Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovo atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, atsakovui V. R., atsakovo V. R. atstovui advokatui Edvardui Vyzui, atsakovui R. Š., nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. M., teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams V. R. ir R. Š., trečiajam asmeniui T. M. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje nustatyta, kad 2013-10-09, 23.15 val., R. Š. ir V. R. veikdami bendrai, iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, esančio Drebulinės g. 17, Drebulinės k., Vilkaviškio r. sav., pagrobė R. P. priklausantį automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt (868,86 €) vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. Vėliau automobilis sudegintas slepiant nusikaltimo įkalčius, dėl ko jis tapo bevertis ir yra sunaikintas.

Ieškovas gyvena kaimo vietovėje, kur susisiekimas visuomeniniu transportu yra ribotas, kadangi į ieškovo gyvenamąjį kaimą neatvyksta joks keleivinis transportas, išskyrus mokyklinį autobusą kuris važiuoja tik iki Žaliosios kaimo, o dirba ieškovas kitoje vietovėje, Virbalio miestelyje Vilkaviškio r. sav. Ieškovas patyrė ir patiria daug nepatogumų susijusių su darbinių funkcijų vykdymu ir šiuo metu be kitų asmenų pagalbos neišsiverčia. Be to, ieškovas ūkininkauja ir transporto priemonė reikalinga kasdienėms ūkininkavimo funkcijoms vykdyti. Dėl įvykio ieškovas patyrė dvasines kančias ir nepatogumus, kurie tęsiasi iki šio laiko, nes turtinė žala neatlyginta ir ieškovas neturėdamas piniginių lėšų kitam automobiliui įsigyti, turėjo paimti kreditą AB SEB banke, dėl įvykio jam teko kreiptis psichologo pagalbos. Žalą padariusių asmenų kaltė, dėl padaryto nusikaltimo įrodyta ir už tai jiems paskirta adekvati bausmė. Turtinės žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Neturtinę žalą ieškovas vertina 2000,00 € suma. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. Š. savo poziciją pakeitė. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi žalą atsakovui padarė ne jis. Teigia, kad tuo metu, kai buvo sudegintas automobilis jo įvykio vietoje nebuvo. Neturtinės žalos, kurį sutiktų sumokėti dydį padidino iki 200 €.

Atsakovas V. R. sutinka, kad savo veiksmais, t.y. padarydamas nusikaltimą, padarė ieškovui neturtinę žalą. Tačiau nesutinka su tuo, kad kartu su kitu asmeniu padarė 2000 eurų dydžio neturtinę žalą. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas patyrė kilnojamojo turto praradimą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad dėl turto praradimo kaltas atsakovas V. R.. Nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą dėl pavogtos transporto priemonės bet tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovui automobilis būtų reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti. Sutinka, kad ieškovas dėl atsakovo V. R. mano veiksmų patyrė nepatogumus ir šioje dalyje sutinka atlyginti neturtinę žalą, kuri sutinkamai vertintina 200 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-831 R. Š. ir ir V. R. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl to, kad 2013 m. spalio 9 d. apie 23.15 val., veikdami bendrai iš daugiabučio namo kiemo, esančio Drebulinės g. 17, Drebulinės k., Vilkaviškio raj. sav., pagrobė R. P. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 868,86 € (3000 Lt) vertės. (b.l. 8-10). Dėl automobilio vertės ginčo šioje byloje nėra. Pateiktame UAB „Onorė“ eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikino pažymėjime nurodyta, kad R. P. sunaikinimui perdavė automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

Dėl turtinės žalos.

Teismui nustačius, kad būtent R. Š. ir V. R. neteisėtai užvaldė – pagrobė – ieškovui nuosavybės teise priklausantį, 868,86 € vertės, automobilį ir tuo sudarė sąlygas šio automobilio sunaikinimui (sudeginimui), teismas sprendžia, kad ieškovui padarytą 868,86 € turtinę žalą turi atlyginti atsakovai, nepriklausomai nuo to, kad nėra nustatyta, kad būtent jie sudegino ieškovui priklausiusį automobilį, kadangi atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų veika (CK 6.263 str.). Kadangi nusikalstama veika civilinio ieškovo R. P. atžvilgiu padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, padarytą žalą jie privalo atlyginti solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų

Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t.y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Teismas pripažįsta, kad netikėtai netekus susisiekimo priemonė – automobilio – ieškovas patyrė didelį susijaudinimą ir stresą, susidūrė su problemomis vykdamas į darbovietę, vykdydamas savo, kaip ūkininko veiklą, patyrė sunkumų buityje. Teismui pateikti rašytiniai duomenys (b.l. 52) patvirtina, kad ieškovas po įvykio kreipėsi dėl konsultacijos į psichologą, pas psichologą lankėsi viso tris kartus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovai atsiprašė ieškovo. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų kilę padariniai nebuvo ilgalaikiai, todėl, teismo nuomone, protingas neturtinės žalos dydis yra 500 €.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pripažįsta, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas ir turi būti tenkintinas, todėl atsakovai privalo ne tik atlyginti padarytą tiek turtinę tiek neturinę žalą, bet ir atlyginti ieškovui patirtus nuostolius – tiek tiesioginius, tiek netiesioginius, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškinys teismo tenkinamas iš dalies, iš atsakovų R. Š. ir V. R. priteistinos ieškovo ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

Ieškinys yra patenkintas visa apimtimi dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir 25 procentais dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškiniu patenkinti 75 procentai reikalavimų.

Ieškovas šioje byloje patyrė 450 € išlaidų susijusių su jam teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimu. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovų ieškovui priteistina 337,50 € (450-25 % = 337,50) ieškovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovas šios kategorijos bylos atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai privalomo sumokėti žyminio mokesčio bei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šioje byloje mokėtinas 150 € žyminis mokestis bei 6,31 € išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškiniu yra tenkinama 75 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovų priteistina 124 € (156,31-25 % = 124) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šios išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) – 868,86 € (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 86 cnt.) turtinės žalos, 500,00 € (penkis šimtus eurų ir 86 cnt.) neturtinės žalos, 337,50 € (tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir 50 cnt.) bylinėjimosi išlaidų – ieškovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) – 62,00 € (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) – 62,00 € (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.