Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

2) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimą;

6) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo;

9) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo;

10) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 sausio 30 d. nutartimi bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, paskiriant subendrintą 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmę. 2024 m. rugpjūčio 8 d. paleistas, atlikęs bausmę;

12) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintas recidyvistu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. padarė plėšimą: 2024 m. lapkričio 19 d. apie 14.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytiems asmenims paskambinus iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios R. B., gim. (duomenys neskelbtini) metais, abonentinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefoninio pokalbio metu, apgaule, melagingai prisistačius elektros tinklų darbuotoju ir melagingai pranešus, kad yra permokėta už elektrą netikrais pinigais, bei to paties pokalbio metu, kitam nenustatytam asmeniui prisistačius Kauno policijos viršininku ir pareikalavus parašyti prašymą pakeisti netikrus pinigus, jį perduodant atvykstančiam kriminalinės policijos pareigūnui, po to nenustatytiems asmenims davus nurodymus R. R. nuvykti į namus pas nukentėjusiąją R. B. ir paimti pinigus, apie 14.30 val. R. R., atėjęs į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai melagingai prisistatė policijos pareigūnu, iš jos pareikalavo netikrų pinigų, tačiau nukentėjusiajai kilus įtarimui ir nesutikus atiduoti pinigus, R. R., išeidamas iš susitarimo su nenustatytais asmenimis ribų, panaudojo fizinį smurtą, t. y. ranka sudavė R. B. per dešinę ranką, kurioje ji laikė telefoną ir šiam iškritus, vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę pasipriešinti iš koridoriuje esančios lentynos pagrobė piniginę, kurios vertė 20 eurų, su joje esančiais 25 eurais, banko ,,Luminor“ mokėjimo kortele, asmens tapatybės kortele, pensijos gavėjo pažymėjimu ir įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis, taip pagrobė svetimo turto už 45 eurus.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino, sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis jam pareikštame kaltinime kaltinamajame akte. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Paaiškino, kad nukentėjusiosios prieš nusikalstamos veikos padarymą nepažinojo. 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jam buvo pasiūlyta nuvykti į (duomenys neskelbtini), pabūti mieste, o jeigu bus pinigų, juos paimti. Sutiko ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 19 d. apie 14.00 val. gavo žinutę, kurioje buvo nurodytas adresas, ir jis ten nuvyko atsiimti pinigų. Įvykio vietoje įvyko konfliktas, nes moteris nenorėjo atiduoti pinigų, netikėjo juo, todėl jie susistumdė. Kiek smūgių sudavė, neprisimena. Griebė piniginę, manydamas, kad joje yra pinigų, ir pabėgo. Negali pasakyti, ar piniginė buvo ant stalo, ar ant lentynos. Kai griebė piniginę, moteris nenorėjo jos atiduoti. Prisimena, kad susistumdė su ja, nes ji griebė už piniginės. Jis stūmė moterį, tačiau tiksliai negali pasakyti, kaip tai vyko. Kiek kartų stūmė nukentėjusiąją, neprisimena. Po susistumdymo čiupo piniginę ir išbėgo link išėjimo. Piniginėje pamatė pinigus, 20-25 eurus, žino, kad joje buvo viena kupiūra ir šiek tiek smulkių pinigų, o į korteles nežiūrėjo, nes jo tikslas buvo pinigai. Pasiėmė pinigus, o piniginę išmetė laukuose. Vėliau stabdydamas automobilius grįžo į (duomenys neskelbtini). Asmenų, kurie pasiūlė jam paimti pinigus, nepažįsta. Šių asmenų kontaktinius duomenis gavo anksčiau, nes buvo padaręs kitą nusikalstamą veiką. Jo padaryta nusikalstama veika buvo sukčiavimas, todėl ir važiavo paimti pinigus. Jo tikslas buvo paimti pinigus, nes jam pasiūlė tai padaryti ir pažadėjo už tai, kaip atlygį, duoti dalį pinigų. Konkrečiai neprisimena aplinkybių, kaip atėjo pas nukentėjusiąją. Tiesiog iš minėtų asmenų gavo adresą, susirado butą (duomenys neskelbtini), tuomet nuėjo į tą butą, paskambino ir moteris atidarė duris. Tada jis užėjo ir pasakė, kad atvyko dėl pinigų. Nepamena, ar priėjo prie telefono, kad praneštų apie atvykimą. Tiksliai neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Nukentėjusiajai pasakė, kad yra pareigūnas ir atvyko paimti pinigus, nes, kaip minėjo, buvo siųstas „kolegų“. Jam „kolegos“ davė nurodymus, ką sakyti, kas jam buvo nurodyta sakyti, tą jis ir sakė. Nežino, ar asmenys, kurie jam davė nurodymus, buvo iš pataisos namų, ar iš kalėjimo, tiesiog vykdė nurodymus. Ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino dėl nukentėjusiajai suduotų dviejų smūgių, tačiau jis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl, jei nukentėjusioji sakė, kad jai buvo suduoti smūgiai, vadinasi, jie buvo suduoti. Atlieka bausmę už panašios nusikalstamos veikos padarymą – sukčiavimą, tik be plėšimo. To sukčiavimo atvejo padarymo aplinkybės panašios į šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – jam buvo paskambinta ir duoti nurodymai. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, norėjo iš karto atlyginti padarytą žalą, nes suma nėra didelė. Norėjo, kad jam būtų suteikti nukentėjusiosios kontaktiniai duomenys, nes norėjo jai atlyginti padarytą žalą, tačiau tyrėja pasakė, kad abejoja, ar nukentėjusioji duos savo banko sąskaitos duomenis. Tyrėja jį informavo, kad pasiteiraus nukentėjusiosios šiuo klausimu, bet jis iki šiol laukia atsakymo. Šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jo šeimyninė padėtis buvo sunki, todėl sutiko padaryti nusikalstamą veiką. Tiesiog viskas taip susiklostė, tai jam bus eilinė pamoka.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajai R. B. parodytos sunumeruotos šešių asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. Nuotrauka Nr. 1 yra R. R., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstančioji, pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pareiškė: Iš jai pateiktų šešių nuotraukų jaunuolio, kuris buvo atėjęs į jos butą, neatpažįsta. Tas vyriškis, kuris iš jos pavogė (pagriebė) piniginę su pinigais ir dokumentais, buvo smulkaus kūno ir veido, tiesi, lygi nosis, akys siauresnės, veidas pailgas, plaukai trumpi, tamsūs, buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsiai mėlynais džinsais, ūgis apie 170 centimetrų, antakiai tamsūs, nevešlūs. Jaunuolis buvo piktas, griežtas, skubiai kalbėjo, jai neleido kalbėti, liepė greičiau viską daryti, važiuoti į policiją, buvo be jokio akcento. Ji labai nežiūrėjo į jaunuolio veidą, neįsidėmėjo jo, gali būti, kad jei prieš save matytų gyvą asmenį, tą jaunuolį atpažintų. Kuris jaunuolis iš pateiktų šešių nuotraukų ją apiplėšė, ji tiksliai nurodyti negali, nes neatpažįsta. Tuo metu buvo stresinėje būsenoje (1 t., b. l. 134-140).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. G 2542/2024 (02) matyti, kad R. B. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 57-60).

Iš „Luminor Bank AS“ 2025 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2025|19.11-L3011-106 matyti, kad R. B. mokėjimo kortele paskutinį kartą buvo pasinaudota 2024 m. lapkričio 19 d. 12.18 val., o nuo 2024 m. lapkričio 19 d. 14.30 val. kortele pasinaudota nebuvo (1 t., b. l. 114-128).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, o sukčiavimo atveju turto savininkas ar kitas asmuo turtą perleidžia savo valia, paveiktas apgaulės. Kaltininkui apgaulę panaudojus ne tiesiogiai įgyjant turtą, o tik sudarant galimybę „prieiti“ prie šio turto, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o priklausomai nuo turto įgijimo būdo – kaip vagystė arba plėšimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

R. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jam buvo pasiūlyta nuvykti į (duomenys neskelbtini), pabūti mieste, o jeigu bus pinigų, juos paimti. Sutiko ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 19 d. apie 14.00 val. gavo žinutę, kurioje buvo nurodytas adresas, ir jis ten nuvyko atsiimti pinigų. Įvykio vietoje įvyko konfliktas, nes moteris nenorėjo atiduoti pinigų, netikėjo juo, todėl jie susistumdė. Kiek smūgių sudavė, neprisimena. Griebė piniginę, manydamas, kad joje yra pinigų, ir pabėgo. Kai griebė piniginę, moteris nenorėjo jos atiduoti. Prisimena, kad susistumdė su ja, nes ji griebė už piniginės. Jis stūmė moterį, tačiau tiksliai negali pasakyti, kaip tai vyko. Kiek kartų stūmė nukentėjusiąją, neprisimena. Po susistumdymo čiupo piniginę ir išbėgo link išėjimo. Piniginėje pamatė pinigus, 20-25 eurus, juos pasiėmė, o piniginę išmetė laukuose.

Išvadą dėl neteisėtų kaltinamojo R. R. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios R. B., liudytojų D. S., R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45424-24, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedas – fotolentelė Nr. 1, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl pokalbių su galimais liudytojais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl nustatyto asmens, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl nustatyto telefono numerio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas dėl fiksuoto ryšio telefonų priklausomybių bei IMEI ir IMSI analizės, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas dėl Raseinių miesto vaizdo kamerų įrašų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 20, 21, 26, 28 d. kitų objektų apžiūros protokolai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2024 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. G 2542/2024 (02), „Luminor Bank AS“ 2025 m. sausio 10 d. raštas Nr. 2025|19.11-L3011-106, Greitosios medicinos pagalbos 2024 m. lapkričio 19 d. kvietimo kortelė, Policijos registruojamų įvykių registro 2024 m. lapkričio 19 d. išrašas.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. R. padarė plėšimą: 2024 m. lapkričio 19 d. apie 14.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytiems asmenims paskambinus iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios R. B., gim. (duomenys neskelbtini) metais, abonentinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefoninio pokalbio metu, apgaule, melagingai prisistačius elektros tinklų darbuotoju ir melagingai pranešus, kad yra permokėta už elektrą netikrais pinigais, bei to paties pokalbio metu, kitam nenustatytam asmeniui prisistačius Kauno policijos viršininku ir pareikalavus parašyti prašymą pakeisti netikrus pinigus, jį perduodant atvykstančiam kriminalinės policijos pareigūnui, po to nenustatytiems asmenims davus nurodymus R. R. nuvykti į namus pas nukentėjusiąją R. B. ir paimti pinigus, apie 14.30 val. R. R. atėjęs, į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai melagingai prisistatė policijos pareigūnu, iš jos pareikalavo netikrų pinigų, tačiau nukentėjusiajai kilus įtarimui ir nesutikus atiduoti pinigus, R. R., išeidamas iš susitarimo su nenustatytais asmenimis ribų, panaudojo fizinį smurtą, t. y. ranka sudavė R. B. per dešinę ranką, kurioje ji laikė telefoną ir šiam iškritus, vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę pasipriešinti iš koridoriuje esančios lentynos pagrobė piniginę, kurios vertė 20 eurų, su joje esančiais 25 eurais, banko ,,Luminor“ mokėjimo kortele, asmens tapatybės kortele, pensijos gavėjo pažymėjimu ir įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis, taip pagrobė svetimo turto už 45 eurus. Kaltinamojo sumanymas sukčiauti peraugo į plėšimą, kai nukentėjusioji nesutiko jam atiduoti pinigų, o jis panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, taip atimdamas galimybę jai priešintis, ir pagrobė iš jos turtą.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad pirmiau minėtais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją atimdamas galimybę jai priešintis tam, kad jis galėtų pagrobti jai priklausantį svetimą turtą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji neteks turto, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje buvo įtvirtintos alternatyvos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo metu galiojančioje BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvos bausmės: laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, t. y. įtvirtinta dar viena alternatyvi bausmė. Šis pakeitimas, įtvirtintas 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., lengvina kaltinamojo padėtį ir todėl neribotai taikomas atgal (BK 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi šiuo metu, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d., galiojančia BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcija. Kadangi taikoma šiuo metu aktuali ir galiojanti minėto BK straipsnio 1 dalies redakcijos sankcija, tai ji toliau tiek nuosprendžio aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse papildomai nenurodoma.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir asmens sveikatai. Jis padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) apysunkį nusikaltimą, veika baigta, jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala neatlyginta.

Teisiamojo posėdžio metu R. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis anksčiau teistas daug kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ne kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir sukčiavimus, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą, padarytą analogiškomis aplinkybėmis (be smurto panaudojimo), yra pripažintas recidyvistu. Visa tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio nekoreguoja, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas. Toks jo elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Kitų R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras baigiamosiose kalbose nurodė, kad R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte.

Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tai, kad kaltinamasis, bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, gavo nurodymus iš nenustatytų asmenų – nuvykti į namus pas nukentėjusiąją R. B. ir paimti pinigus, apsimetus policijos pareigūnu. Taigi, pagrindinis nusikalstamas sumanymas buvo sukčiaujant įgyti svetimą turtą – pinigus, tačiau pasikeitė jo įgyvendinimo aplinkybės, nes nukentėjusioji nesutiko savanoriškai atiduoti pinigų. Dėl to kaltinamasis pinigus iš nukentėjusiosios pagrobė prieš nukentėjusiąją panaudojęs fizinį smurtą. Dėl kaltinamojo savarankiškų veiksmų nusikalstamos veikos padarymo metu, nepriklausomai nuo nenustatytų asmenų, kurie jam davė nurodymus siekiant sukčiauti, jo (R. R.) daroma nusikalstama veika peraugo iš sukčiavimo į plėšimą. Tai laikytina vykdytojo ekscesu (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Esant vykdytojo ekscesui, šiuo atveju bendrininkavimo nėra, nes nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių prasme nėra priežastinio ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir nusikalstamų padarinių, kurie atsiranda dėl vykdytojo eksceso. Taigi, tokiu atveju kaltinamajam negalima inkriminuoti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – bendrininkavimo, darant plėšimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-24-898/2024).

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir asmens sveikatai, ne kartą teistas, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šios nusikalstamos veikos darymo metu, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 3 mėnesiams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jau buvo pripažintas recidyvistu, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tai papildomai nenurodoma.

Kaltinamasis R. R. šio nuosprendžio paskelbimo metu yra teistas dvylika kartų, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, sistemingai daro nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiško pobūdžio (2 t., b. l. 1-21, 75-76, 115-116), šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą, padarytą analogiškomis aplinkybėmis (be smurto panaudojimo), šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 3 mėnesiams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamasis taip pat anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 22-29). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors R. R. anksčiau buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau po to jis vėl kartojo nusikalstamus veiksmus, dėl to teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė jo padaryti išvadų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. R. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos R. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės didina R. R. pavojingumą visuomenei.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. R. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė – 3 metai. Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir kaltinamajam paskirtina galutinė – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį. Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. R. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas 12 kartų, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaltinamasis taip pat anksčiau baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. R. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. R. savo veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai R. B. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai sutiko. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu įvardino, kas buvo piniginėje ir ką ji prarado, tai netiesiogiai patvirtina ir R. R. paaiškinimai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja, juolab nukentėjusiosios duoti paaiškinimai dėl daiktų, buvusių piniginėje, yra nuoseklūs ir logiški. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiosios nurodyta pagrobto turto verte. Dėl to teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Atsižvelgiant į visa tai, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ši turtinė žala priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo R. R.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Išnagrinėjus bylą teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 93,75 Eur (2 t., b. l. 91-92).

BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, pirmosios instancijos teismui priimant šį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 187-190). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė jam neskirtina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vaizdo įrašas iš registratoriaus kompaktiniame diske, 2) vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) kompaktiniame diske, 3) vaizdo įrašai iš Raseinių miesto stebėjimo kamerų kompaktiniame diske, 4) abonento (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės kompaktiniame diske, 5) abonento (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės kompaktiniame diske, 6) telefonų numerių priklausomybės, IMEI ir IMSI kontrolės kompaktiniame diske, 7) R. R. nuotolinės apklausos vaizdo įrašas kompaktiniame diske, pridėti prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir R. R. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įskaitant bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti ir iš R. R. nukentėjusiosios R. B. naudai priteisti 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vaizdo įrašą iš registratoriaus kompaktiniame diske, 2) vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) kompaktiniame diske, 3) vaizdo įrašus iš Raseinių miesto stebėjimo kamerų kompaktiniame diske, 4) abonento (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę kompaktiniame diske, 5) abonento (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę kompaktiniame diske, 6) telefonų numerių priklausomybės, IMEI ir IMSI kontrolę kompaktiniame diske, 7) R. R. nuotolinės apklausos vaizdo įrašą kompaktiniame diske, pridėtus prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam R. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.