- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- II-536-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00210-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- T. S.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui V. Š., veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. skundą dėl 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1993-2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1993-2019, T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 60 eurų bauda dėl to, kad ji 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 14 val. 00 min., adresu Miškų g. 20, Ukmergė, savavališkai, be savininko A. O. leidimo, įstatė lauko duris. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teismui pateikė skundą (b. l. 1-6), kuriuo prašo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Nurodo, kad 2008 m. balandžio 9 d. I-ame Notarų biure, (duomenys neskelbtini), sudaryta niekinė pirkimo-pardavimo sutartis, grupė žmonių tyliai tvarkė reikalus, notarė R. S. nepastebėjo E. K. dukters, todėl su Institucijos nutarimu nesutinka, kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo likęs be lauko durų, dėl šios priežasties ji tas duris ir įstatė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, jog supranta policijos pareigūnus, kurie remdamiesi teismo už akių sprendimu, jai paaiškina, kad A. O. priklauso namo koridorius, taigi ir durys. Tačiau pastebėtina, kad namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo niekinė, notarės veiksmai neteisėti, todėl ji nesutinka ir su 2015 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atkreipė dėmesį, jog jis priimtas už akių, jai nedalyvaujant, neatitinka jos mirusios mamos valios dėl namo padalinimo. Ji turi mamos E. K. testamentą ir žino, kas jai priklauso. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangis, visada buvo pagrindinis įėjimas, todėl ji ir nesinaudoja kitu įėjimu, pro kurį galėtų patekti į jai priklausančias patalpas. Prieangio durys buvo prastos kokybės, todėl ji 2019 m. rugpjūčio 21 d. pakeitė naujomis, dėl ko ir nelaiko A. O. nukentėjusiu, be to, nerakino durų, jis gali pro jas vaikščioti.
Nukentėjęs asmuo A. O. teisme prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad gyvena greta namo, esančio adresu Miškų g. 20, Ukmergė, kurio dalis jam priklauso. Jis ja naudotis negali, nes nuolat vyksta konfliktai su T. S., kuriai priklauso kita namo dalis. Ji tvarkosi name savo nuožiūra, ne tik jai priklausančioje namo dalyje, bet ir jo, jį provokuoja konfliktams, ne kartą teko kviesti policiją. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 14 val. pastebėjo, jog jam priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini) dalyje vėl kažkas vyksta, atėjęs pamatė, kad keičiamos jam priklausančio „tambūro“ durys. Bandė aiškinti meistrui, kad tai jo nuosavybė ir darbai vyksta be jo sutikimo, tačiau įvyko žodinis konfliktas su meistru, kuris jam liepė netrukdyti dirbti, o išėjusi į lauką T. S. elgėsi pašaipiai.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausuojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – atstovas prašė netenkinti T. S. skundo, palikti nutarimą nepakeistą ir nurodė, jog laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos, kad T. S. nurodyti argumentai yra jos pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą (b. l. 29-31)
Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo, paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėjas A. O. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atvykęs į savo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra padalinta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 metais, pamatė, kad kažkoks vyriškis keičia įėjimo duris jo namo dalyje. Ten taip pat buvo kaimynė T. S., kuri pareiškė, kad tai yra bendras įėjimas ir ji keičianti duris, jo, t. y. A. O., sutikimas nereikalingas. Teismo sprendimu T. S. priklauso įėjimas į namą iš kitos pusės, t. y. nuo Miškų gatvės pusės (ROIK: 19104840186, b. l. 3, 4).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 14 val. 00 min., nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tikslu išsiaiškinti konflikto tarp namo savininkų aplinkybių. Atvykus nurodytu adresu, A. O. paaiškino, kad šiuo metu jam priklausančio namo dalyje T. S. savavališkai, be jo sutikimo, su meistro pagalba prieangyje montuoja naujas lauko duris. Dėl jos veiksmų tarp jų vyksta žodinis konfliktas, T. S. nereagavo į A. O. pastabas atlaisvinti jam priklausančias patalpas, todėl A. O. kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Gyvenamojo namo patalpoje, esančioje vidinėje kiemo dalyje, P. S. atlikinėjo lauko durų montavimo darbus. Pasiteiravus jo dėl susidariusios situacijos, jis paaiškino, kad duris įstatė T. S. prašymu. Pabendravus su T. S., pastaroji parodė, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl namo patalpų paskirstymo, yra įsitikinusi, kad dokumentai suklastoti. Jos teigimu ji yra teisėta namo dalies, kurioje montavo lauko duris, savininkė, durų išmontuoti nesutinka (ROIK: 19104840186, b. l. 5).
Iš P. S. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. jam iš ryto paskambimo T. S., kuri paprašė įstatyti lauko duris. Jam nuvykus pas T. S., adresu (duomenys neskelbtini), pastaroji parodė, kur reikia įstatyti duris. Daugiau nieko nesakė. Kam priklauso namo dalis, kurioje turėjo įstatyti duris, nesakė, o jis ir neklausė. Jam pabaigus darbus, į kiemą atėjo du vyriškiai, su kuriais T. S. išėjusi į kiemą bendravo. Po keleto minučių atvažiavo policijos pareigūnai (ROIK: 19104840186, b. l. 14).
Iš administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad T. S. 2019 m. rugpjūčio 21 d., 14 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, priklausančioje A. O., įstatė lauko duris, dėl ko ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 eurų bauda (ROIK: 19104840186, b. l. 1-2).
Iš 2015 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių nustatyta, kad A. O., atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atiteko „ <...> patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. 8194-0047-7019, plane pažymėtos indeksu 1-2, turinčios 20,70 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 1-3, turinčios 7,60 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 1-4, turinčios 7,10 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 2-1, turinčios 8,50 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 2-4, turinčios 3,49 kv. m. ploto ir 2/3 dalys palėpės ir rūsio; 513 kv. m. žemės sklypo žemės sklypo plane pažymėto „B“, unikalus Nr. 8170-0024-0044, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. 8194-0047-7022, kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai, unikalus Nr. 8194-0047-7036, esantys ieškovo atidalijamo žemės sklypo dalyje“ (ROIK: 19104840186, b. l. 7-10).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. M. 2019 m. rugsėjo 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. S. už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 21 d., 14 val. 00 min., savavališkai be savininko A. O. leidimo, įstatė lauko duris namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19104840186, b. l. 2). 2019 m. spalio 1 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas, kuriuo pagal ANK 518 straipsnį T. S. paskirta 60 eurų dydžio administracinė bauda.
Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
LITEKO duomenimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. 8194-0047-7019, plane pažymėtos indeksu 1-2, turinčios 20,70 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 1-3, turinčios 7,60 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 1-4, turinčios 7,10 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 2-1, turinčios 8,50 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 2-4, turinčios 3,49 kv. m. ploto ir 2/3 dalys palėpės ir rūsio; 513 kv. m. žemės sklypo žemės sklypo plane pažymėto „B“, unikalus Nr. 8170-0024-0044, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. 8194-0047-7022, kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai, unikalus Nr. 8194-0047-7036, esantys ieškovo atidalijamo žemės sklypo dalyje.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.
Kaip nustatyta iš pateikto T. S. skundo bei teisme duotų paaiškinimų, ji nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015, pagal kurį buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laiko jį neteisėtu, teigia, kad ta namo dalis, kurioje įstatė lauko duris yra bendra, jei vadovaujasi jos mirusios mamos valia pagal testamentą, todėl namo dalis, kurioje pakeitė duris, priklauso ir jai, ji rūpinasi turto būklės pagerinimu, todėl jokio nusižengimo nepadarė. Teismas, įvertindamas ištirtas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad T. S. tariamą savo teisę vykdo nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi šalims prejudicinę galią, kas reiškia kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 518 straipsnį, būtinasis veikos požymis yra nepadarymas esminės žalos.
Remiantis teismo posėdžio metu pateiktais nukentėjusiojo A. O., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. paaiškinimais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, esminės žalos padaryta nebuvo.
Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).
ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
T. S. neneigia, kad gyvenamojo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), įstatė lauko duris, nes nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kuriuo remiantis buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teisėta pastato – gyvenamojo namo dalies savininke laiko ir save, o ne tik A. O..
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo veiką kaip savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį.
Dėl nuobaudos dydžio
ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 eurų iki 60 eurų.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y., paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui
Atsižvelgus į tai, kad ANK 518 straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
T. S. Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta maksimali 60 eurų bauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą T. S. padarė pakartotinai (yra bausta 2019 m. sausio 23 d. (ROIK: 18089695847) (b. l. 19-21), kas pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Dirba (b. l. 18), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 19-21). Taigi vertinant administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Skundžiamu nutarimu skirta maksimali bauda yra per griežta, todėl Skundžiamas nutarimas keistinas iš dalies, paskiriant baudą, didesnę, nei minimalios ir maksimalios sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kitoje dalyje nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, 642 straipsniais,
nutarė:
T. S. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1993-2019 dalį, kurioje T. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 60 eurų bauda, pakeisti, T. S. paskiriant 45 eurų baudą.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).