Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-73-214/2018 pagal ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovei Kauno apskrities darbuotojų profesinei sąjungai „Sandrauga“, trečiasis asmuo Lietuvos Sąjūdis dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė VĮ. Turto bankas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo iškeldinti atsakovę Kauno apskrities darbuotojų profesinę sąjungą "Sandrauga" iš negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu.

Nurodė, kad Negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2001 07 13 priklauso valstybei, šį objektą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja ieškovė VĮ Turto bankas (turtas perimtas iš reorganizuotos VĮ Valstybės turto fondas). 2002 07 17 Vyriausybės nutarimu Nr. 1149 nurodytos patalpos pagal panaudos sutartį 10 metų buvo perduotos visuomeninės organizacijos Lietuvos Sąjūdis Kauno skyriui įkurdinti. 2002 10 18 ieškovė ir visuomeninė organizacija Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius sudarė Panaudos sutartį Nr. 30, pagal kurią valstybės įmonė Valstybės turto fondas perdavė visuomeninei organizacijai Lietuvos sąjūdžiui laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti ginčo objektą 10 metų terminui. Tą pačią dieną ginčo objektas perduotas, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas nustatė, kad Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius ginčo objektu leido naudotis Kauno apskrities darbuotojų profesinei sąjungai „Sandrauga". Valstybės įmonė Valstybės turto fondas aktyviai reiškė pretenzijas dėl to, kad Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius neteisėtai ginčo objektu leido naudotis trečiam asmeniui. 2011 01 20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonė Valstybės turto fondas pranešė Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriui apie panaudos sutarties nutraukimą ir pareikalavo atsakovę grąžinti ginčo objektą. Ginčo objektas nebuvo grąžintas, be to, valstybės įmonės Turto bankas žiniomis, ginčo objektu toliau naudojosi atsakovė. Net pasibaigus panaudos sutarties terminui 2012 10 08, iki šiol ginčo objektas negrąžintas.

Atsakovė Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė netinkamai kvalifikuoja ginčo teisinius santykius, bei nenurodo jokių konkrečių faktų, kurie leistų bent daryti prielaidą, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Ieškinį prašė atmesti.

Nurodė, jog 2002 m. spalio 18 d. sudaryta panaudos sutartis galiojo 10 (dešimt) metų, t. y. iki 2012 m. spalio 18 d. Ieškovė ieškinį reiškia tik 2015 m. spalio 26 d., t. y. praėjus net trims metams po to, kai baigėsi panaudos sutarties terminas. Iš ieškovės pateikto 2011 m. sausio 20d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), naudojimo“ akivaizdu, jog jau 2011 m. pradžioje ieškovė žinojo apie savo tariamai pažeistas teises, tačiau ieškinio nei 2011 metais, nei vėliau iki 2015 metų nereiškė. Taigi, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus, civilinėje apyvartoje galiojant veiksmų teisėtumo prezumpcijai, vertintina, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo. Be to, keistas ieškovės elgesys tiek daug laiko toleruojant savo tariamai pažeistas teises darytina išvada, kad tokie susiklostę ginčo santykiai (kai patalpomis ir toliau naudojasi Lietuvos sąjūdis), ją tenkino ir ji su jais sutiko (tai spręstina iš konkliudentinių veiksmų). Ieškovė nepagrindė, kad jos teisės yra pažeidžiamos (t. y. neįrodė vieno iš privalomo negatorinio ieškinio reiškimo pagrindų). Svarbu tai, kad ieškovė iš esmės įgyvendina valstybės interesus, o atsakovais traukiami taip pat visuomeninį interesą (poreikį) tenkinančios organizacijos.

Atsakovas Lietuvos Sąjūdis, kuris byloje 2017 11 15 nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo, yra trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, pateikė priešieškinį, kuriame reikalavimu, neišspręstu taikos sutartyje, sudarytoje ir patvirtintoje šioje byloje, teismo prašo iškeldinti Kauno apskrities darbuotojų profesinę sąjungą „Sandrauga“ iš patalpų (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį ir trečiojo asmens Lietuvos Sąjūdis patikslintą priešieškinį dalyje dėl atsakovės Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų tenkino ir nusprendė iškeldinti Kauno apskrities darbuotojų profesinę sąjungą „Sandrauga“ iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš atsakovės Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 7,30 Eur (septynių eurų 30 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad yra nustatyta, jog negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai 2001 02 21 priėmimo - perdavimo akto pagrindu. Šias patalpas patikėjimo teise valdo ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 24 nutarimo Nr. 984 bei 2014 09 30 priėmimo- perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2002 10 18 tarp Valstybės įmonės turto fondas, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas, ir visuomeninės organizacijos Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus buvo sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini) patalpų indeksai (duomenys neskelbtini), bendras plotas 101,99 kv.m., panaudos sutartis, kurios terminas 10 metų. Pagal šios sutarties 10.4 p. panaudos gavėjas, t.y. Lietuvos Sąjūdis, turėjo gauti panaudos davėjo išankstinį sutikimą leisti naudotis patalpomis trečiajam asmeniui. Ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas patikėjimo teise valdo ginčo patalpas todėl pagal Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalį turi teisę valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Ieškovės 2011 01 20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriui panešta apie 2002 10 18 panaudos sutarties nutraukimą nuo 2011 02 15 d. dėl neteisėto patalpų perdavimo naudotis atsakovei Kauno apskrities darbuotojų profesinei sąjungai „Sandrauga“. Teismas sprendė, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai atsakovės neteisėtą naudojimąsi patalpomis grindžia panaudos sutarties sudarytos su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriumi 10.4 punktu, kuriame nustatyta kad panaudos gavėjas turi gauti panaudos davėjo išankstinį rašytinį sutikimą leisti naudotis patalpomis trečiajam asmeniui, bei galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis (2006 m. liepos 18d. įstatymo Nr. X-771 redakcija), Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890, 9-1 p. (LR Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 229 redakcija) nuostatomis, kuriose nustatoma, kad panaudos gavėjas negali jam perduoto turto išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, galiojusią perduodant patalpas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriui (2002 05 23 įstatymo Nr.IX-900 redakcija), sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtų buvę priimti atitinkami Vyriausybės sprendimai dėl patalpų suteikimo panaudai ar kitokiu teisiniu pagrindu atsakovei Kauno apskrities darbuotojų profesinei sąjungai „Sandrauga“. Todėl teismas padarė išvadą, jog, esant įstatymo nuostatoms, kurios imperatyviai reglamentuoja valstybei priklausančių patalpų panaudos teisinius santykius, negali būti pripažįstamas panaudos santykių susiformavimas konkliudentiniais veiksmais. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje ištirta Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos ir Pramonės profesinės sąjungos „Sandrauga“ 1999 05 17 bendradarbiavimo sutartis neapibrėžia kokiomis konkrečiomis ginčo patalpomis Sąjūdžio Kauno taryba leido naudotis Pramonės profesinei sąjungai „Sandrauga“ ir kokiam terminui, šioje sutartyje nurodyta konkreti veikla, t.y. nėra nurodyta, kad šiose patalpose profesinė sąjunga galėtų vykdyti visą savo veiklą, ir naudotis ginčo patalpomis panaudos ar kita teise. Taip pat byloje nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė yra Pramonės profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisių ir pareigų perėmėja. Atsakovės argumentas, kad ginčo patalpose yra įregistruota VĮ Registrų centre jos buveinė, taip pat negali būti pagrindu pripažinti atsakovės naudojimąsi patalpomis teisėtu. Todėl teismas iškeldino atsakovę iš neteisėtai naudojamų patalpų, nurodė, jog sprendimas dėl atsakovės buveinės pakeitimo priimamas juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka (CK 2.49 straipsnis). Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta patalpų panaudos ar nuomos sutartis, todėl, teismo vertinimu, netaikytinas CK 6.480 straipsnis dėl įspėjimo apie iškeldinimą iš patalpų prieš tris mėnesius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 55-59). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir vertino materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinių santykių turinį dėl valstybei priklausančio turto perdavimo laikinai neatlygintinai valdyti, naudotis ir disponuoti, neatsižvelgė į aplinkybių visumą. Apeliantės vertinimu, sprendimas naikintinas šių argumentų pagrindu: Iki 2001 02 21 ginčo patalpas patikėjimo teise valdė Kauno miesto savivaldybė. Patalpos, dar jas valdant Kauno miesto savivaldvbei, buvo išnuomotos Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybai. Tai patvirtina 2001 02 21 patalpų perdavimo Valstybės turto fondui aktas. Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba ir Pramonės profesinė sąjunga „Sandrauga“ 1999 05 17 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba įsipareigojo Pramonės profesinei sąjungai „Sandrauga“ leisti darbo laiku naudotis tomis pačiomis patalpomis, apie sutarties nutraukimą šalys įsipareigojo pranešti prieš tris mėnesius. 1999 10 20 Lietuvos Sąjudžio Kauno taryba išdavė pažymą, jog neprieštarauja, kad Kauno apskrities profesinė sąjunga „Sandrauga“ būtų įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, jog nuo 1999 10 20 atsakovę ir trečią asmenį sieja panaudos teisiniai santykiai. Nors patalpas perėmus valdyti Valstybės turto fondui ir su Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba sudarius panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nepaisant teisinio statuso santykiuose su patalpų valdytoju pasikeitimo, santykiai su patalpų naudotoja atsakove nesikeitė, t.y. toliau tęsėsi žodinės 1999 10 20 panaudos sutarties pagrindu prasidėjęs naudojimasis ginčo patalpomis. Todėl teismas netinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį ir iš šios sutarties kylančias teises bei pareigas, nevertino šios sutarties turinio, šalių tarpusavio elgesio ir kt. Akivaizdu, jog atsakovė nuo 1999 m. tinkamai disponavo ginčo patalpomis. Kadangi tarp atsakovės ir trečiojo asmens santykiai susiklostė galiojant 1964 m. CK 371 str., akivaizdu, jog nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo, kuriuo atsakovė turėtų išsikelti iš ginčo patalpų. Ieškovei jau nuo 2011 02 15 buvo žinoma apie tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl naudojimosi ginčo patalpomis, todėl atmestinas argumentas, kad Lietuvos Sąjūdis negalėjo be ieškovės leidimo perleisti patikėto turto, nes pati ieškovė toleravo esančius panaudos teisinius santykius pagal anksčiau sudarytą bendradarbiavimo sutartį, šalių tarpusavio elgesį. Tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog nuo 1999 10 20 atsakovę ir trečiąjį asmenį sieja panaudos teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir jų konkliudentiniai veiksmai, atsakovė patalpomis ne tik naudojosi, bet jas ir išlaikė bei prižiūrėjo. Todėl laikytina nepagrįsta teismo pozicija, jog, nesant rašytinės panaudos sutarties, spręstina, jog panaudos sutartis konkliudentiniais veiksmais sudaryta nebuvo. Naujam ginčo objekto valdytojui panaudos davėjo teisės ir pareigos perėjo pagal anksčiau sudarytą žodinę panaudos sutartį pagal įstatymą. Todėl ieškovė, norėdama nutraukti panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovę, privalėjo sutartį nutraukti įstatymo nustatyta tvarka. Joks reikalavimas atsakovei išsikelti iki kreipimosi į teismą nebuvo pateiktas. Kadangi atsakovė ginčo patalpomis naudojosi nuo 1999 metų, kuomet Lietuvos sąjūdis, kuris jai patalpas perdavė, buvo teisėtas patalpų nuomininkas, atmestinas argumentas, jog Sąjūdis ginčo patalpų negalėjo perduoti atsakovei vadovaujantis tarp ieškovės ir Sąjūdžio sudarytos panaudos sutarties 10.4 punktu, t.y. be ieškovės sutikimo.Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą (t.3, b.l. 64-67). Nurodo tokius argumentus:Ginčo turto savininkė yra valstybė, o patikėtinis VĮ Turto bankas. Atsakovė neneigia, kad naudojasi ginčo patalpomis. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teisėtai ginčo patalpomis naudojasi žodinės panaudos sutarties pagrindu. 1997 10 28 Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno miesto tarybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2 punktas draudė nuomininkui jas perleisti tretiesiems asmenims. Todėl galimai tarp atsakovės ir Lietuvos Sąjūdžio sudaryta panaudos sutartis vadovaujantis 1999 m. galiojusio CK 47 straipsniu laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, t.y. LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (13 straipsnio 1 dalis, kuri nustatė subjektų ratą, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos teise). Ieškovė niekuomet netoleravo atsakovės buvimo ginčo patalpose. Pažymi, jog nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas faktas, kad patalpomis naudojasi atsakovė. Kadangi sandoris nėra įregistruotas registre, tai jis negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis. Net ir tuo atveju, jeigu panaudos sutartis atitiktų teisės aktų reikalavimus, vis tiek yra pagrindas atsakovę iškeldinti, nes kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Apeliacijos dalyką sudaro sprendimo, kuriuo atsakovė Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ iškeldinta iš valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atsakovė Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra įregistruotas jos buveinės adresas. Atsakovė tvirtina, jog patalpomis naudojasi žodinės panaudos sutarties, sudarytos su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriumi, pagrindu, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją iš užimamų patalpų iškeldinti.

Byloje nustatyta, jog ginčo patalpos yra negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog šios patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai 2001 02 21 priėmimo - perdavimo akto pagrindu. Šias patalpas patikėjimo teise valdo ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 09 24 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 09 30 priėmimo- perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t.1, b.l.32). 2002 10 18 tarp Valstybės įmonės turto fondas, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas, ir visuomeninės organizacijos Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus buvo sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai (duomenys neskelbtini) bendras plotas 101,99 kv.m., panaudos sutartis, kurios terminas 10 metų. Šios sutarties 10.4 punktas nustatė, jog panaudos gavėjas, t.y. Lietuvos Sąjūdis, turėjo gauti panaudos davėjo išankstinį rašytinį sutikimą leisti naudotis patalpomis trečiajam asmeniui (t.1, b.l.25-31). Joks sutikimas ginčo patalpomis naudotis trečiajam asmeniui nebuvo išduotas.

Byloje taip pat nustatyta, jog dar 1997 10 28 Kauno miesto savivaldybė – tuometinė ginčo patalpų valdytoja ir Lietuvos sąjūdžio Kauno miesto taryba sudarė sutartį, kuria nuomos teise ginčo patalpas savivaldybė perdavė Lietuvos Sąjūdžio Kauno miesto tarybai (t.3, b.l. 37-38). Šios sutarties 3 punktas nustatė, jog nuomos terminas yra nuo 1997 10 21 iki 2000 11 01, o 5.3 punktas draudė be nuomotojo raštiško leidimo ginčo patalpas subnuomoti. Byloje taip pat nustatyta, jog Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba ir Pramonės profesinė sąjunga „Sandrauga“ 1999 05 17 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią profesinė sąjunga įsipareigojo nemokamai konsultuoti ekonominiais, socialiniais ir darbo klausimais Sąjūdžio tarybos narius, ginti jų teises teismuose; taip pat įsipareigojo dengti išlaidas už ryšių, vandens ir elektros paslaugas. Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba įsipareigojo Pramonės profesinei sąjungai „Sandrauga“ leisti darbo laiku naudotis tomis pačiomis patalpomis, konsultuojant nurodytais klausimais. Taip pat pritarė, kad būtų konsultuojami miesto ir apskrities gyventojai (t.1, b.l. 84). Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba 1999 10 20 pažymoje Kauno apskrities Viršininkui nurodė, kad neprieštarauja, kad Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ būtų registruota adresu (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centras 2016 01 18 išraše Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos “Sandrauga“ buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.85,81-82).

Minėta, 2002 10 18 tarp Valstybės įmonės turto fondas, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas, ir visuomeninės organizacijos Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus buvo sudaryta ginčo patalpų panaudos sutartis, kurios terminas 10 metų. Ši sutartis baigėsi 2012 10 18. Šioje byloje teismas 2017 11 15 nutartimi tarp ieškovės ir atsakovo Lietuvos Sąjūdžio patvirtino taikos sutartį, kurioje atsakovė asociacija Lietuvos Sąjūdis (dabar trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus) įsipareigojo išsikelti iš ginčo patalpų, grąžinti patalpas ieškovei (t.2, b.l. 194-197), t.y. panaudos gavėja sutiko su ieškinio reikalavimu grąžinti ginčo patalpas valstybei.

Tuo tarpu atsakovė Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ savo teises naudotis ginčo patalpomis grindžia 1999 10 20 žodine panaudos sutartimi, kurios pagrindu prasidėjęs naudojimasis ginčo patalpomis. Apeliantė nurodo, jog panaudos teisniai santykiai yra susiklostę tarp jos ir trečiojo asmens. Minėta, trečiasis asmuo pripažino, jog neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, sudarė taikos sutartį ir sutiko išsikelti iš ginčo patalpų. Tarp ieškovės ir atsakovės net ir pačios atsakovės teigimu, jokie teisiniai santykiai nesusiklostė. Panaudos teisiniai santykiai tarp panaudos davėjos – ieškovės ir panaudos gavėjo – Lietuvos Sąjūdžio – pasibaigė, nes pasibaigė panaudos sutarties terminas. Atsakovė, kuri pati pripažįsta turinti išvestinę teisę iš panaudos gavėjos teisės naudotis ginčo patalpomis, pačiai panaudos gavėjai nebeturint teisės naudotis ginčo patalpomis, neturi taip pat jokios teisės naudotis ginčo patalpomis, t.y. subpanaudos gavėjas, neanalizuojant, ar jam subpanaudos teisė buvo suteikta teisėtai, ar neteisėtai, neturi daugiau teisių, negu jų turi pats panaudos gavėjas.

Apeliantė nurodo, kad kadangi tarp atsakovės ir trečiojo asmens santykiai susiklostė galiojant 1964 m. CK 371 straipsniui, akivaizdu, jog nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo, kuriuo atsakovė turėtų išsikelti iš ginčo patalpų. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes pirma, kaip nurodyta anksčiau, atsakovė jokių teisių naudotis ginčo patalpomis neįgijo ir antra, minėta teisės norma reglamentavo panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, o tarp ieškovės ir atsakovės jokių panaudos sutarčių sudaryta nebuvo.

Apeliantė nurodo, jog laikytina nepagrįsta teismo pozicija, kad, nesant rašytinės panaudos sutarties, spręstina, jog panaudos sutartis konkliudentiniais veiksmais sudaryta nebuvo. Ji taip pat nurodo, jog ieškovei jau nuo 2011 02 15 buvo žinoma apie tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl naudojimosi ginčo patalpomis, todėl atmestinas argumentas, kad Lietuvos Sąjūdis negalėjo be ieškovės leidimo perleisti patikėto turto, nes pati ieškovė toleravo esančius panaudos teisinius santykius pagal anksčiau sudarytą bendradarbiavimo sutartį, šalių tarpusavio elgesį. Tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes pirma, panaudos sutartis turi būti rašytinės formos, antra subpanaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis, negu panaudos sutarties; trečia, ieškovė netoleravo situacijos, kuomet panaudos sutarties terminui pasibaigus, ginčo patalpos nebuvo grąžintos valstybei ir tai patvirtina ieškovės raštai: 1) 2011 01 20 – Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriui apie panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą (t.1, b.l. 13); 2) 2012 03 22 – Lietuvos Sąjūdžiui, prašant paaiškinti, kokiu pagrindu ginčo patalpomis naudojasi atsakovė (t.1, b.l. 16); 3) 2012 11 22 – Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriui, kad turi būti išspręstas klausimas dėl atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis (t.1, b.l. 18); 4) 2014 04 08 – Lietuvos Sąjūdžiui, atsakovei, reikalavimas atsakovei atlaisvinti ginčo patalpas (t.1, b.l. 19); 2014 11 07 – Lietuvos Sąjūdžiui, atsakovei reikalavimas atlaisvinti ginčo patalpas ir jas sugrąžinti ieškovei (t.1, b.l. 20-21).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.