- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2-201-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00888-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Fishelson“
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto banko
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo S. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fishelson“ ir S. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fishelson“ ir S. S. 45 613,17 Eur skolą ir 6 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082 atsakovei UAB „Fishelson“ suteiktos lėšos projektui „UAB „Fishelson“ paslaugų eksporto pradžia“ (projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082) įgyvendinti. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 21 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir informavo Ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos atsakovei, naudojimo pažeidimus. Ūkio ministerija 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4031 informavo atsakovę UAB „Fishelson“ apie sutarties nutraukimą ir 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-632 pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas (42 650,99 Eur), sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas bei finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. 2007 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-07)-T5-52, 2018 m. vasario 20 d. reikalavimo teisės į UAB „Fishelson“ skolą perdavimo–priėmimo aktu Nr. 127/E10-2 Ūkio ministerija perleido VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į UAB „Fishelson“ 44 258,53 Eur skolą. Po reikalavimo teisės perleidimo VĮ Turto bankas papildomai priskaičiavo 1 256,13 Eur delspinigių ir 98,51 Eur palūkanų. VĮ Turto bankas 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. (7.3-42)-SK4-2656 ir 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (7.3-42)-SK4-3720 kreipėsi dėl skolos grąžinimo į atsakovę, tačiau atsakovė nepadengė skolos, taip pat neatsakė į pateiktą raštą. Atsakovas S. S., nuo 2016 m. balandžio 14 d. būdamas UAB „Fishelson“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jo veiksmų įmonė bei jos kreditorė VĮ Turto bankas patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti solidariai.
3. Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Fishelson“ ir subsidiariai iš atsakovo S. S. 45 613,17 Eur sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 45 613,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš kiekvieno atsakovo po 454,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas S. S. 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Pareiškime atsakovas nurodė, kad apie pradėtą procesą nežinojo, nes gyvena Ukrainoje. Apie 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių sužinojo 2022 m. rugsėjo 22 d. iš antstolio. Finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082 sudaryta, kai atsakovas dar neturėjo jokių ryšių su UAB „Fishelson“. Tuo metu bendrovės vadovė buvo A. P., o vienintelis akcininkas – J. R. Atsakovui 2016 m. balandžio 14 d. įgijus UAB „Fishelson“ akcijas ir tapus šios bendrovės vadovu, apie minėtą sutartį jis nebuvo informuotas, sutartis jam nebuvo perduota. Taip pat jam nebuvo perduoti duomenys apie vykdomą projektą, iš 2015 m. finansinės atskaitomybės nebuvo matyti, kad UAB „Fishelson“ yra gavusi kokias nors paramos lėšas, o 2014 m. finansinė atsakomybė atsakovui nebuvo pateikta, taip pat ji nėra viešai prieinama. Byloje nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš paramos lėšas išmokėjusią Agentūrą, t. y. ją klaidino, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir pan., dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį, o nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų negalima jos taikyti.
7. 2022 m. lapkričio 21 d. rezoliucija teismas atnaujino terminą atsakovo S. S. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir jį priėmė bei išnagrinėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino atsakovo S. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių, priimto 2018 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-3867-910/2018, peržiūrėjimo; priteisė iš atsakovo 5,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
9. Teismas nustatė, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti nei atsakovo S. S. deklaruotos gyvenamosios vietos, nei jo darbovietės adresais. Nesant duomenų apie kitą atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus antrą kartą siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovui deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. birželio 8 d., procesiniai dokumentai atsakovui buvo laikomi įteiktais 2018 m. liepos 8 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas vertino, jog yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Aplinkybė, kad atsakovas nuo 2018 m. birželio 13 d. deklaravo savo išvykimą į Ukrainą, neturi esminės reikšmės tinkamam atsakovo informavimui apie bylą konstatuoti, nes procesiniai dokumentai net tris kartus atsakovui buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu iki išvykimo į kitą valstybę deklaravimo (du kartus siunčiant ieškinį ir kartą – ieškovės atskirąjį skundą dėl nutarties netaikyti laikinąsias apsaugos priemones). Be to, teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai 2018 m. birželio 7 d., t. y. dar iki sprendimo byloje priėmimo, buvo išsiųsti UAB „Fishelson“ per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), taip pat 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovams per EPP buvo išsiųstos byloje priimto sprendimo patvirtintos kopijos. Kadangi UAB „Fishelson“ turėjo aktyvią EPP paskyrą ir S. S. ją administravo, o paskutinį kartą prie jos prisijungė 2019 m., teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog jam, kaip UAB „Fishelson“ vadovui, buvo žinoma tiek apie iškeltą civilinę bylą, tiek apie byloje priimtą sprendimą.
10. Teismas nurodė, kad atsakovui 2016 m. balandžio 14 d. įsigijus UAB „Fishelson“ akcijas ir tapus šios bendrovės vadovu, nuo to momento visa atsakomybė už bendrovės veiklą teko būtent jam. Teismas nustatė, kad Agentūra pažeidimo procedūrą dėl netinkamo projekto įgyvendinimo pradėjo 2017 m. birželio 23 d., t. y. atsakovo S. S. vadovavimo laikotarpiu. Iš pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad prieš tai su bendrove buvo bandoma susisiekti įvairiais būdais: 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. birželio 5 d. elektroniniais laiškais, 2017 m. birželio 1 d. registruotu paštu, 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 16 d. buvo atlikta neplaninė patikra bendrovės registruotos buveinės adresu – Šalčininkų r. sav., Dieveniškės, Naujoji g. 8 ir kitu projekte nurodytu adresu – Vilnius, Konstitucijos pr. 23, tačiau minėtais adresais bendrovė ir jos valdymo organai nerasti. 2017 m. liepos 4 d. ir pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 3 d. bendrovei buvo pakartotinai siunčiami raštai dėl paaiškinimų ir dokumentų pateikimo, tačiau į juos niekas neatsiliepė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakomybė už įstatyme nustatytų pareigų bendrovės vadovui nevykdymą tenka būtent S. S., o ne ankstesniems bendrovės vadovams, nes pažeidimai buvo nustatyti ir sprendimas dėl išmokėtų lėšų grąžinimo buvo priimtas jo vadovavimo laikotarpiu. Atsakovas bendrovės vadovo pareigas ėjo iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., todėl būtent jam kilo pareiga užtikrinti tinkamą bendrovės veiklos ir prievolių vykdymą, o jei tam buvo būtina išsiaiškinti ar išsireikalauti tam tikrus dokumentus iš buvusių vadovų – imtis atitinkamų veiksmų bendrovės interesams užtikrinti. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas vykdė savo, kad UAB „Fishelson“ vadovo, pareigas ir atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, teismo vertinimu, atsakovas S. S. pareiškime nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovas S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį ir patenkinti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Jei atsakovas buvo prisijungęs prie EPP paskyros, tai nereiškia, kad jis matė procesinius dokumentus. Atsakovas bandė išmokti naudotis paskyra, bet nesėkmingai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių priėmimas grindžiamas įstatyme numatyta dokumentų įteikimo fikcija (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas apie šios civilinės bylos nagrinėjimą žinojo ir jis sąmoningai pasirinko nedalyvauti procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
11.2. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, tačiau byloje pateiktų įrodymų akivaizdžiai nepakanka bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Vien tai, kad atsakovas buvo UAB „Fishelson“ vadovas, savaime nereiškia, jog atsakovas vadovavimo šiai bendrovei laikotarpiu padarė kokios nors žalos ieškovei. Dėl to šiuo atveju nebuvo galima atlikti formalaus įrodymų vertinimo ir priimti sprendimą už akių.
11.3. Ieškovė, kaip UAB „Fishelson“ kreditorė, pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip bendrovės vadovui, dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškoje civilinėje byloje, kilo pareiga įrodyti visas atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas tuo metu, kai UAB „Fishelson“ kreipėsi dėl paramos gavimo ir jai buvo išmokėta parama, nebuvo šios bendrovės vadovas, taip pat nebuvo su ja susijęs kitokiais ryšiais, todėl nėra pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog UAB „Fishelson“ teikiant prašymą dėl Europos paramos lėšų suteikimo ir sudarant su Agentūra finansavimo ir administravimo sutartį, kurios pagrindu bendrovei buvo suteiktos ES finansinės paramos lėšos projektui įgyvendinti, atsakovas neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, o siekė tik gauti lėšas. Kadangi UAB „Fishelson“ faktiškai jokios veiklos pagal projektą nevykdė, galimas pagrindas tokiai išvadai, kad teikiant prašymą dėl Europos paramos lėšų suteikimo bendrovė ir (ar) tuometinis jos vadovas tik siekė gauti lėšas ir net neketino vykdyti jokios veiklos, tačiau bet kuriuo atveju tai nėra atsakovo atsakomybę patvirtinanti aplinkybė, nes atsakovas tuo metu nebuvo UAB „Fishelson“ vadovas. Be to, ieškovė net ir neįrodinėjo, kad UAB „Fishelson“ išmokėtos paramos lėšos visa apimtimi ar iš dalies buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas, kaip UAB „Fishelson“ vadovas, atliko kokius nors veiksmus, sukėlusius ieškovei žalą, tyčia siekė padaryti žalą konkrečiai kreditorei, t. y. ieškovei. Be to, byloje nėra nustatyta aplinkybė dėl UAB Fishelson“ negalėjimo patenkinti ieškovės reikalavimo ar jo dalies. Tai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė patenkinti atsakovo pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
12.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. S. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai, siųsti nurodytu adresu, jam įteikti tinkamai. Taigi, sprendimas už akių priimtas pagrįstai bei tam buvo visos CPK nustatytos sąlygos.
12.2. Agentūros parengtoje pažeidimo tyrimo išvadoje nurodomos šios aplinkybės, patvirtinančius atsakovo S. S. atsakomybę dėl laiku negrąžintos skolos: 1) neteikta ataskaita po projekto užbaigimo; pakartotinai pareikalavus pateikti informaciją, UAB „Fishelson“ direktorius S. S. nei atvyko pas trečiąjį asmenį paaiškinti su projekto vykdymu susijusių aplinkybių, nei pateikė informaciją; 2) atsakovas, neteikdamas trečiajam asmeniui prašomos informacijos, nesudarė galimybių trečiajam asmeniui įsitikinti, kad projekto vykdytoja nekeitė veiklos pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukė veiklos, kuriai skiriamos finansavimo lėšos; 3) trečiajam asmeniui atlikus patikrą vietoje (projekto užbaigimo adresais Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, ir Šalčininkų r. sav., Dieveniškės, Naujoji g. 8), nei vienu iš nurodytų adresų atsakovas nebuvo rastas, jokia veikla nevykdoma. Šiuo atveju atsakovas S. S. galėjo (subjektyvusis kriterijus) ir turėjo (objektyvusis kriterijus) žinoti, kad už 2016 m. ataskaita turėjo būti pateikta įgyvendinančiai institucijai (Agentūrai) jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu iki 2017 m. gegužės 2 d. Priverstine tvarka vykdant išieškojimą per antstolius iš UAB „Fishelson“ buvo išieškota tik 1 322,77 Eur skolos ir pusę vykdymo išlaidų, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad bendrovės veikla bus atnaujinta ir tęsiama – išieškojimas iš atsakovo S. S. yra vienintelė galimybė atgauti skolą. Nurodyti atsakovo S. S. neteisėti veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra nei vienos iš minėtų aplinkybių. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nurodo argumentus, kurie, anot jo, patvirtina, jog priimtas sprendimas už akių jo atžvilgiu yra neteisingas.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo
15. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.
16. Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
17. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
18. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 32 punktą).
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės VĮ Turto banko ieškinį, procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės UAB „Fishelson“ registruotos buveinės adresu Šalčininkų r. sav., Dieveniškių mstl., Naujoji g. 8-6, ir atsakovo S. S. tuo metu paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. S. tuo metu buvo UAB „Fishelson“ vadovas, taigi, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir jo darbovietės adresu, kuris sutapo su bendrovės registruotos buveinės adresu. Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti atsakovams su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pakartotinai išsiuntus procesinius dokumentus atsakovams minėtais adresais, šie vėl grąžinti neįteikti dėl tos pačios priežasties. Ieškovė ieškinyje nurodė ir kitą žinomą atsakovės UAB „Fishelson“ adresą Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, tačiau šiuo adresu pačios ieškovės siųstos korespondencijos atsakovei įteikti nepavyko, o atlikus patikrą vietoje nieko nerasta. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nesiremia ta aplinkybe, jog teismo procesiniai dokumentai jam galėjo būti įteikti adresu Vilniuje, Konstitucijos pr. 23. Apeliantas nurodo, kad nuo 2008 m. gyvena Ukrainoje, tačiau iš jo pateiktų duomenų matyti, jog išvykimą į Ukrainą apeliantas deklaravo tik nuo 2018 m. birželio 13 d., t. y. jau po to, kai kelis kartus procesinių dokumentų jam nepavyko įteikti ankstesniu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu tiek UAB „Fishelson“, tiek S. S. turėjo aktyviąsias EPP paskyras. Apeliantas, kaip fizinis asmuo savo EPP paskyrą paskutinį kartą naudojo 2018 m. birželio 22 d., o kaip UAB „Fishelson“ paskyros administratorius prie EPP paskutinį kartą prisijungė 2019 m. liepos 25 d. Atsakovams per EPP buvo išsiųstos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių pavirtintos kopijos.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas prieinamas protingas priemones, siekdamas įteikti apeliantui procesinius dokumentus, ir pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Fishelson“ turėjo aktyvią EPP paskyrą ir S. S. ją administravo, o paskutinį kartą prie jos prisijungė 2019 m., labiau tikėtina, kad jam, kaip UAB „Fishelson“ vadovui, buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą. Atskirajame skunde pripažįstama, kad apeliantas buvo prisijungęs prie EPP paskyros, tačiau teigiama, kad jis tik bandė išmokti naudotis EPP paskyra, bet nesėkmingai ir tai nereiškia, jog jis matė jam skirtus procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nėra įtikinamas ir nepaneigia pirmiau minėtos išvados.
21. Nustačius, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, konstatuotina, jog buvo pagrindas jo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
22. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
23. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 32 punktą). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 42 punktą).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, kurioje išaiškinta, kad: „bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad vien CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog bendrovė atsisako atlyginti kreditoriui nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš bendrovės negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės negalėjimą patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Nors bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį).“
26. Apelianto teigimu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti jam kaip UAB „Fishelson“ vadovui civilinę atsakomybę. Anot apelianto, tuo metu, kai UAB „Fishelson“ kreipėsi dėl paramos gavimo ir jai buvo išmokėta parama, jis nebuvo šios bendrovės vadovas, taip pat nebuvo su ja susijęs kitokiais ryšiais, todėl nėra pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog UAB „Fishelson“ teikiant prašymą dėl Europos paramos lėšų suteikimo ir sudarant su Agentūra finansavimo ir administravimo sutartį, kurios pagrindu bendrovei buvo suteiktos ES finansinės paramos lėšos projektui įgyvendinti, atsakovas neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, o siekė tik gauti lėšas.
27. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantas nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. ėjo UAB „Fishelson“ vadovo pareigas. Nors 2014 m. rugsėjo 19 d. finansavimo ir administravimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei UAB „Fishelson“ išmokėta finansinė parama minėtam projektui įgyvendinti, sudaryta dar iki apelianto paskyrimo eiti šios bendrovės vadovo pareigas, tačiau Agentūros parengtoje 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyti minėtos sutarties pažeidimai padaryti būtent apelianto vadovavimo UAB „Fishelson“ laikotarpiu. Šioje išvadoje nurodyta, kad projekto vykdytojas iki 2017 m. sausio 30 d. turėjo pateikti Agentūrai ataskaitą po projekto užbaigimo, tačiau jos nepateikė; nereagavo į Agentūros reikalavimą pateikti su projekto vykdymu susijusias aplinkybes; atlikus patikrą vietoje, projekto vykdytojas nei vienu iš nurodytų adresų nebuvo rastas, jokia veikla nevykdoma. Ūkio ministro 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-632 nutraukta minėta sutartis ir nustatytas terminas projekto vykdytojai UAB „Fishelson“ grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas (42 650,99 Eur), taip pat sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas bei finansų ministro įsakymu nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė UAB „Fishelson“ apie šį įsakymą informuota Ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu, kuris buvo išsiųstas tiek registruotu bendrovės buveinės adresu, tiek bendrovės el. pašto adresu info@fishelson.lt. Byloje nėra duomenų, kad minėtas ūkio ministro įsakymas buvo apskųstas ir nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti apeliantui kaip tuometiniam UAB „Fishelson“ vadovui subsidiarią civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendime už akių teisingai nurodyta, kad atsakovas S. S. turėjo atidžiai ir atsakingai įvertinti jo vadovaujamos bendrovės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vadovaudamas bendrovei, privalėjo dėti visas pastangas, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku; sutartinių įsipareigojimų įvykdymo neužtikrinimas reiškia, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, akivaizdžiai netinkamai vykdė vadovo pareigas, pažeidė bendrovės kreditorės interesus, ir tai lėmė žalos ieškovei atsiradimą.
29. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo aspektu apima ir neteisėtą neveikimą, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes dėl jo vadovavimo UAB „Fishelson“ laikotarpiu padarytų pažeidimų, lėmusių žalos atsiradimą ieškovei. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skolininko kaltė yra preziumuojama. Apelianto argumentai nepaneigia jo kaip tuometinio UAB „Fishelson“ vadovo kaltės dėl ieškovei padarytos žalos. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad būtent apeliantui kilo pareiga užtikrinti tinkamą UAB „Fishelson“ veiklos ir prievolių vykdymą, o jei tam buvo būtina išsiaiškinti ar išsireikalauti tam tikrus dokumentus iš buvusių vadovų – imtis atitinkamų veiksmų bendrovės interesams užtikrinti.
30. Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog UAB Fishelson“ negali patenkinti ieškovės reikalavimo. Pasisakant dėl šio argumento, pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog įsiteisėjus 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimui už akių 2018 m. spalio 8 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas, tačiau per daugiau nei keturis metus visos priteistos sumos išieškoti iš atsakovės UAB „Fishelson“ nepavyko, antstolis nėra grąžinęs teismui įvykdyto vykdomojo rašto.
31. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti apelianto argumentai nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
32. Kadangi šiuo atveju nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurios reikėtų panaikinti 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.