- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-884-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12977-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16879-285/2013 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui T. Š. dėl paskolos sutarčių, trečiasis asmuo J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ž. K. pateikė teismui ieškinį atsakovui T. Š., trečiasis asmuo J. K., kuriuo prašė pripažinti 2010 m. gruodžio 7d. Ž. K. ir T. Š. 20 000 Lt paskolos sutartį nesudarytą; pripažinti Ž. K. ir T. Š. 16000 Lt dydžio žodinę paskolos sutartį nesudarytą (b. l. 3-5).
Nurodė, jog 2010-12-07 šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovui 20 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo minėtą sumą grąžinti iki 2011-12-31. Įsipareigojimo atsakovas neįvykdė, pinigų neperdavė.
2012-09-17 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5564-151/20132 iš ieškovo ir jo sutuoktinės atsakovui priteista 36 000 Lt (20 000 Lt pagal 2010-12-7 sutartį; 16 000 Lt pagal liudytojų parodymus). Minėtu sprendimu teismas patvirtino 16 000 Lt paskolos sudarymo faktą, nors pinigų nėra gavęs ir taręsis minėtą sumą pasiskolinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas T. Š. prašė bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26-27). Ieškinys yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant sutrukdyti įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5564-151/2012 vykdymą. Buvo išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu, kur 2012-09-17 priimtas sprendimas (civilinės bylos Nr. 2-5564-151/2012). Sprendimas įsiteisėjo 2012-10-17. Ieškovas prašo peržiūrėti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5564-151/2012, nors jau suėjęs naikinamasis senaties terminas.
Atsiliepimu į ieškinį J. K. prašė ieškinį patenkinti (b. l. 36-38). Nurodė, kad iš 2010-12-07 paskolos sutartie sturinio matyti, jog atsakovas įsipareigojo perduoti 20 000 Lt ieškovui, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos paskolos sutartis dėl 16 000 Lt, todėl sandoris pripažintinas nesudarytu.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 68-71). Pripažino ieškovo Ž. K. ir atsakovo T. Š. 16 000 Lt dydžio žodinę paskolos sutartį nesudarytą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovo ieškovui priteisė 48 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovo atsakovui priteisė 278 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš ieškovo priteisė 14,12 Lt, o iš atsakovo 11,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 7 d. ieškovas Ž. K. ir atsakovas T. Š. sudarė paskolos sutartį dėl 20000Lt paskolos. Sutartyje nurodyta, jog paskolos davėjas (atsakovas) paskolina 20000 Lt sumą, o paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigoja šią sumą grąžinti. Paskola suteikiama iki 2011-12-31 (8 b. l.). Atsakovo teigimu, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ir žodinė paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovui dar 16000 Lt sumą, kurią ieškovas turėjo grąžinti, kartu su anksčiau paskolinta pinigų suma, t.y. iki 2011-12-31. 2012 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5564-151/2012, priėmė sprendimą už akių, kuriuo solidariai iš ieškovo bei jos sutuoktinės (trečiojo asmens J. K.) atsakovo naudai priteista 36000 Lt skolos, (20000 Lt pagal 2010-12-07 sutartį ir 16 000 Lt pagal žodinę sutartį), 1044,00 Lt delspinigių ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (37044,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (9-10 b.l.). 2012 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas ieškovui nedalyvaujant. Ieškovas bandė ginti jo manymu pažeistas jo teises, pareikšdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5564-151/2012, 128-131 b. l.), tačiau Kauno apylinkės teismo 2013-01-18 nutartimi atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl CPK 287 str. 1 d., nustatyto naikinamojo termino praleidimo. Ši Kauno apylinkės teismo 2013-01-18 nutartis Kauno apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi palikta nepakeista (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5564-151/2012, 171-173 b. l). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovas turi teisę reikšti šioje civilinėje byloje reikalavimus, neišspręstus įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5564-151/2012.
Nurodė, kad Ieškovas, teigdamas paskolos sutarties nesudarymą dėl pinigų negavimo fakto, nepateikė jokių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti 2010 m. gruodžio 7 d. paskolos sutarties egzistavimu bei galiojimu. Ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal rašytinę 2010 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartį negavo.
Nustatė, kad byloje nėra duomenų apie šalių siejančius teisinius santykius dėl 16000 Lt paskolos, šalių sudarytus susitarimus pagal jų esmę ir siekiamus sukurti teisinius padarinius. Nepakanka įrodymų faktui nustatyti, jog paskolos sutarties dalykas pinigai buvo perduoti atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą ir bylą nutraukti, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 77-79).
Atsiliepimas
Apeliantas pakartoja atsiliepime į ieškinį nurodytą argumentą, kad jau yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu, todėl remiantis CPK 293 str. 3 d. byla turėjo būti nutraukta. Teisę pareikšti prieštaravimus teismas sutapatino su bylos ieškinio dalyku-pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis. Teismas realiai peržiūrėjo ankstesnįjį sprendimą. Tiek šioje tiek anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje remiamasi tais pačiais juridiniais faktais. Ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu yra išvestinis iš ankstesnės bylos aplinkybių. Priimant ankstesnį sprendimą teismas negalėjo priimti sprendimo, prieš tai neišnagrinėjęs faktinių aplinkybių, kurios parodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. Abiejų sprendimų vykdymas sukeltų sumaištį. Remiantis ankstesniuoju sprendimu iš J. K. ir Ž. K. galima išieškoti 36 000 Lt, o remiantis skundžiamu sprendimu tik 20 000 Lt, nes 16000 Lt sutartis pripažinta nesudaryta. T.y. tas pats ginčas tarp šalių išspręstas antrą kartą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą (b. l. 88-90). Nurodo, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas paskolos sutarties sudarymo faktas, o buvo tik formaliai vertinami įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto teigimu, remiantis CPK 293 str. 3 p. byla turėjo būti nutraukta, nes jau yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu.
CPK5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas nutraukia bylą remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Tačiau nutraukiant bylą nurodytu pagrindu svarbu nustatyti ieškinių tapatumą.
Teismų praktikoje nustatyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa visi trys elementai. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs.
2012-02-28 (civilinės bylos Nr. 2-5564-151/2012) T. Š. pateikė ieškinį atsakovams Ž. K., J. K. dėl skolos priteisimo. Ieškinys buvo grindžiamas tarp šalių 2010 m. gruodžio 7 d. sudaryta paskolos sutartimi dėl 20 000Lt paskolos bei žodine sutartimi dėl 16 000 Lt paskolos. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino. Nagrinėjamu atveju Ž. K. pateikė ieškinį atsakovui T. Š. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, trečiasis asmuo J. K.. Ieškiniu prašoma pripažinti nesudarytomis šalių 2010-12-07 sudarytą paskolos sutartį bei 16000 Lt dydžio žodinę paskolos sutartį. T.y. skiriasi bylų dalykas, todėl nagrinėjamu atveju negalima ieškinių pripažinti tapačiais.
Apeliantas taip pat teigia, kad priimant ankstesnį sprendimą teismas negalėjo priimti sprendimo, prieš tai neišnagrinėjęs faktinių aplinkybių, kurios parodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. T.y. byloje remiamasi tais pačiais juridiniais faktais, kurie jau buvo išnagrinėti ankstesnėje byloje.
Teismų praktikoje nustatyta, jog įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. BUAB „Geomatas“, bylos Nr. 3K-3-53/2011).
Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-5564-151/2012 pagal T. Š. ieškinį atsakovams Ž. K., J. K. dėl skolos priteisimo 2012-09-17 buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas priimdamas minėtą sprendimą neatliko įrodymų vertinimo, nes priimdamas sprendimą už akių, byloje esančius įrodymus teismas įvertina formaliai, t.y. nustato, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jei pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Įrodymų tikrumas tokiu atveju nėra vertinamas. Be to, minėtoje byloje Ž. K. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, peržiūrėti patį sprendimą už akių. Taip pat buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti buvo atsisakytas priimti, todėl Ž. K. neturėjo galimybės apsiginti nuo pareikšto ieškinio, įrodinėdamas aplinkybes, kad paskolos sutartys nesudarytos. Remiantis prijungta civiline byla matyti, kad nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas dėsto tas pačias aplinkybes, kuriuos buvo nurodęs anksčiau išnagrinėtoje byloje. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės, nurodytų argumentų pagrįstumas anksčiau išnagrinėtoje byloje nebuvo įvertintas pagal įrodymų vertinimo taisykles, todėl negalima teigti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame ginčo paskolos sutartys, jų sudarymo aplinkybės kaip įrodymas yra įvertintos pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikšti šioje civilinėje byloje reikalavimus, neišspręstus įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje.
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šios įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Kaip jau nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį. Ieškinys tenkintas iš dalies, byloje nenustatytos atsakovo atsiliepime bei apeliaciniam skunde nurodomo aplinkybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, gindamas savo teises ir interesus, ir pareikšdamas ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.