Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-05-21 · Civilinė byla Nr. 2-859-723/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
2-859-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00245-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
J. Z.
Atsakovas
G. V.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-859-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00245-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 20.3.10; 44.2; 44.8; 93.1; 99.5; 114.4; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovui J. Z., jo atstovui adv. J. Skrudžiui,vertėjai Z. Sakalauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei G. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (b.l. 2-6) iš atsakovės G. V. prašo priteisti 19 065,50 Lt žalos, padarytas iškertant mišką, atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų ir 7460 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad 2010-11-03 atvykęs į jam priklausantį mišką pamatė, jog nepažįstami žmonės pjauna mišką. Dėl šio fakto Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnyje numatytą veiką. Ieškovas ir jo sesuo G. V. paveldėjo lygiomis dalimis motinos turtą, tame tarpe ir 4,96 ha ploto žemės sklypą, kuriame yra miškas, adresu (duomenys neskelbtini). 2010 metų lapkričio mėnesį ieškovo sūnus sužinojęs iš žmonių kalbų jam pasakė, kad kažkokie žmonės šiame miške kerta medžius. Ieškovas 2010-11-03 nuvyko į vietą ir pamatė visą 4,96 ha plote iškirstą mišką. Miške tą dieną dirbo 11-ka ieškovui nepažįstamų vyriškių. Apie situaciją pranešė policijai. Atvažiavo įgaliotinis, kuris patikrino ir nustatė, jog mišką su leidimu iškirto (duomenys neskelbtini). Ieškovas nustebo, kad be jo sutikimo buvo išduotas leidimas miško kirtimui pagal atsakovės prašymą. Kai ieškovas su atsakove tapo miško paveldėtojais, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, t.y. nebuvo atidalintos nei teismo tvarka, nei bendru sutarimu. Iš atsakovės ieškovas nebuvo gavęs jokių žodinių ar rašytinių pranešimų dėl bendrai valdomo miško kirtimo ar atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Atsakovė savo veiksmais ieškovui padarė žymią materialinę žalą, kurios neatlygino iki šiol. Dėl padarytos žalos dydžio apskaičiavimo ieškovas kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją, kurios specialistai 2011-08-29 atvykę į vietą, atlikę tyrimą, nustatė, jog miško sklype iškirstų medžių vertė yra 28954±20% Lt. Įvertinus po kirtimo atliekomis augusių medžių kelmus - 38131±20% Lt. Ieškovui padarytos žalos dydis lygus ½ daliai viso iškirsto miško sumos dydžio, o tai piniginėje išraiškoje yra 19 065,50 Lt suma.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad specialistai paskaičiavo medžių tūrį pagal kelmus (b.l. 41).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad į sumą įskaičiuoti miško valymo darbai, nustatytas vidurkis, 20 proc. amplitudė. Nurodomas vidurkis sumos. Suma skaičiuojama nuo 20 proc. amplitudės, o suma nurodoma vidurkiu. Vietoje buvo skaičiuojama. Iš kelmo storio negalima apskaičiuoti jo metų. Absoliutaus skaičiaus matematiškai apskaičiuoti neįmanoma, todėl įstatyme numatyta paklaida. Jei reikšmės rodomos plius minus, tai rodoma amplitudė. Prašė žalos dydžio klausimą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 41).

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko, teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant(CPK 246 str.).

Atsiliepimas

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą (b.l. 30), kuriame nurodė, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra pagal atsakovės kreipimąsi 2010-08-26 išdavė leidimą kirsti mišką serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinto Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo 5 punkte (leidimo išdavimo metu galiojusioje redakcijoje) buvo nurodyta, jog tais atvejais, kai miško valda valdoma bendrosios nuosavybės teise, leidimas išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui, kuris, pasirašydamas leidimą, patvirtina, kad prašymas leidimui gauti pateiktas visų bendraturčių sutikimu. Vilniaus rajono agentūros vyresnysis specialistas 2010-08-26 išduodamas atsakovei leidimą kirsti mišką nepažeidė minėto tvarkos aprašo reikalavimų. Privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2010-08-26 leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti teisėti pagrindiniai neplyni (atrankiniai, atvejiniai) bei tarpiniai (retinimo) kirtimai. Atlikus miške neplynus kirtimus, teisės aktai miško atkūrimo nenumato. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.).

Kaip nustatyta byloje, ieškovui J. Z. ir atsakovei G. V. po ½ dalį nuosavybės teise pagal 2009-05-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso miškų ūkio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-11-08 ieškovo pareiškimą dėl nurodytame sklype iškirsto miško, 2012-03-08 nutraukė nesant padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 7‑11).

CK 6.249 str. numatyta civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – žala. Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 str. 1 d.). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Kaip nustatyta, žala ieškovui atsirado dėl atsakovės G. V. veiksmų, t.y. atsakovė neturėdama bendrasavininko – ieškovo J. Z. – sutikimo, jiems po ½ dalį priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarė sąlygas medžių kirtimo darbams atlikti.

Ieškovas dėl padarytos žalos dydžio nustatymo kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją (b.l. 12), kurios nepriklausomi atestuoti medienos matuotojai G. B. ir R. M. 2011-08-24 ginčo sklype įvertino iškirstų medžių tūrį pagal kelmus. Pagal gautus tūrius vadovaujantis nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-09-30 įsakymu Nr. 194 ,,Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ (bazinės nenukirsto miško kainos) ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2010-06-21 įsakymu Nr. D1-555 ,,Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ (bazinių nenukirsto miško kainų indeksavimo koeficientai, galioję kirtimo metu) nustatė, kad iškirstų medžių vertė buvo 28 958±20% Lt, o įvertinus po kirtimo atliekomis augusių medžių kelmus – 38 131±20% Lt (b.l. 13-16). Ieškovas jam padarytą žalą vertina ½ dalimi viso iškirsto miško sumos, t.y. 19 065,50 Lt (38 131 : 2).

Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško savininkų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams privalo visiškai ją atlyginti (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. 1 d.).Todėl iš atsakovės priteistina prašoma ieškovo suma,kurią jis pagrindė,kaip galimą žalos vidurkį,nes tai būtų šiuo atveju teisinga,neesant kitų žalos dydžio įrodymų(CK 1.5 str.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 575 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) ir 1185 Lt už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistų atliktą tyrimą (b.l. 20-21), šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovas prašo priteisti 300 Lt už (duomenys neskelbtini)atliktą darbą, nustatant iškirsto miško koordinates, pagal 2010-11-04 PVM sąskaitą-faktūrą ir 2010-11-08 mokėjimo nurodymą (b.l. 18-19) bei 400 Lt už (duomenys neskelbtini) A. N. atliktą darbą, konstatuojant faktines aplinkybes, pagal 2010-11-17 mokėjimo nurodymą (b.l. 22),kas yra susiję su kilusia žala ieškovui dėl atsakovės veiksmų,todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 3500 Lt už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu pagal 2010-11-04(400 Lt), 2010-11-08(600 Lt), 2010-11-14(2500 Lt) mokėjimus (b.l. 23-25). Teismas pažymi, kad ieškovas atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2013-01-14 (b.l. 28). Teismas neturi pagrindo priteisti visas ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas, nes pinigų priėmimas įvyko iki civilinės bylos iškėlimo,kaip matyti trys mokėjimai buvo padaryti 10 dienų laikotarpyje,kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovo pareiškimą(2011-11-08) ir nėra įrodyta, kad išlaidos susijusios su 2010-11-14 mokėjimu yra susijusios su civilinio ieškinio rengimu,todėl nėra objektyviai pagrįstos.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 1500 Lt teisnių paslaugų išlaidų pagal 2013-01-25 mokėjimą (b.l. 26). Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 4960 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės valstybei priteistina 11,15 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., teismas

nusprend ė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 19 065,50 Lt (devyniolika tūkstančių šešiasdešimt penkis litus 50 ct)žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4960 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 11,15 Lt (vienuolika litų 15 ct) pašto išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius