Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-587-516/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2-587-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00465-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
S. R., G. P., E. R.
Trečiasis asmuo
L. P., A. N., G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-587-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00465-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-442-856/2018 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams S. R., G. P., E. R. (tretieji asmenys – L. P., A. N., G. B. individuali įmonė, M. D., R. P., D. P., M. B., G. K.) dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei jo padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad V. K. ir velionis E. R. laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2017-08-15 vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu, šiuo laikotarpiu kiekvieno jų vardu registruotas turtas ir prisiimti įsipareigojimai buvo bendra dalinė jų nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį; 2) pripažinti visą V. K. ir E. R. vardu laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2017-08-15 registruotą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus ieškovės V. K. ir atsakovų E. R., S. R. ir G. P. bendra daline nuosavybe, kurioje V. K. priklauso ½ nuosavybės teisės dalis, o E. R., S. R. ir G. P. – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam; 3) transporto priemonę Polaris sportsman 850 Touring, 1 100 Eur vertės, transporto priemonę Polaris scrambler, 3 000 Eur vertės, saulės elektrinę (integruotą pastatą), 25 815,29 Eur vertės, butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7 950 Eur vertės, priteisti V. K. asmeninės nuosavybės teise, atsakovams priteisiant po 6 310,88 Eur kompensaciją kiekvienam; 4) pinigines lėšas AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – (-) 0,58 Eur – padalinti natūra, V. K. priteisiant ½ nuosavybės teisės dalį, o atsakovams – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam; 5) pinigines lėšas AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 584,13 Eur – padalinti natūra, V. K. priteisiant ½ nuosavybės teisės dalį, o atsakovams – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam; 6) pinigines lėšas AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 229,70 Eur – padalinti natūra, V. K. priteisiant ½ nuosavybės teisės dalį, o atsakovams – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam; 7) turtines teises į skolas pripažinti bendromis V. K. ir atsakovų reikalavimo teisėmis, kuriose V. K. priklauso ½ reikalavimo teisės dalis, o atsakovams – po 1/6 reikalavimo teisės dalį į šiuos asmenis: L. P. – 4 000 Eur, A. N. – 20 000 Eur, G. B. individualią įmonę – 4 000 Eur, M. D. – 6 500 Eur, R. P. ir D. P. – 74 000 Eur, M. B. – 14 000 Eur; 8) turtines teises į turtines prievoles pripažinti bendromis V. K. ir atsakovų turtinėmis prievolėmis, kuriose V. K. priklauso ½ prievolės dalis, o atsakovams – po 1/6 prievolės dalį šiems asmenims: G. K. – 3 000 Eur, S. R. – 2 000 Eur; 9) priteisti ieškovei V. K. iš kiekvieno atsakovo po 518,97 Eur kompensaciją už velionio E. R. laidotuvių išlaidas; 10) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė G. P., pateikusi atsiliepimą į ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę V. K. grąžinti E. R. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) administratorei G. P. įmonei priklausantį automobilį Mercedes Benz ML500 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei leisti atsakovės G. P. pasirinktam antstoliui aprašyti visą turtą, esantį palikėjui E. R. priklausančiuose pastatuose (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) esančias gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojasi ieškovė), o taip pat turtą, esantį ieškovės vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ieškovės neleistini veiksmai bei elgesys. Atsakovė G. P. E. R. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) administratore paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-08-29 nutartimi, įmonė pagal lizingo sutartis yra įsigijusi du automobilius, už kuriuos kas mėnesį mokamos lizingo įmokos. Vienu iš šių automobilių ieškovė iki šiol neteisėtai naudojasi. Nors atsakovė siuntė pretenziją ieškovei ir buvo įpareigojusi ieškovę nedelsiant perduoti įmonės administratorei automobilį, siekiant užtikrinti, kad įmonės turtas būtų naudojamas tik pagal paskirtį, o taip pat, kad turtas bus išsaugotas įpėdiniams sveikas ir nesugadintas, automobilis iki šiol yra ieškovės žinioje. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad 2017-12-04 gavo AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą dėl ieškovės žinioje esančio automobilio Mercedes Benz ML500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Minėtas automobilis įmonės buvo įsigytas siekiant jį perparduoti, o ieškovė, neturinti teisėto pagrindo šia transporto priemone naudotis, ne tik ja naudojasi, bet ir sukėlė eismo įvykį, taigi, daro realią žalą įmonės turtui, mažina palikimo vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės G. P. prašymą – įpareigojo ieškovę V. K. grąžinti E. R. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) administratorei G. P. įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz ML500 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kitą prašymo dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad atsakovė G. P., būdama įmonės administratore ir prašydama įpareigoti ieškovę grąžinti įmonei automobilį, pateikė 2017-02-14 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT121686/PPS, Lizingo sutarties Nr. LT121686 specialiąsias sąlygas, 2017-02-14 Turto priėmimo–perdavimo aktą, iš kurių matyti, jog minėtas automobilis yra įmonės nuosavybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš E. R. personalinei įmonei (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ 2017-12-04 pateikto pranešimo matyti, jog draudimo bendrovė administruoja žalą dėl 2017-11-30 įvykio, kurio vietovė yra Skuode, degalinėje Lukoil, ir kurio metu buvo apgadinta Mercedes Benz ML 500 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi atsakovė nurodė, kad būtent ieškovė naudojasi minėta transporto priemone, teismas sutiko su atsakovė argumentu, jog ieškovė daro realią žalą įmonės turtui.Teismas pritarė ir prašymo argumentui, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo naudotis minėta transporto priemone, nes ji į bendra daline nuosavybe prašomo pripažinti turto sąrašą neįrašyta, ieškinyje išvis nepaminėta, o reikalavimas pripažinti ieškovei ½ nuosavybės teisių į įmonės nuosavo kapitalo padidėjimą laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2017-08-15, prašant priteisti piniginę kompensaciją, nesusijęs su minėtos transporto priemonės naudojimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad G. P., prašydama taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – leisti jos pasirinktam antstoliui aprašyti visą turtą, esantį palikėjui E. R. priklausančiuose pastatuose, o taip pat turtą, esantį ieškovės vardu registruotame bute, šio savo prašymo neargumentuoja, todėl prašymas taikyti šią priemonę atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – G. P. prašymą atmesti ir taikyti restituciją, t. y. įpareigoti G. P. grąžinti automobilį Mercedes Benz ML 500 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. žinion. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Nesutiktina, kad teismas, įpareigodamas ieškovę grąžinti įmonei priklausantį automobilį, taikė byloje laikinąją apsaugos priemonę. Taikytas įpareigojimas grąžinti transporto priemonę neatitinka nė vieno laikinosioms apsaugos priemonėms keliamo tikslo. Įpareigojimas yra vienkartinio pobūdžio ir nėra ribotas laiko atžvilgiu, be to, jis niekaip nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar pasunkėjimu, nes pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis automobilis į bendra daline nuosavybe prašomo pripažinti turto sąrašą neįrašytas, ieškinyje nepaminėtas. Pati įmonė nėra atsakovė byloje ir vienoks ar kitoks teismo sprendimas nebus privalomas vykdyti įmonei, kaip juridiniam asmeniui. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl pačios įmonės ir jos turto padalijimo, o reiškia reikalavimą tik dėl įmonės kapitalo padidėjimo nurodytu laikotarpiu, kuris buvo pasiektas bendromis jos ir mirusiojo E. R. pastangomis.Atsakovė G. P., kuri prašymą dėl įpareigojimo grąžinti automobilį pareiškė ne kaip atsakovė (fizinis asmuo), o kaip įmonės administratorė, apskritai tokios teisės nagrinėjamoje byloje neturėjo. Vykdydama savo, kaip administratorės, pareigas ir manydama, kad įmonės turtas yra pas asmenį, kuris neturi teisės juo naudotis, ji turėjo atskiru ieškiniu kreiptis į teismą ir išreikalauti įmonės daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.Iki grąžinant automobilį įmonei, automobiliu naudojosi įpėdinis, nepilnametis E. R. per savo įstatyminę atstovę V. K., kuri taip pat yra nepilnamečio vaiko paveldėto turto dalies administratorė, tvarkanti turtą uzufrukto teise pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-08-30 nutartį. Taigi, teismas neturėjo daryti išvados, kad ieškovė transporto priemone naudojosi be teisėto pagrindo. Vaikui naudojantis automobiliu, už kurį įmonė moka lizingo įmokas, automobilis išperkamas iš pačiam vaikui tenkančios įmonės turto dalies, todėl nepaisant to, bus tenkintas ar ne ieškovės ieškinys, vaikui priklauso tam tikra paveldimo turto dalis, taip pat ir įmonės turto, kuris nėra atskirtas nuo individualios įmonės savininko turto, dalis.Ginčo automobilis apdraustas KASKO draudimu, todėl bet kurio atveju žala būtų atlyginta draudimo bendrovės. Be to, aplinkybė, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį nereiškia, kad įmonės turtui padaryta žala, nes kai matyti iš įrodymų, eismo įvykio metu įmonės automobilis apgadintas nebuvo. Galiausiai, ieškovė, kaip nepilnamečio įpėdinio atstovė, ginčo automobilį remontavo savo lėšomis, taip tik pagerindama įmonės turtą, o ne mažindama jo vertę.Atsakovė S. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad netaikius prašomos priemonės, priimtas sprendimas gali tapti neįvykdomas, nes ieškovei išliktų galimybė turtui, kurį ji siekia valdyti ir naudotis be pagrindo, padaryti žalą ar net jo netekti. Ieškovei turtą apgadinus ar sugadinus nepataisomai, turėtų būti keliamos papildomos bylos dėl žalos atlyginimo, todėl užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, ieškovei besinaudojant įmonės turtu jai yra suteikiamas pranašumas prieš kitus byloje dalyvaujančius asmenis, nes nei vienas iš atsakovų tokiu privilegijų neturi ir įmonės turtu nesinaudoja.Ieškovės argumentas, kad taikytas įpareigojimas grąžinti automobilį yra niekaip nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumu arba pasunkėjimu, nepaneigia ieškovės teisės neturėjimo naudotis įmonei priklausančiu turtu, o teisių apribojimas yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla. Atsakovė, kaip ir kiti įpėdiniai, turi teisę ne tik į įmonės, kaip juridinio asmens, dalį, bet ir į dalį įmonei priklausančio turto, todėl ieškovės neteisėtas naudojimasis įmonės turtu ir jo vertės mažinimas akivaizdžiai apsunkina ar net daro negalimą būsimo teismo sprendimo dėl įmonės ir jos turto padalijimo vykdymą. Nors ieškovė teigia, kad įmonės automobilis yra naudojamas mažamečio E. R. interesams tenkinti, jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti nepateikia. Be to, kol nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, palikėjo turtas įpėdiniams yra nepadalintas bei nėra nustatyta tikroji turto vertė, ieškovė negali nepagrįstai naudotis įmonės turtu. Todėl norėdama mažamečio E. R. interesais naudotis įmonei priklausančiu turtu, ieškovė pati turėjo kreiptis į teismą su prašymu nustatyti laikiną uzufrukto teisę į įmonei priklausiusį automobilį, kartu pateikdama įrodymus, kad automobilio naudojimas yra išimtinai reikalingas mažamečio įpėdinio interesams tenkinti. Tik teismui nustačius laikiną naudojimąsi svetimu daiktu, būtų galima teigti, kad ieškovė įmonei priklausančiu automobiliu naudojasi teisėtai.Atsakovė G. P. yra ne tik personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) palikimo administratorė, tačiau ir įpėdinė paveldėjimo byloje, kuri turi teisę paveldėti ir įmonės turimą turtą. Atsakovė atliko teisėtus veiksmus, siekdama apsaugoti ne tik savo, tačiau ir visų įpėdinių interesus, nes G. P. yra paskirta įmonės palikimo administratore, ji turi visas teises ir netgi pareigas apsaugoti įmonės turtą nuo neteisėto valdymo ir turto vertės mažinimo, kartu gindama ir įmonės paveldėtojų ir galimų kreditorių interesus. Tokiai įmonės turto apsaugai atsakovė tinkamai pasirinko laikinųjų apsaugos priemonių institutą.Automobilis yra naudojamas ne tik mažamečio įpėdinio E. R. interesams tenkinti, tačiau ir pačios ieškovės asmeniniams interesams, nes kitos savo vardu registruotos transporto priemonės ieškovė neturi. Atsakovė G. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Įstatymo leidėjas teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra suteikęs ne tik ieškovui, bet ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, taigi teisės aktais nėra įtvirtintas draudimas atsakovui, nereiškiančiam byloje priešieškinio ar kitokio savarankiško reikalavimo, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl palikėjo E. R. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos rezultate sukurto (įgyto) turto padidėjimo tam tikru laikotarpiu. Automobilį įmonė įgijo būtent ieškiniui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2013-03-14. Ieškovės ieškiniui tenkinti, preliminariais vertinimais, gali turėti įtakos šio automobilio vertė, reikšminga yra jo būklė ir išsaugojimas. Vertinant tai, kad ieškovė tikina nereikalaujanti priteisti pačios įmonės, bet siekia įgyti nuosavybės teisę į įmonės kapitalo padidėjimą, darytina išvada, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių į ½ viso „registruoto turto ir prisiimtų įsipareigojimų“ ieškinio tenkinimo atveju gali turėti tiesioginę įtaką palikėjo vardu registruotos personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) turto ir kapitalo pokyčiams. Savo ruožtu tai reiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su įmonės turtu, įgytu ginčui aktualiu laikotarpiu, yra susijęs su reiškiamu ieškovės reikalavimu ir su būsimu teismo sprendimu, nes abstraktus ieškovės reikalavimas dėl viso turto ½ dalies, gali būti perkeltas į būsimo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, taigi teismo sprendimo tinkamam vykdymui yra reikšminga, kad sprendimo įsiteisėjimo momentu būtų išlikusi ir išsaugota viso turto ½ dalis ir, jeigu įmanoma, ne blogesnės būklės ir padėties, nei buvo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigoje (2017-08-15), atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ir į galimą turto sumažėjimą dėl įmonės kasdieninės veiklos. Nors palikėjo vadu registruota personalinė įmonė nėra dalyvaujantis byloje asmuo, tačiau ginčas yra susijęs su palikėjo E. R. palikimu, jo apimtimi ir padalijimu tarp ieškovės bei įpėdinių pagal įstatymą. Pati ieškovė su ieškiniu pateikė 2017-11-02 paveldimo turto apyrašą, kurio 31 punkte nurodyta personalinė įmonė (duomenys neskelbtini); o į nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąrašą įtrauktas ir ginčo objektu tapęs konkretus įmonės automobilis „Mercedes Benz“ ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, teismas turėjo teisę ir pareigą nagrinėti atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.Atsakovė G. P. teisėtai veikia ne tik įmonės interesais, bei ir kitų suinteresuotų asmenų (įpėdinių, palikėjo kreditorių, o taip pat ir ieškovės) interesais, nes ji, kaip administratorė, privalo imtis visų teisėtų ir įmanomų priemonių išsaugoti jai patikėtą administruoti palikėjo turtą.Apeliantės argumentai yra prieštaringi: įrodinėdama, kad ji ir jos mažametis sūnus įpėdinis E. R. turi priešingą suinteresuotumą šios bylos baigtimi, veikdama prieš savo mažametį sūnų, siekdama sumažinti jo palikimo apimtį ir vertę, šiame atskirajame skunde apeliantė imasi atstovauti vaiko interesus ir tvirtina veikianti jo naudai, jo labui, kaip jo atstovė pagal įstatymą ir kaip vaiko turto administratorė. Pačios ieškovės valia šioje byloje vaiko E. R. interesus atstovauja ne ieškovė, bet Vaiko teisių apsaugos institucija, todėl apeliantės argumentai, susiję su vaiko gerove, atmestini, nes prieštarauja šioje byloje ieškovės siekiamam procesiniam tikslui – siekiui sumažinti vaiko paveldimo turto apimtį ir vertę, sumažinti vaikui tenkančią palikimo dalį. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties nėra, o tai reiškia, kad ši institucija nemano, jog skundžiama nutartimi vaiko teisės ar teisėti interesai kaip nors yra pažeisti. Ieškovė neginčija, kad ji įmonės automobilį buvo pasiėmusi savavališkai, be teisės aktų numatytų dokumentų įforminimo. Įpėdinis E. R. yra vienerių metų amžiaus, jis pats turto naudoti neturi galimybių. Manytina, kad ieškovė automobilį naudojo daugiau savo reikmėms, nes vykdavo juo į darbą ir visur kitur, kai tuo metu jos mažametis sūnus būdavo namuose. Kita vertus, įmonės turto naudojimo tikslas šiuo aspektu teisiškai yra nereikšmingas, nes nei ieškovė, nei bet kuris iš įpėdinių neturi teisės savavališkai neatlygintinai naudoti įmonės turto ne įmonės reikmėms. Ieškovės sūnus yra tik vienas iš trijų įpėdinių pagal įstatymą, savo ruožtu atsakovė G. P., būdama įmonės laikinoji administratorė, privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai apsaugotos ne vieno, bet visų įpėdinių teisės, o įmonės turtas būtų naudojamas racionaliai, protingai ir įmonės reikmėms. Apeliantė net neįrodinėja tokio tikslo, todėl jos su įmone ir sūnaus teisėmis siejami argumentai yra nepagrįsti.Nors ieškovė teigia, kad žalos įmonei (automobiliui) eismo įvykyje nepadarė, pateikti dokumentai įrodo, jog ieškovės sukeltas eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, nukentėjusiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka, o tai reiškia, kad įmonės lėšomis mokamas privalomosios transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas įmonei bus brangesnis, nes jo kainą lemia ir draudimo įvykių skaičius. Ieškovė taip pat neįvertina privalomos išskaitos (franšizės) pagal KASKO draudimą, kuri nėra kompensuojama, be to, kiekvienas turto sugadinimas paprastai mažina turto vertę, o žala nėra visiškai pašalinama. Galiausiai, 13 iš 14 apeliantės nurodomų ginčo automobilio Mercedes Benz remontui neva panaudotų detalių net negali būti panaudotos šiam automobiliui remontuoti, nes tai yra kitų automobilių markių detalės. Neabejotina, kad apeliantė su atskiruoju skundu pateiktą sąskaitą fiktyviai bando panaudoti kaip tariamas jos išlaidas pagrindžiantį dokumentą. Apeliantės argumentai dėl atlikto remonto tik patvirtintų, kad automobilis galimai buvo remontuotas netinkamai, naudojant netinkamas detales ir taip buvo sugadintas. Įmonės administratorė G. P., kuri 2017-09-28 PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu jau buvo paskirta įmonės administratore, apie automobilio sugadinimus ir būtiną remontą nebuvo informuota, o netinkamas transporto priemonės remontas tik didintų žalą, padarytą įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl teisėtumo ir pagrįstumo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę, pareiškusią ieškinį dėl bendro ūkio vedimo ir tuo metu įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei jo padalijimo, grąžinti personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) administratorei G. P., be kita ko esančiai įpėdine ir todėl atsakove šioje byloje, individualiai įmonei priklausantį automobilį.Apeliantės įsitikinimu, ginčo nutartimi teismo nustatytas ieškovei įpareigojimas negali būti laikomas laikinąja apsaugos priemone, nes jis niekaip nesusijęs su galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimu bei neatitinka kitų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų bei prielaidų.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmiau išdėstyta ieškovės pozicija.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jau vien iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos lingvistinės formuluotės akivaizdu, kad nors įstatyme teisė prašyti laikinųjų apsaugos priemonių suteikta ne tik ieškovui, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pastarieji tokių priemonių gali prašyti būtent jų pačių byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, tikėtinai pagrindę būtent savo reikalavimą, su kuriuo tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios. Todėl atsiliepimuose į skundą atsakovių nurodyti argumentai dėl neva turimos galimybės prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nepareiškus jokio savarankiško reikalavimo ar, tuo labiau, ieškovės, kuriai atstovauti atsakovė G. P. nėra įgaliota, interesais, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1266-943/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-368-196/2018, kt.).Nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad transporto priemonė, kurią teismas, neva taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo grąžinti individualios įmonės administratorei G. P., kuri šioje byloje dalyvauja ne kaip personalinės įmonės atstovė (administratorė), o kaip mirusiojo asmens palikimo įpėdinė, į bendra daline nuosavybe prašomo pripažinti turto sąrašą neįrašyta, ieškinyje išvis nepaminėta, todėl sutiktina su atskirajame skunde išsakytu argumentu, jog skundžiama nutartimi teismo pritaikyta priemonė niekaip nesusijusi su ieškovės pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo galimumo, teismui tenkinus ieškovės ieškinį, užtikrinimu.Tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmės bei paskirties pagrindžia ir kitos apeliantės pagrįstai atskirajame skunde akcentuotos aplinkybės – įpareigojimas yra vienkartinis, jis nėra laikino procesinio pobūdžio, nes teismas ginčo nutartimi jau konstatavo, kad transporto priemonė Mercedes Benz ML500 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) ir ieškovė neturi teisėto pagrindo ja naudotis ir ją valdyti. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė šioje byloje nereiškia reikalavimo dėl individualios įmonės turto padalinimo ir konkrečiai šios transporto priemonės jai priteisimo, bet prašo tik ½ nuosavybės teisių į įmonės nuosavo kapitalo padidėjimą laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2017-08-15 jai pripažinimo, priteisiant piniginę kompensaciją, akivaizdu, kad net ir priėmus galutinį sprendimą šioje byloje, ieškovei, nesančiai personalinės įmonės ir jos turto įpėdine, transporto priemonė bet kuriuo atveju (tiek tenkinus ieškinį, tiek jį atmetus) nebūtų grąžinta, o tai vėlgi akivaizdžiai prieštarauja CKP 150 straipsnyje įtvirtintoms laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo taisyklėms.Visos pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ne pritaikė laikinąja apsaugos priemonę sprendimo įvykdymo galimumui užtikrinti, bet faktiškai tenkino G. P., veikusios kaip įmonės administratorė, reikalavimą išreikalauti įmonės daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, kurį, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, atsakovė turėjo reikšti atskiroje byloje, todėl skundžiama nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, turi būti panaikinta.Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė jau yra įvykdžiusi nustatytą įpareigojimą grąžinti automobilį ir iš esmės neginčija aplinkybės, jog ginčo transporto priemonė teisėtai priklauso personalinei įmonei (duomenys neskelbtini), o ieškovės nurodomas argumentas dėl jos, kaip įpėdinio E. R. motinos ir pastarojo paveldimo turto dalies administratorės, naudojimosi įmonei priklausančia transporto priemone teisėtumo nėra šios bylos, kurioje nėra sprendžiamas paveldimos individualios įmonės ir (ar) jos turto padalinimo tarp šio palikimo įpėdinių klausimas, nagrinėjimo dalykas, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisėto pagrindo taikyti ieškovės skunde prašomą restituciją ir grąžinti apeliantės žinion individualiai įmonei priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz ML500 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Materialinį teisinį reikalavimą dėl, ieškovės nuomone, jos teisės valdyti ir naudotis įmonei priklausančiu automobiliu jos sūnaus, kaip įpėdinio, interesais, ieškovė gali reikšti atskiroje civilinėje byloje.Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai (dėl eismo įvykio, remonto išlaidų ir įmonei padarytos (nepadarytos) žalos) nedaro įtakos šioje nutartyje nagrinėjamo klausimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės G. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė