos 121,34 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiai nusikaltimais padarytą turtinę žalą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti bendrauti su I. U., vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusios I. U. civilinį ieškinį patenkinti ir iš kaltinamojo T. D. priteisti jai 1179 (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešim devynis) eurus turtinei ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. D. ir 121 (vieną šimtą dvidešimt vieną) eurą 34 cnt valstybei už nukentėjusiajai I. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – telefoną „Iphone 13 Pro“ ir chalato raištį, grąžinti I. U..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas