- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-1839-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- P. P., P. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Autrolis“
- Trečiasis asmuo
- Š. M., D. S., L. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. P. ir P. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11376-285/2013 pagal ieškovų P. P. ir P. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Autrolis“ dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo, trečiasis asmuo Š. M., D. S. ir L. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu (b. l. 3-7) prašo teismo pripažinti negaliojančiais AB „Autrolis“ valdybos 2013 m. balandžio 15 d. posėdžio metu priimtus nutarimus dėl 1) valdybos pirmininko parinkimo, 2) bendrovės generalinio direktoriaus išrinkimo, 3) vadovo ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės bei pelno (nuostolių) paskirstymo projekto svarstymo, 4) bendrovės 2012 metų vadovo ataskaitos svarstymo, 5) vidinio tyrimo rezultatų dėl pavėluoto bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m. audito atlikimo pristatymo, 6) bendrovės vadovų mėnesinio darbo užmokesčio priedų dydžio nustatymo nuo nutarimų priėmimo momento, taip pat pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento AB „Autrolis“ ir L. R. 2013 m. balandžio 30 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 3096. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013 m. balandžio 15 d. AB „Autrolis“ valdybos posėdžio metu išrinkto valdybos pirmininko D. S. ir AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus L. R. įgaliojimus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei paskirti laikinai einančiu AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus pareigas AB „Autrolis“ technikos direktorių A. S., nustatant jam 75 procentų mėnesinio darbo užmokesčio priedą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi (b. l. 8-11) ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovai pasirinko CK 1.138 straipsnio 2 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą, ir tokio galimai ieškovų naudai priimto sprendimo priverstinis vykdymas nebūtų reikalingas. Ginčijamų valdybos posėdžio priimtų nutarimų ir darbo sutarties panaikinimas teismo sprendimu jau pats savaime reikštų buvusios iki teisės pažeidimo, jei teismas tokį konstatuotų, padėties atkūrimą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas vertino, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra prevencinio pobūdžio ir yra taikytina pareiškus prevencinį ieškinį, kuriuo reikalaujama uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos. Šios bylos atveju (esant būtent tokiems ieškinio reikalavimams) prielaidų minėtų proceso įstatymo nuostatų taikymui nesusiklostė – ieškovų ieškinys neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų reikalavimų. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi taikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų patenkinta dalis ieškinyje reiškiamų materialinių reikalavimų, kas prieštarauja CPK 144 straipsnyje nustatytam laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslui. Byloje nėra duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pasiekta žymiai didesnė nauda nei ta, kai procesinės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės netaikomos. Teismui priėmus sprendimą ieškinį atmesti, būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ne atsisakymas jas taikyti, atsakovei ir Kauno miesto gyventojams galimai padarytų didesnę žalą ir sąlygotų naujų ginčų kilimą, kas pareikalautų valstybės, savivaldybės ir privačių sąnaudų.
Be to teismas nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė – paskirti AB „Autrolis“ laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas AB „Autrolis“ technikos direktorių A. S., nustatant jam 75 procentų mėnesinio darbo užmokesčio priedą – nėra susijusi su pareikštais reikalavimais, taip pat nėra priskirta teismo kompetencijai. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės valdyba. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, nepagrįstai gali varžyti su nagrinėjama civiline byla nesusijusias atsakovės teises, todėl negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Ieškovai atskiruoju skundu (b. l. 13-15) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų pareikštų reikalavimų patenkinimas iš esmės pats savaime reikštų iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimą. 2013 m. balandžio 15 d. valdybos posėdyje generaliniu direktoriumi išrinktas L. R. nuo 2013 m. gegužės 6 d. atlieka atsakovės vadovo pareigas, t. y. priiminėja sprendimus dėl bendrovės valdymo, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškinį patenkinus, jo priimti sprendimai savaime nepasinaikins. Be to, šiuo metu yra susidariusi situacija, kad faktiškai bendrovę valdo L. R., tačiau VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovėje laikinai vadovo pareigas atlieka A. S.. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti L. R. paskyrimą į pareigas ir šis atsisakymas yra įsigaliojęs. Dėl tų pačių aplinkybių prašoma nuo valdybos pirmininko pareigų nušalinti D. S., kadangi VĮ Registrų centre šiuo metu šiose pareigose registruotas L. R.. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, D. S. su L. R. 2013 m. balandžio 30 d. sudaryta darbo sutartis taip pat galės būti panaikinta tik teisme, t. y. sprendimo įvykdymas pasunkėtų.Teismas nesivadovavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais ir kriterijais – neatsižvelgė į šalių teisių pažeidimo riziką ir vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, taip pat į poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises ir naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę. Atkreipė dėmesį į tai, kad VĮ Registrų centras, patikrinęs AB „Autrolis“ pateiktų dokumentą teisėtumą nustatė, jog bendrovė registratoriui pateikė klaidingus duomenis apie kvorumo buvimą 2013 m. balandžio 15 d. posėdžio metu. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centras patikrino nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas teisėtumą ir nustatė, jog tai padaryta pažeidžiant įstatymą. Įmonės veikla paralyžiuojama, kadangi nėra vienasmenio vadovo, galinčio tinkamai atstovauti AB „Autrolis“, o tai lems neišvengiamus nuostolius. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jų prašomos taikyti apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio ir taikytinos tik pareiškus prevencinį ieškinį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra prevencinis.Skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, didesnė žala atsirastų atsakovei ir Kauno miesto gyventojams, kas sąlygotų kitų ginčų kilimą, teismas išreiškė savo išankstinę nuostatą dėl bylos išsprendimo. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo ir nešališkumo principus. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes ir kartu pateiktus įrodymus. Taip pat neįvertino viešojo intereso pažeidimo rizikos, kuomet atsakovei, teikiančiai viešas paslaugas, atstovauja pažeidžiant įstatymus išrinkti asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 28-31) atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Apeliantai piktnaudžiauja teise, atskirajame skunde nurodydami neteisingas faktines aplinkybes. Apeliantai neginčija nė vieno iš trečiųjų asmenų priimto sprendimo, kas leidžia teigti, jog nebus sprendžiamas ginčas dėl šių asmenų veiksmų. Tai leidžia atmesti prašymą dėl šių asmenų veiklos apribojimo. Iš su ieškiniu pateiktų atsakovės valdybos posėdžių protokolų matyti, kad nei valdybos pirmininkas, nei generalinis direktorius netrukdo apeliantams kaip atsakovo valdybos nariams vykdyti savo pareigų, sudaro galimybes įtraukti klausimus į valdybos posėdžių darbotvarkes ir balsuoti. Šie protokolai taip pat patvirtina, kad apeliantai nesilaiko teisės aktų reikalavimų dalyvauti atsakovės valdybos posėdžiuose ir išreikšti savo valią balsuojant, tokiu neteisėtu būdu siekdami įgyti pranašumą prieš atsakovę ir įgyvendinti asmeninius interesus. 2013 m. balandžio 15 d. valdybos posėdyje apeliantai atsisakė balsuoti nenurodydami, kaip bus pažeidžiami atsakovės ir jos akcininkės Kauno miesto savivaldybės interesai. Atsakovė Kauno apygardos administraciniam teismui yra apskundusi VĮ Registrų centro atsisakymą įregistruoti atsakovės sprendimus, tačiau aplinkybė, kad VĮ Registrų centras sprendimus atsisakė įregistruoti, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai nereikšminga. Pažymi, kad VMI, atlikus atsakovės operatyvinį patikrinimą, nekilo jokių abejonių dėl generalinio direktoriaus išrinkimo teisėtumo. Pateikiama operatyvinio patikinimo pažyma paneigia apeliantų argumentą, kad bendrovė negalės vykdyti mokestinių prievolių. Pateikiamas mokėjimo nurodymas taip pat patvirtina, kad atsakovė vykdo ir kitus įsipareigojimus. Akcininkei Kauno miesto savivaldybei buvo pateiktas bendrovės balansas su jį lydinčiais dokumentais, kurį patvirtino vienintelis akcininkas. Visos šios aplinkybės rodo, jog nei atsakovės generalinis direktorius, nei valdybos pirmininkas neatlieka jokių netinkamų ar nepagrįstų sprendimų, kurie pažeistų apeliantų ar trečiųjų asmenų interesus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 59-60) trečiasis asmuo Š. M. prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime sutinka su apeliantų tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje pateiktas skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nustatyta, kad patikslintu ieškiniu apeliantai prašo pripažinti negaliojančiais AB „Autrolis“ valdybos 2013 m. balandžio 15 d. posėdžio metu priimtus nutarimus dėl 1) valdybos pirmininko parinkimo, 2) bendrovės generalinio direktoriaus išrinkimo, 3) vadovo ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės bei pelno (nuostolių) paskirstymo projekto svarstymo, 4) bendrovės 2012 metų vadovo ataskaitos svarstymo, 5) vidinio tyrimo rezultatų dėl pavėluoto bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m. audito atlikimo pristatymo, 6) bendrovės vadovų mėnesinio darbo užmokesčio priedų dydžio nustatymo nuo nutarimų priėmimo momento, taip pat pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento AB „Autrolis“ ir L. R. 2013 m. balandžio 30 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 3096. Šių reikalavimų užtikrinimui apeliantai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013 m. balandžio 15 d. AB „Autrolis“ valdybos posėdžio metu išrinkto valdybos pirmininko D. S. ir AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus L. R. įgaliojimus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei paskirti laikinai einančiu AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus pareigas AB „Autrolis“ technikos direktorių A. S., nustatant jam 75 procentų mėnesinio darbo užmokesčio priedą. Pirmosios instancijos teismas apeliantų prašymą atmetė.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio atveju (CK 6.255 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2357/2011 ir kt.). Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, t. y. uždrausti atlikti veiksmus, kurių atlikimas sukeltų žalą. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šios priemonės taip pat taikomos, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 144 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantai prašo panaikinti valdybos posėdyje priimtus nutarimus, t. y. šie nutarimai jau yra priimti, todėl pagrįstai apeliantų ieškinys nelaikytas prevenciniu. Nors laikinosios apsaugos priemonės taikomos precenviniu tikslu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą ir proporcingumą siekiamiems tikslams.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, t. y. spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, inter alia įvertina ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-251/2011 ir kt.). Todėl negalima sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas, palygindamas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių žalos mastą ieškinio patenkinimo ir atsisakymo ieškinį tenkinti atveju, akivaizdžiai išreiškė poziciją apeliantų ieškinio atžvilgiu.
Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių poreikį šiuo konkrečiu atveju, apeliancinės instanacijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo teiginio dėl realaus žalos atsiradimo fakto jokiais įrodymais nepagrindžia. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jokio priverstinio vykdymo nereikės, kadangi ginčijamo valdybos posėdžio metu priimti nutarimai taps negaliojantys nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti yra nereikalingas.
Apeliantų nuomone, šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią situacijai, kad atsakovės valdyba priims su bendrovės veikla sprendimus, kuriuos ieškovai vėl turės ginčyti teisme, t. y. tuo pačiu klausimu bus keliami nauji civiliniai ginčai. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą sustabdyti valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus įgaliojimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantų argumentai dėl VĮ Registrų centro atsisakymo įregistruoti bendrovėje priimtus valdybos sprendimus, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra reikšmingi.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.