- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2S-1638-413/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- V. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- AS Inbank filialas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1273-904/2025, pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės V. S. priešieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo AS Inbank filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės V. S. priešieškinis ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AS Inbank filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis po 230,00 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlimo momento iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, pervedant išlaikymą į atsakovės V. S. nurodytą banko sąskaitą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. S. 2025 m. balandžio 30 d. teismui pateiktu pareiškimu prašė pakeisti teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu A. S. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pakeisti teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi priteistą iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, nustatant, kad nepilnamečiai vaikai bendrauja su motina V. S. 50/50 bendravimo tvarkos modeliu, t. y. vaikai su motina bendrauja kas antrą mėnesio savaitę. Bendravimo tvarkos savaitė prasideda nuo nelyginės mėnesio kalendorinės sekmadienio dienos ir baigiasi ateinančią lyginę sekmadienio dieną. Bendravimo tvarkos pradžia (nelyginis sekmadienis) nustatytina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje pirmąjį nelyginį sekmadienį.
3. Anot ieškovo, atsakovė neteisingai nurodė, kad ieškovas visiškai nepraleidžia laiko su vaikais, neskiria jiems dėmesio, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė ir jų vaikai gyvena kartu viename būste, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Be to, ieškovas pateikė dokumentus, kad su vaikais praleidžia daug laiko, su jais pramogauja įvairiais metų laikais tiek namuose, tiek išvykose, vyksta pirkti prekių, perka vaikams daiktus, gamina valgį, švenčia šventes, vyksta pas gydytojus, slaugo vaikus ligos atveju, vyksta į ligonines, vyksta į reabilitacijas. Darbdavių (buvusio ir esamo) charakterizuojamas teigiamai. Visą gyvenimą dirbo, gavo pajamas, išlaikė šeimą. Tuo tarpu atsakovė turi problemų dėl nesaikingai vartojamo alkoholio, nesirūpina vaikų sveikata, t. y. tik ieškovas vyksta pas gydytojus, nuo 2025 m. balandžio 29 d. yra stacionare su dukra K. S., kuri serga cukriniu diabetu. Be to, ieškovas 2025 m. birželio mėnesį vyks su dukra į sanatoriją. K. S. yra mažametė, tačiau atsakovė atsisako vykti pas gydytojus, į ligoninę, sanatoriją, nes jos (atsakovės) nuomone, tai yra nereikalinga. Atsakovė praktiškai niekur su vaikais nevyksta pramogauti, nežaidžia su jais ir pan.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog abi šalys kartu su vaikais važiuodavo į išvykas, šventes, pramogauti, tačiau ieškovas pastaruoju metu, vykstant šalių santuokos nutraukimo procesui, su vaikais vis dažniau leidžia laiką vienas. Atsakovės nuomone, ieškovas tą daro tikslingai, siekdamas teisme įrodyti, kad tinkamai ir visapusiškai rūpinasi vaikais, ir kad teismas priimtų jam palankų sprendimą. Ieškovas nurodo, kad perka vaikams daiktus, tačiau byloje pateikė tik tris drabužių ir batų pirkimo kvitus. Iš to galima spręsti, kad ieškovas vykstant bylos nagrinėjimo procesui, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo, vaikams nupirko prekių, kad teismui galėtų pateikti įrodymus. Atsakovė neneigia, kad kol šalių dukra buvo mažesnio amžiaus šalys susitarė, kad ieškovas vyks su mergaite į ligoninę ir sanatoriją, o atsakovė liks namuose su šalių sūnumi ir juo rūpinsis. Šiuo metu dukrai Karolinai sulaukus 12 metų, atsižvelgus į jos amžių ir brandą, šalims nėra būtina su dukra nuolatos gulėti ligoninėje ir vykti su ja į sanatoriją. Ieškovas tikslingai ir toliau su dukra guli ligoninėje ir vyksta į sanatorijas, norstam nėra būtinybės. Atsakovė niekada neatsisakė vykti su vaikais pas gydytojus, į ligoninę ar sanatoriją, juolab dėl ieškovo nurodytų finansinių priežasčių ar dėl atsakovės tariamo alkoholio vartojimo, tačiau šalys augina dar vieną nepilnametį sūnų, todėl šalių tarpusavio susitarimu atsakovė, ieškovui išvykus su dukra pas gydytoją, į ligoninę ar į sanatoriją, likdavo namuose prižiūrėti šalių nepilnametį sūnų Karolį. Atsakovė nesutinka, kad ji su vaikais neleidžia laiko, niekur nevyksta, nežaidžia. Atsakovė visapusiškai rūpinasi vaikų poreikiais, su vaikais pramogauja, žaidžia, rūpinasi jų sveikata, mokslais, laisvalaikiu, gerbūviu. Tarp atsakovės ir vaikų yra susiformavęs artimas ir glaudus ryšis.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/pakeitimas šioje bylos stadijoje yra netikslingas, nes nėra pagrindo manyti, kad be šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad tiek spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl jų pakeitimo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei tai, kokios atsakovės ir ieškovo galimybės teikti atitinkamo dydžio išlaikymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma laikina situacija, kuri užtikrintų nepilnamečių vaikų ir šalių interesus iki bylos išnagrinėjimo. Todėl nesant šiai dienai aktualių duomenų apie šalių turtinę padėtį, teismas negali įvertinti šalių turtinės padėties. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaikų poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, vaikų laikinas išlaikymas nekeičiamas, nes 2025 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir paskirtas laikinas vaikų išlaikymas.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. sausio 8 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mergaitė labiausiai norėtų gyventi kartu su mama ir tėčiu, Karolina abu juos myli vienodai, o berniukas nurodo, kad jam patinka gyventi kartu su mama ir tėčiu, tačiau jei reikėtų pasirinkti, vaikas norėtų gyventi kartu su mama.
9. Klausimai dėl vaikų, tarp jų ir gyvenamosios vietos nustatymo, sprendžiami išimtinai vadovaujantis vaikų interesais (LR CK 3.174 str. 2 d., 3.175 str.). Teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-47-340/2021; Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei nepilnamečių vaikų nuomonę, laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju bendravimo tvarka nenustatoma, kadangi bylos duomenimis tarp šalių ginčo dėl to nekyla, abu tėvai gyvena kartu viename būste su nepilnamečiais vaikais.
11. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės ir neproporcingos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Ieškovas A. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirajame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovė nurodė, kad tarp jos ir vaikų yra susiformavęs artimas ryšys, tačiau, kaip matyti iš šalių dukters Karolinos rašytų trumpųjų žinučių ieškovui, susidaro kita nuomonė. K. S., kuriai yra 12 metų ir kuri gali tinkamai išreikšti savo nuomonę, rašė apeliantui, kad į sanatoriją su mama nenorinti vykti, kad jai labiau sanatorijoje patinka su tėčiu.
12.2. Iš 2025 m. gegužės 20 d. gautos šeimos gydytojos pažymos matyti, kad dukters gydymu, ligos eiga (dėl cukrinio diabeto) rūpinasi išskirtinai tik ieškovas. Dukrai yra įstatytas cukraus matavimo aparatas, kurio eigą seka tik ieškovas ir dukra, tik jam ji skambina, ieškovo klausia, ar gali valgyti vieną ar kitą maisto produktą pagal to aparato duomenis.
12.3. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir nenustačius bendravimo tvarkos su vaiku, 2025 m. birželio 19 d. į sanatoriją turi vykti atsakovė, o ne ieškovas. Atsakovė jau yra išreiškusi kategorišką nuomonę, kad dukra gali vykti ir viena, o ieškovui pasakiusi, kad tai iš viso nėra būtina. Todėl akivaizdu, kad bus pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai, susiję su sveikata ir jos gerinimu.
12.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas tik deklaratyviai yra nurodęs, jog atsakovė vartoja alkoholį. Tačiau esant atsakovei girtai, ji sukėlė nepilnamečių vaikų akivaizdoje konfliktą, dėl to buvo iškviesta policija ir policijos nutarimu (orderiu) atsakovei skirta nesiartinti prie ieškovo ir nepilnamečių vaikų, taikyta šio atvejo vadyba. Be to, ieškovas jau antrą kartą inicijavo santuokos nutraukimą, pirmą kartą atsakovei prižadėjus, kad ji ves tinkamą gyvenimo būdą.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovas skundo argumentai dėl to, kad atsakovė vartoja alkoholį ir nesirūpina vaikais yra deklaratyvūs ir neatspindi tikrovės. Tuo atveju, jeigu tai būtų tiesa, ieškovas, rūpindamasis vaikų interesais ir siekdamas juos užtikrinti, jau pradiniu ieškiniu būtų prašęs nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė visapusiškai rūpinasi vaikais, juos prižiūri ir išlaiko. Tuo tarpu ieškovas neteikia vaikams išlaikymo, dėl to atsakovė buvo priversta prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13.2. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad neva tik jis rūpinasi vaikų sveikata ir vyksta su vaikais pas gydytojus. Atsakovė neneigia, kad kol šalių dukra buvo mažesnio amžiaus šalys susitarė, kad ieškovas vyks su mergaite į ligoninę ir sanatoriją, o atsakovė liks namuose su šalių sūnumi ir juo rūpinsis. Šiuo metu dukrai K. S. sulaukus 12 metų, atsižvelgus į jos amžių ir brandą, tėvams nėra būtina su dukra nuolatos gulėti ligoninėje ir vykti su dukra į sanatoriją.
13.3. Atsakovė nesutinka, kad ji su vaikais neleidžia laiko, niekur nevyksta, nepramogauja. Ta aplinkybė, kad atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo nerodo, kad ji su vaikais niekur nevyksta. Atsakovė visapusiškai rūpinasi vaikų poreikiais, su vaikais pramogauja, žaidžia, rūpinasi jų sveikata, mokslais, laisvalaikiu ir jų gerbūviu. Tarp atsakovės ir vaikų yra susiformavęs artimas ir glaudus ryšis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo su dukra SMS žinutėmis ištraukas ir pažymą iš gydytojo.
12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Ieškovo naujai pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, papildomai patvirtina šio klausimo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes, todėl taikyti išimtį bei priimti šiuos įrodymus nėra pagrindo, juo labiau, kad ieškovui neužketamas kelias pateikti šiuos įrodymus nagrinėjant ginčą iš esmės (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
18. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės naudai iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai. Ieškovas A. S. dėl minėtos nutarties buvo pateikęs atskirąjį skundą, kuris yra priimtas. Tuo pačiu ieškovas 2025 m. balandžio 30 d. pateikė teismui savarankišką prašymą, kuriuo prašoma pakeisti teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir: 1) iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu A. S. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką 50/50 bendravimo modeliu.
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-540-372/2025, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad šalys faktiškai gyvena kartu, šalių vaikai su ieškovu praleidžia tiek pat laiko, kiek ir su atsakove. Tarp šalių ir jų nepilnamečių vaikų nusistovėjusi tokia gyvenimo tvarka ir šalių be nepilnamečių vaikų bendravimo modelis, pagal kurį vaikai su abiem šalimis praleidžia „50:50 procentų laiko“. Teismų praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 53)).
21. Taigi, šiuo atveju yra jau yra nustatyta, kad vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abi šalys faktiškai gyvena ir bendrauja su vaikais kartu, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaikų poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Tai reiškia, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais šioje byloje nėra. Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovė, ieškovo pateikti duomenys apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu yra deklaratyvūs, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovei šiuo metu neleidžiama artintis prie vaikų, jog ji kelia grėsmę vaikų sveikatai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Tai reiškia, kad nesant laikinos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymui būtinų aplinkybių visetui, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos šalių byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti nuolatinę vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio ginčuose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.